Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Šalies prezidentas pasveikino naujus Seimo narius

(atnaujinta 15:18 2020.11.13)
Valstybės vadovas pasisakė pirmajame naujojo Seimo posėdyje, kur išdėstė svarbias reikiamas išspręsti užduotis

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Į pirmąjį posėdį susirinko naujai išrinktas Seimas. Deputatai duoda priesaiką. Transliaciją galima rasti Seimo "YouTube" kanale.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į naująjį Seimą. Jis pasveikino deputatus, kurie ateinančius ketverius metus atstovaus žmonių interesams.

Поздравление президента Литовской Республики Гитанаса Науседы новоизбранному Сейму
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimai naujai išrinktam Seimui.

Valstybės vadovas pareiškė, kad Lietuvos piliečiai balsuodami suteikė pasitikėjimo kreditą išrinktiesiems į Seimą, patikėjo jiems šalies ateitį.

"Tai didžiulė atsakomybė, kurią privalėsite nešti ateinančius ketverius metus. Daugybė žmonių tikisi, kad šis Seimas kels sau aukštus moralinius reikalavimus, atsisakys pykčiu ir priešprieša grįsto bendravimo, peržengs siaurus grupinius interesus ir sutartinai sieks bendrojo gėrio", — sakė jis.

Nausėda pažymėjo, kad naujasis parlamentas pradeda dirbti sunkiu metu, nes kartu su būsima Vyriausybe teks atsakomybė suvaldyti vieną didžiausių pastarojo meto krizių. Jis pabrėžė, kad situacija su COVID-19 tapo rimtu išbandymu visoms valstybės gyvenimo sritims — nuo sveikatos apsaugos ir švietimo iki socialinės apsaugos ir gynybos. Taip pat jis pridūrė, kad "šalies ateitis yra ne išrinktųjų, o visų mūsų rankose".

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Socialinė atskirtis neišsisklaidys savaime, kaip blogas sapnas. Ilgą laiką mūsų šalyje ji buvo pagerbiama skambiais žodžiais, tačiau ignoruojama, vos tik ateidavo metas sunkiems pasirinkimams. Pernelyg ilgai mes vadovavomės viltimi, kad kylanti ekonomika visus pakylės iki oraus gyvenimo. Taip nenutiko, ir be mūsų kryptingų pastangų nenutiks artimoje ateityje", — sakė Nausėda.

Prezidentas paragino parlamentą siekti, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi valstybė.

Baigdamas kalbą Nausėda palinkėjo naujai išrinktiems deputatams daug kantrybės, racionalaus žvilgsnio ir sėkmingų pasirinkimų.

Seimo rinkimų rezultatai

Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.

Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.

Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. Šiek tiek mažiau vietų (11) atiteko Laisvės partijai, kuriai tai buvo pirmieji rinkimai. Dar dešimt mandatų turi Darbo partija.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) nepavyko įveikti penkių procentų barjero.

Tegai:
Seimas, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Skvernelis papasakojo, į kokį postą gali pretenduoti naujajame Seime
Politologas: skandalas su lenkų partija metė šešėlį į rinkimus Lietuvoje
KT atsisakė nagrinėti pareiškėjo paklausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 19:02 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke