Президент Польши Анджей Дуда

Seime kalbėjęs Duda dvišalius santykius įvertino per istorijos prizmę

(atnaujinta 09:42 2020.11.18)
Andžejus Duda pabrėžė Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo gynybos srityje svarbą, dėkojo už Lietuvos Vyriausybės sprendimą įsitraukti į Trijų jūrų iniciatyvos fondą

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Lietuvoje su darbo vizitu viešintis Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda pasveikino naujai išrinktą Seimą ir visą Lietuvos tautą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-ųjų gimimo metinių proga, rašoma Seimo pranešime.

Президент Польши Анджей Дуда и спикер Сейма Литвы Чмилите-Нильсен
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo posėdyje kalbėjęs Duda per istorines Lietuvos ir Lenkijos sąsajas pažvelgė į šių dienų aktualijas. Pasak kaimyninės valstybės vadovo, nors tai istoriniai laikai, Liublino unijoje galima įžvelgti Europos Sąjungos pradininkę.

"Mes, lenkai, lietuviai, savo budrumu, atsakingumu, vizijomis sukūrėme šį suvienytą organizmą, mūsų bendrą sėkmę į Lenkijos ir Lietuvos sąjungą su bendru Seimu, su bendru vadovu, su bendra užsienio politika, bet išlaikydami dvi atskiras valstybes." — sakė Lenkijos prezidentas.

Andžejus Duda pabrėžė Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo gynybos srityje svarbą, dėkojo už Lietuvos Vyriausybės sprendimą įsitraukti į Trijų jūrų iniciatyvos fondą. Pasak Lenkijos Respublikos Prezidento, tai svarbus sprendimas, atspindintis bendrą siekį kuo geriausiai išnaudoti regiono ekonominį potencialą.

Jis esą taip pat liudija apie tai, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija turi sumanymus ir būdus, kurių pagrindu gali nugalėti ekonomines krizes, sukeltas pandemijos.

Tuo tarpu šalies prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su Duda metu išreiškė viltį, kad Lenkija, būdama viena seniausių demokratijų Europoje, ieškos konstruktyvaus dialogo su visomis visuomenės grupėmis.

Šalių vadovai taip pat aptarė, kaip bendrai kovoti su koronaviruso pandemija, bendras testavimo ir vakcinavimo strategijas.  Nausėda su Duda kalbėjosi ir apie Europos Sąjungos biudžetą bei Gaivinimo fondą, jo greitesnį patvirtinimą.

"Manau, kad su Europos Parlamentu pasiektas kompromisinis susitarimas dėl teisinės valstybės sąsajos su ES biudžetu bus priimtinas visoms šalims", — teigia Nausėda.

Anksčiau Lenkija ir Vengrija blokavo ES biudžeto patvirtinimą, nes jame numatyta išlyga, kad lėšų teikimas gali būti sustabdytas, jei pažeidžiamas teisinės viršenybės principas.

Tegai:
Seimas, Andrzejus Duda
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 19:02 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Pasienio punkte, archyvinė nuotrauka

Dokumentų patikrai pasienyje bus pasitelktas dirbtinis intelektas 

(atnaujinta 14:14 2020.11.25)
Sukurtų technologijų bandymai nuo kitų metų pavasario bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose JK, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos ir kitų ES šalių pasienyje dokumentų patikrai  bus pasitelktas dirbtinis intelektas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį VSAT ir Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pasienio kontrolės specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimo bei apsikeitimo duomenimis vystant inovatyvias technologijas.

Jos jau artimiausiu metu leis ne tik Lietuvos, bet ir kitose ES pasienio punktuose padidinti keliautojų patikros patikimumą ir greitį, dirbtinio intelekto pagalba optimizuos dokumentų patikros, atvykimo-išvykimo duomenų atnaujinimą realiu laiku.

"Automatizuota ar pusiau automatizuota dokumentų patikra naudojant vaizdo atpažinimą, kuriai ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą, padės veiksmingiau valdyti teisėtą trumpalaikį buvimą, pagerins galimybes nustatyti dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejus, palengvins sienos kirtimą sąžiningiems keliautojams, ir, aišku. pareigūnų darbą", — pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Žalandausko teigimu, taikant gilius dirbtinius neuroninius tinklus yra pasiekiamas vis tikslesnis automatinis dokumentų, net ir rašytų ranka, nuskaitymas, todėl ateityje automatinė dokumentų analizė bus taikoma vis plačiau. D4FLY projektas yra viena iš tokių dirbtinio intelekto taikymo iniciatyvų.

Pasak Žalandausko, šiuo metu BPTI mokslininkai dirba tobulindami automatizuotos dokumentų patikros prototipą. Jo kūrimo procese, nustatant reikalavimus technologijoms ir jų funkcionalumui, dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai.

"Mūsų komandos kuriamo prototipo funkcija yra automatiškai atpažinti ir nuskaityti spaudus Šengeno sieną kertančio asmens pase. Taip būtų sutrumpinamas VSAT pareigūno skiriamas laikas ieškant vizų galiojimo laikotarpių neatitikimų ir vertinant buvimo Šengeno erdvėje pažeidimus konkretaus keliautojo maršrute. D4FLY kuriami įrankiai sudarys sistemą, kuria naudodamiesi pasieniečiai galės greitai ir visapusiškai patikrinti dokumentų autentiškumą ir aptikti pažeidimus", — apie Lietuvos tyrėjų kuriamą technologiją pasakoja BPTI vadovas.

Sukurtų technologijų bandymai bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose. Bandymai Lietuvoje prasidės 2021 metų pavasarį. 

Jų metu sausumos pasienio kontrolės punkte vykdant keliautojų patikrą planuojama testuoti naujas technologijas, padedančias aptikti padirbtus dokumentus ir sienos kirtimo tvarkos pažeidimus. Svarbiausias pirmų pilotinių bandymų tikslas - įvertinti kuriamos sistemos pritaikomumą ir patogumą pasieniečių darbe.

"D4FLY" (Tapatybės ir dokumentų klastojimo nustatymas keliaujant) konsorciumo projektas yra ES mokslo plėtros programos Horizontas 2020 dalis ir yra skirtas technologijų, lengvinančių ir pagreitinančių sienų kirtimo procedūras, kūrimui. Projekte dalyvauja 18 partnerių iš Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Norvegijos, Suomijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Šveicarijos ir Lietuvos.

Tegai:
ES, Lietuva, dirbtinis intelektas
Dar šia tema
Pasieniečiai Nemune aptiko vaistus ir tuščias jų pakuotes
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių