Stepanakertas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą nukentėjusiems Kalnų Karabacho regione

27
(atnaujinta 15:31 2020.11.13)
Paramos suma siekė 75 tūkst. eurų; šiais metais Lietuva skyrė daugiau nei 900 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė humanitarinę pagalbą nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabacho regione.

Paramos suma siekė 75 tūkst. eurų. Lėšos bus pervestos Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

Nuo 1992 metų Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas yra vienintelė tarptautinė organizacija Kalnų Karabacho regione, Jerevane (Armėnija) bei Baku (Azerbaidžanas).

Nuo pat konflikto pradžios ši tarptautinė organizacija registruoja dingusius, siekia išsiaiškinti jų likimus, lanko sulaikytuosius, o sužeistiesiems teikia būtiną medicininę pagalbą. Taip pat bendradarbiauja su abiejų kariaujančių šalių atstovais ieškant sprendimų dėl civilių apsaugos, taip pat civilinių ir karinių objektų diferenciacijos.

Lietuva 2020 metais yra skyrusi daugiau nei 900 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos.

27
Tegai:
Lietuva, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Pabėgti nuo civilizacijos: vaizdingiausios Altajaus kalnų vietos
Kalnų Karabachas gali tapti tarptautinių teroristų "Meka"
Taika Kalnų Karabache: kas už ką kovojo
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 19:02 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Futbolininkas Diego Maradona

Mirė Diego Maradona

(atnaujinta 18:57 2020.11.25)
Futbolininkui buvo skirtas papildomas gydymas po to, kai buvo išrašytas iš ligoninės, kur jis atsigavo po smegenų operacijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Legendinis Argentinos futbolininkas Diego Maradona mirė sulaukęs 60 metų.

Maradona lapkričio 11 dieną buvo išrašytas iš ligoninės, kur jis atsigavo po smegenų operacijos. Jis buvo nuvežtas į vieną iš La Plata ligoninių medicininei apžiūrai, tačiau vėliau buvo paskelbta, kad jam buvo atlikta operacija. Iš La Plata jis buvo perkeltas į Buenos Airių ligoninę, kur jam buvo atliktas reabilitacijos kursas.

Футболист Диего Марадона, 2006 год
© REUTERS / John Sibley
Diego Maradona futbolininkas, 2006 metais.

Tolesnis Maradonos gydymas vyko privačiame name, kur jį prižiūrėjo šeimos nariai ir gydytojai.

Paskutinį kartą viešumoje jis buvo matytas spalio 30 dieną savo komandos "Gimnasia and Esgrima" Argentinos čempionato pirmojo turo rungtynėse su "Patronato" (3: 0), kurios buvo skirtos Maradonos 60-mečiui. Prieš rungtynes ​​jam buvo įteikta atminimo lenta.

Jis nepasiliko stebėti žaidimo, dėl prastos sveikatos, po kurios buvo pranešta, kad jis yra La Plata klinikoje.

Машина скорой, в которой находится футболист Диего Марадона
© REUTERS / AGUSTIN MARCARIAN
Greitoji medicinos pagalba, kurioje yra futbolininkas Diego Maradona.

Diego Maradona yra garsus Argentinos futbolininkas, žaidęs atakuojančio vidurio puolėjo ir puolėjo pozicijose. Jis žaidė "Argentinos Juniors", "Boca Juniors", "Barcelona", "Napoli", "Sevilla" ir "Newells Old Boys" komandose. Argentinos komandoje sužaidė 91 mačą ir pelnė 34 įvarčius.

Balsuodamas oficialioje FIFA svetainėje, kur jis gavo 53,6 proc. balsų, Maradona buvo paskelbtas geriausiu 20-ojo amžiaus futbolininku. FIFA futbolo komisijos duomenimis, Maradona yra trečiasis futbolininkas XX a.

Maradona buvo Buenos Airių garbės pilietis. 2003 metų gruodžio 26 dieną jo debiuto komandoje dieną, atidarytas "Argentinos Juniors" klubo stadionas yra pavadintas jo vardu.

Футболист Диего Марадона
© REUTERS / HENRY ROMERO
Futbolininkas Diego Maradona.

Baigęs futbolninko karjerą, Maradona dirbo televizijos komentatoriumi Argentinos ir Italijos kanaluose. Nuo 2005 metų birželio iki 2006 metų rugpjūčio jis buvo "Boca Juniors" futbolo komiteto viceprezidentas. Jis vaidino keliuose filmuose.

Nuo 2008 metų spalio iki 2010 metų liepos Maradona dirbo Argentinos rinktinės vyriausiuoju treneriu, su kuriuo pateko į 2010 metų pasaulio taurės ketvirtfinalį.

Tegai:
mirtis, futbolininkas, futbolas