Eugenijus Gentvilas

Liberalų sąjūdis išsirinko frakcijos vadovą

(atnaujinta 11:52 2020.11.13)
Liberalų sąjūdžio frakcija Seime naujai suformuota po įvykusių rinkimų į Seimą, kur liberalams patikėta 13 mandatų

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu tapo Eugenijus Gentvilas, praneša partijos spaudos tarnyba. 

Gentvilo pavaduotoju išrinktas Ričardas Juška.  

Daugiau kandidatų į abejas pareigas pasiūlyta nebuvo. Šios pareigos jiems bus patikėtos visos Seimo kadencijos metu.

"Jaučiu atsakomybę už frakcijos veidą ir veiklą, juo labiau, kad būsime valdančiosios daugumos frakcija. Ir tai kelia naujus iššūkius, būtinybę derintis su naujos koalicijos partneriais. Tad turėdamas ir patirties, ir asmeninius kontaktus imuosi šito darbo ir dėkoju frakcijos nariams už pareikštą pasitikėjimą", — sako Gentvilas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gentvilas yra Liberalų sąjungos narys nuo 1993 metų. Jam teko išbandyti įvairias pareigas tiek partijos, tiek įvairiose valstybės valdymo struktūrose — nuo savivaldos iki Vyriausybės bei Lietuvos atstovavimo Europos Parlamente. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pareigos jam nėra naujos — šią poziciją jis užėmė ir 2016 metais.

Antrą kartą iš eilės į Seimą išrinktas Juška ėjo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, buvo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, dirbo Peticijų komisijos bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariu. Iki darbo Seime jam ilgą laiką buvo patikėtos Jurbarko rajono savivaldybės mero, vicemero ir kitos pareigos.

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime naujai suformuota po įvykusių rinkimų į Seimą, kur liberalams patikėta 13 mandatų. 

Pagal naujos valdančiosios koalicijos sutartį rytoj Seime turėtų būti balsuojama dėl Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūros į Seimo pirmininko postą.

Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.

Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.

Tegai:
Eugenijus Gentvilas, Liberalų sąjūdis
Dar šia tema
Seimas pritarė išankstinių pensijų didinimui
Seimas pritarė įstatymo projektui dėl Lietuvos karių dalyvavimo karinėse operacijose
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pažadėjo pasitraukti prezidento posto, priėmus naują Konstituciją

(atnaujinta 17:27 2020.11.27)
Baltarusijos valdžia ruošiasi reformuoti Pagrindinį įstatymą, pasiūlymus tam renka visa valdžios vertikalė, jie bus svarstomi būsimoje visos Baltarusijos susirinkime

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka sakė neketinantis nevadovauti valstybę pagal naują konstituciją, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BelTa.

"Aš nedarau sau jokios konstitucijos. Aš nedirbsiu su jumis kaip prezidentas su nauja konstitucija. Todėl nusiraminkite, ramiai tai ištverkite", — cituoja agentūra.

Jis taip pat teigė, kad niekada neleis, kad "priimant naują konstituciją, kažkas būtų klastojęs ar vėliau kažkas sufabrikuotų rinkimus pagal naują konstituciją".

"Net jei aš žinau, kad tai bus ne tai, ko aš noriu. Kodėl? Nes Baltarusijos žmonės turi išgyventi tai, ką jie turi išgyventi. Geriau dabar, be karo, dar blogiau, jei šis karas mums bus primestas", — sakė Lukašenka.

Anksčiau jis teigė, kad atnaujintos Konstitucijos projektas bus pateiktas viešai diskusijai 2021 metų pradžioje. Kaip nurodė valstybės vadovas, jau rengiamas trečiasis leidimas, nes du ankstesnieji jam netiko. Anot Lukašenkos, naujasis pagrindinis įstatymas turėtų atspindėti bendrą Baltarusijos ateities viziją. Jis pabrėžė, kad Baltarusijos žmonės spręs, kokia bus naujoji Konstitucija.

Baltarusijoje tęsiasi masiniai protestai dėl rugpjūčio mėnesį įvykusių prezidento rinkimų rezultatų. Oficialiais VRK duomenimis, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų, tačiau opozicija su tuo nesutinka.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka papasakojo, kaip Vakarai palaiko "bėglius", "įsitvirtinusius" Lietuvoje
Paaiškėjo, apie ką Nausėda kalbėjo su Tichanovskaja
Lavrovas paskelbė apie JAV ir ES bandymus kištis į Maskvos ir Minsko reikalus
Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Baltarusijai sąrašą
Prezidentas Gitanas Nausėda Žuvinto biosferos rezervate

Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda

(atnaujinta 17:26 2020.11.27)
Prezidentas pabrėžė, kad būsimam aplinkos ministrui teks pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis galimybes saugomoje teritorijoje užsiimti žvejyba

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Būsimas aplinkos ministras turės pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis žvejybos galimybes Žuvinto biosferos rezervato, teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį apsilankęs rezervate.

Президент Литвы Гитанас Науседа в заповеднике Жувинтас
Prezidentas Gitanas Nausėda Žuvinto biosferos rezervate

Pasak prezidento, didelį susirūpinimą kelia ankstesnės Aplinkos ministerijos vadovybės sprendimas keisti Žuvinto biosferos rezervato nuostatus, išplečiant galimybes saugomoje teritorijoje užsiimti žvejyba.

"Tokios teritorijos kaip Žuvintas yra visų mūsų didžiausias turtas, todėl privalome jas apsaugoti. Keisti saugomų teritorijų režimą rimtai neįvertinus poveikio ekosistemoms – neatsakinga ir žalinga", – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad būsimam aplinkos ministrui teks uždavinys grįžti prie Žuvinto biosferos rezervato apsaugos klausimo ir pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis žvejybos galimybes Žuvinte, taip pat aiškiai reglamentuotos nuostatos dėl medžioklės draudimo saugomose teritorijose.

Президент Литвы Гитанас Науседа в заповеднике Жувинтас
Prezidentas Gitanas Nausėda Žuvinto biosferos rezervate

Šalies vadovas vizito Žuvinte metu išsamiai susipažino su didžiausiais vienintelio Lietuvoje biosferos rezervato gamtos turtais, šiai saugomai teritorijai kylančiais iššūkiais ir dabartinio teisinio reguliavimo spragomis.

Tegai:
Aplinkos ministerija, aplinkos saugojimas, vyriausybė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Aistros dėl tatuiruočių. Ką reiškia būsimos teisingumo ministrės politinis manifestas
Nemokšų vyriausybė? Advokato padėjėja gali tapti Lietuvos teisingumo ministre 
Kandidatą į Lietuvos energetikos ministrus pabandyta išteisinti po skandalo
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai Donbase

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas įvertino šansus grąžinti Donbasą jėga

(atnaujinta 15:46 2020.11.27)
Generolo teigimu, jei bus panaudota jėga, Kijevas pažeis tarptautinę humanitarinę teisę dėl karinių veiksmų tankiai apgyvendintų rajonų teritorijoje, be to, Ukrainos kariai patirs "rimtų" nuostolių

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Donbaso grąžinimo klausime nėra "visiškai karinio sprendimo".

"Noriu, kad visi suprastų: visiškai karinio klausimo Donbase sprendimo aš nematau ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas taip pat", — jį cituoja "Novojė Vremia".

Anot generolo, tai neįmanoma dėl trijų priežasčių. Jei bus panaudota jėga, Kijevas pažeis tarptautinę humanitarinę teisę dėl karinių veiksmų tankiai apgyvendintų rajonų teritorijoje. Be to, Ukrainos kariai patirs "rimtų" nuostolių. Taip pat, anot Chomčako, kyla "Rusijos kišimosi rizika".

Anksčiau Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius pareiškė, kad Ukrainos valdžia nesilaikė 2019 metų gruodžio Paryžiuje vykusio Normandijos viršūnių susitikimo nurodymų. Pasak jo, Kijevas nesiėmė veiksmų, kad įstatymas dėl ypatingo Donbaso statuso turėtų nuolatinį charakterį ir atspindėtų regiono savivaldos bruožus šalies konstitucijoje. "Pakabintos" būsenos yra ir įstatymo įsigaliojimo pagal "Šteinmejerio formulę" mechanizmas.

2014 metų balandį Kijevas pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Luhansko ir Donecko respublikas (LLR ir DLR), kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje, kuris įvyko tų pačių metų vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas yra svarstomas, taip pat per kontaktinės grupės susitikimus Minske, kuri nuo 2014 metų rugsėjo jau priėmė tris dokumentus dėl deeskalacijos, tačiau susišaudymai tęsiasi.

2015 metų sausį Aukščiausioji Rada pasirašė pareiškimą, kuriame Rusija vadinama "šalimi agresore". Maskva neigia Ukrainos pusės kaltinimus ir vadina juos nepriimtinais. Rusija ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Tegai:
ginkluotosios pajėgos, Ukraina, Donbasas
Dar šia tema
Rados deputatė: Zelenskis keičia strategiją Donbaso atžvilgiu
Rusijos URM įvertino Ukrainos kaip NATO partnerės statusą
Zacharova pasiūlė "idėją" politikams, nesuprantantiems Minsko susitarimų