Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis perspėjo apie riziką sugadinti santykius su Lenkija

(atnaujinta 19:10 2020.11.17)
Darbą vyriausybėje baigiantis premjeras apibūdino situaciją, kuri susiklostys, jei santykiai tarp Vilniaus ir Varšuvos atvės

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Darbą vyriausybėje baigiantis premjeras Saulius Skvernelis perspėjo naująją parlamento daugumą apie riziką sugadinti politinius santykius su Varšuva dėl Vilniaus iškelto žmogaus teisių klausimo Lenkijoje, praneša naujienų agentūra TASS.

Antradienį jis abejonėmis pasidalino su žurnalistais.

"Tikėtina, kad taip ir bus. Juo labiau, kad taip ir būdavo esant dešiniųjų valdžiai Lietuvoje", — perspėjo išeinančios vyriausybės vadovas.

Skvernelis apibūdino situaciją, kuri susiklostys, jei santykiai tarp Vilniaus ir Varšuvos atvės.

"Tokiu atveju mes būsime tiesiog unikalūs. Baigiame susipykti su latviais. Konservatoriai, dar neatėję į valdžią, išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus latviams ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame. Tad rizikų yra", — aiškino Skvernelis.

Pasak premjero, prieš kritikuojant kaimyną reikėtų įsigilinti į klausimo esmę. 

"Kalbant apie Lenkiją, aš siūlau, kurie žino kelias frazes — "teisės viršenybė", pasigilinti. <...> Vien tik naudodami propagandinę klišę, "teisės viršenybė", mes toli nenueisime", — sakė Skvernelis.

Lietuva mano, kad Lenkija ir Vengrija nepagrįstai vetavo ES biudžeto projektą laikotarpiui iki 2027 metų. Varšuva ir Budapeštas priešinosi planams susieti Bendrijos biudžeto paskirstymą su šalies teisinės valstybės principų laikymusi, nes abi valstybės nesutarė su Briuseliu dėl jų aiškinimo. Lietuvos žmogaus teisių aktyvistai taip pat mano, kad Lenkijoje nustatytas draudimas rinktis laisvę nutraukiant nėštumą yra nepriimtinas.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Saulius Skvernelis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 13:18 2021.05.08)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Portu mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) tai vertina.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį galimybės pasą žmonėms, sergantiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Galimybės pasą taip pat galės gauti žmonės, kuriems PGR arba antigeno testais buvo patvirtinta, kad jie turi COVID-19. Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant šiek tiek sušvelninimo, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti