Seimo posėdis

Patvirtinti Seimo Pirmininkės pavaduotojai

(atnaujinta 21:43 2020.11.17)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė nesulaukė reikiamo Seimo narių palaikymo

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pristatė keturias Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras, rašoma Seimo pranešime. 

Jais Seimo Pirmininkė pasiūlė tvirtinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narę Aušrinę Norkienę, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovus Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, Paulių Saudargą ir Laisvės frakcijos narį Vytautą Mitalą.

Slapto balsavimo metu trys kandidatai — Morkūnaitė-Mikulėnienė, Saudargas ir Mitalas — išrinkti Seimo Pirmininko pavaduotojais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė nesulaukė reikiamo Seimo narių palaikymo. 

Po slapto balsavimo Seimas Seimo Pirmininkės pavaduotoju patvirtino ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narį Julių Sabatauską.

Seimo Pirmininkės pavaduotojais taip pat buvo išrinkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulius Saudargas, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas. Lapkričio 13-ąją, per pirmąjį šios kadencijos posėdį, Seimo Pirmininkės pavaduotojais išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma (patvirtintas Seimo Pirmininkės pirmuoju pavaduotoju) ir Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis.

Tokiu būdu 4 Seimo Pirmininkės pavaduotojai išrinkti iš valdančiosios daugumos ir 2 iš opozicijos.

Visi išrinkti Seimo Pirmininkės pavaduotojai, kaip nustatyta Seimo statute, dirbs Seimo valdyboje ir Seniūnų sueigoje.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Seimo kontrolieriai atlieka tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimo karantino metu
"Žvelgiame ta pačia kryptimi": Nausėda džiaugiasi Čmilytei-Nielsen tapus Seimo vadove
Seimo deputatas Dainius Kreivys

Kandidatą į Lietuvos energetikos ministrus pabandyta išteisinti po skandalo

(atnaujinta 10:05 2020.11.27)
Būdamas ūkio ministru 2011 metais, Kreivys įkliuvo perskirstęs ES finansinę pagalbą savo paties įmonėms, kurioms tada vadovavo jo motina

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente, konservatorė Rasa Juknevičienė pabandė išteisinti savo partijos kolegą parlamentarą Dainių Kreivį po korupcijos skandalo, kilusio jam einant ūkio ministro pareigas. Apie tai ji parašė Facebook.

"Kadangi pasitikiu šiuo vienu padoriausių žmonių politikoje, o jo istorija buvo didelė neteisybė, įdedu čia ištrauką iš paviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos, kurią gavome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo metu 2018 metais", — parašė Juknevičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad tikisi, kad praėjus dešimčiai metų nuo šios istorijos "panašus spaudimas" nebeturės poveikio Kreivio paskyrimui ministru.

"2010 metais MG [Baltic] atstovai bandė paveikti tuometinį ūkio ministrą Dainių Kreivį, kuris ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus. Kaip poveikio priemonę MG atstovai platino per koncerno kontroliuojamą žiniasklaidą Kreivį kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją. Vėliau Kreivys buvo priverstas pasitraukti iš ūkio ministro posto", — teigia Juknevičienė su nuoroda į ištrauką iš VSD medžiagos.

2011 metais, eidamas ūkio ministro pareigas, Kreivys įkliuvo perskirstęs ES finansinę pagalbą savo paties įmonėms. Paaiškėjo, kad ministras skyrė ES lėšas anksčiau jam priklausiusioms įmonėms, kurioms, Kreiviui pasitraukus į politiką, vadovavo jo motina.

Dėl kilusio skandalo Dainius Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro posto, tačiau išlaikė parlamentaro mandatą.

Po šių metų Seimo rinkimų Kreivys paskelbtas kandidatu į vienos iš pagrindinių ministerijos — Energetikos ministerijos — vadovo postą. Jo nuomone, energetikos sektoriuje turėtų būti trys pagrindinės sritys — kliūtis elektros pirkimui iš Baltarusijos AE, taip pat sinchronizavimas su Europos elektros tinklais ir nuosavos gamybos plėtra.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ataskaitą apie verslo poveikį vyriausybės ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" tariamai bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudos, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, įskaitant asmeniškai iš VSD vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" yra susiję su politinės korupcijos byla. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės priėmimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Vyriausybė, Dainius Kreivys
Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas
Angela Merkel

Vokietijoje pastebėjo nereikšmingą Merkel susidomėjimą Navalno byla

(atnaujinta 13:04 2020.11.27)
Anksčiau lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vokietiją atskleisti medžiagą Navalno byloje ir pateikti jo mėginių bei vokiečių gydytojų paimtų tyrimų rezultatus

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Vokietijos vadovybės, ypač kanclerės Angelos Merkel, susidomėjimas Aleksejaus Navalno bylos tyrimu yra nereikšmingas, sakė Bundestago deputatas Antonas Frisenas. Jo žodžius cituoja RIA Novosti.

"Galiu padaryti tik vieną išvadą: Navalno byla buvo rimtai pabloginus Vokietijos ir Rusijos santykius. Tai nesukelia nepatogumų Jungtinėms Valstijoms, nes tokiu būdu ji yra daug arčiau savo tikslo užkirsti kelią "Nord Stream-2" statyboms", — aiškino jis, pažymėdamas, kad Vokietijos vyriausybės susidomėjimas tyrimu artėja prie nulio.

Lapkričio 25 dieną Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad Navalno byloje yra ne vienas, o keli dalykai susiję su "Novičiok" pėdsakais. Tuo tarpu jie atsisakė atskleisti tikslią medžiagos sudėtį dėl "didelės išplitimo rizikos".

Anksčiau lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vokietiją atskleisti medžiagą Navalno byloje ir pateikti jo mėginių bei vokiečių gydytojų paimtų tyrimų rezultatus. Departamentas nurodė, kad visa iš Berlyno gauta medžiaga yra vien raidės, kuriose nėra jokios reikšmingos informacijos.

Navalnas rugpjūčio 20 dieną sunegalavo lėktuve. Jis buvo paguldytas į Omsko ligoninę. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Pasak Rusijos gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta. Vėliau jis lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to šios šalies vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga.

Vėliau Vokietijos Federacinės Respublikos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, OPCW, Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialią užklausą dėl šios situacijos. Iki šiol tiek Vokietija, tiek OPCW atsisakė pateikti Maskvai medžiagos, kuri, jų nuomone, tapo "apnuodijimo" priežastimi, formulę.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Vokietija, Angela Merkel
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu
Dar šia tema
Lavrovas: Vokietija tapo konfrontacijos su Rusija lydere Europoje
JAV Kongresas priėmė rezoliuciją dėl sankcijų Rusijos Federacijai dėl Navalno