Lietuvos Seimas

Lietuvos Seimas pasiskundė, kad Latvija pažeidė sutartį dėl BelAE

(atnaujinta 11:05 2020.11.13)
Parlamentas paprašė Užsienio reikalų ministerijos paraginti Rygą tęsti politinį dialogą dėl Baltijos šalių solidarumo branduolinės energetikos objekto atžvilgiu

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Lietuvos Seimo Europos reikalų komitetas paragino Užsienio reikalų ministeriją raštu informuoti Latvijos kolegas apie Rygos pažeistą trišalę sutartį, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kalbama apie 2018 metų gruodžio 13 d. trijų Baltijos valstybių elektros paskirstymo operatorių susitarimą dėl Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygų, nuostatų ir metodikos. Taip pat Seimas nori priminti apie Latvijos įsipareigojimą neprekiauti elektros energija iš Baltarusijos AE (BelAE) Baltijos šalių elektros rinkose.

Parlamentinis komitetas prašo raginti Rygą pratęsti politinį dialogą, kuriuo būtų įtvirtintas Baltijos šalių solidarumas dėl Astravo AE gaminamos elektros energijos nepirkimo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų pateikti pasiūlymą, kaip sustabdyti didelius elektros srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad elektros energija iš BelAE nepatektų į Lietuvos rinką, o vartotojai už ją nebemokėtų per Rygos biržą. Taip pat elektros perdavimo sistemos operatoriui (AB LITGRID) pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros energetikos sistemą.

Parlamento komiteto nariai vienbalsiai sutiko su pateiktu sprendimu.

Anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatoriai "Litgrid", "Augstprieguma tikls" ir "Elering" pristatė trišales sąlygas ir metodiką, kaip apskaičiuoti, nustatyti ir paskirstyti tarpzoninius pajėgumus su Rusija. Metodika numato, kad elektros energijos importas iš Rusijos Federacijos į Latviją turės kilmės garantiją, patvirtinančią, kad ji buvo gaminama už Baltarusijos ribų.

Buvo pranešta, kad Latvijos reguliavimo institucija patvirtino metodiką, kuri neleis BelAE pagamintai energijai patekti į Latviją.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinasi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuva negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis, naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio 3 dieną pirmasis BelAE energijos blokas buvo įtrauktas į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" sustabdė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, o elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Tegai:
elektra, Astravo atominė elektrinė (AE), Latvija, Lietuva, Seimas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (470)
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija paaiškino BelAE darbo pristabdymą
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
Lietuva išsiuntė Baltarusijai notą dėl situacijos BelAE
"Turime smegenų": kaip Lukašenka atidarė BelAE
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Užlediję medeliai

Sinoptikai pasakojo, kokia bus pirmoji žiemos diena Lietuvoje

(atnaujinta 11:36 2020.11.29)
Kitą savaitę daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia sniegas, tačiau vėjas nebus labai stiprus

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus pastovi žemesnė nei nulinė temperatūra naktį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. 

Anot sinoptikų, naktį į sekmadienį numatomi trumpalaikiai krituliai, galimas plikledis. Vėjas bus šiaurės rytų, 6–11 metrų per sekundę. Temperatūra svyruos nuo trijų laipsnių šalčio iki dviejų laipsnių. Dienos metu daugelyje rajonų snigs, vėjas bus šiaurės ir šiaurės rytų krypties, tylus. Numatoma nuo vieno šalčio iki keturių temperatūrų.

Pirmadienį taip pat prognozuojami krituliai, daugiausia snigs. Naktį daugelyje rajonų, o dieną — vietomis bus slidu. Naktį vėjas iš pietvakarių ir vakarų bus silpnas, o dieną — nuo 4 iki 9 metrų per sekundę vėjas. Naktį numatoma nuo -4 iki 1, dieną — nuo -1 iki 4 laipsnių šilumos.

Antradienio, gruodžio 1-osios naktį daugelyje regionų iškris krituliai, daugiausia silpnas sniegas. Dieną plikledis taip pat galimas daugelyje vietovių. Vėjas bus pietų, 6–11 metrų per sekundę. Naktį temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio, o dieną — nuo -1 iki 4.

Trečiadienio naktį snigs, daugiausia rytiniuose regionuose. Daugelyje rajonų bus plikledis. Vėjas bus pietryčių, nuo 4 iki 9 metrų per sekundę. Naktį prognozuojama nuo 0 iki -5 laipsniai, dieną — -2 iki 2.

Ketvirtadienio vakarą gausių sniegų nenumatoma, tačiau vietomis bus ledo. Vėjas bus pietryčių, naktį 6–11 metrų per sekundę, o dieną sustiprės iki 8–11 metrų per sekundę. Sinoptikai naktį tikisi nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio, o po pietų — nuo -1 iki 3 laipsnių šalčio.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orai
Dar šia tema
Estijoje nufilmuotos pratybos, kuriose dalyvavo JAV specialiosios pajėgos
Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra