Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda

Ekspertas: Lietuvos vadovas smogė santykiams su Lenkija žodžiais apie moteris

(atnaujinta 17:29 2020.11.18)
Lenkijos ir Lietuvos santykiams niekada nebuvo būdingas idealus stabilumas, tačiau pastaruoju metu atsirado naujų konfliktų priežasčių, sakė ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Lenkijos ir Lietuvos santykiams niekada nebuvo būdingas idealus stabilumas, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų istorijos katedros docentas Jurijus Borisionok.

Pasak jo, pastaruoju metu atsirado naujų kliūčių. Pavyzdžiui, nesutarimai dėl ES biudžeto.

"Dabar svarbiausias skandalas Europos Sąjungoje yra tas, kad Varšuva ir Budapeštas vetavo biudžeto projektą iki 2027 metų, kuriame buvo išdėstyti teisinės valstybės motyvai, kurie gali atimti tiek Lenkijai, tiek Vengrijai pakankamai rimtas biudžeto injekcijas iš Europos Sąjungos biudžeto. Kažkaip nesimato, kad Lietuva prisijungtų prie Lenkijos ir Vengrijos aljanso. O Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimai apie lenkų moterų palaikymą yra labai rimtas smūgis tarpvalstybiniams santykiams. <...> Natūralu, kad tokio tolesnio Lenkijos ir Lietuvos suartėjimo perspektyvos, nepaisant to, kad Abiejose šalyse dabar valdžioje yra konservatoriai, šiuo atveju perspektyvos yra gana miglotos", — sakė jis.

Anksčiau laikinai einantis Lietuvos ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis perspėjo apie blogėjančių Vilniaus ir Varšuvos santykių riziką. Anot politiko, taip gali atsitikti dėl Lietuvos iškelto žmogaus teisių klausimo Lenkijoje.

Jis priminė, kad Vilnius neturi santykių su Maskva ir Minsku. Be to, respublika ketina kivirčytis su Latvija. Pasak Skvernelio, jei Lietuva ginčysis su Lenkija, ji bus "tarsi Pilėnai", apsupta kaimynų, su kuriais nebendrauja.

Anot Borisionoko, Vilnius ir Varšuva gali ginčytis ir dėl Baltarusijos klausimo. Visų pirma, vietinis konfliktas gali kilti dėl baltarusių migrantų, kurie protestų metu išvyksta į kitas šalis.

"Kai baltarusių protestai blėsta, juos [migrantus] reikia kažkaip pamaitinti, skirti tam pinigų. Ir, žinoma, čia taip pat bus tam tikras motyvas įsitraukti į kažkokį vietinį konfliktą, nes tikslai, kurie Lietuva ir Lenkija nusistatė Baltarusijos kryptimi, jų kategoriškai neįmanoma pasiekti. Todėl šalia senųjų eilučių, kurios niekur nedingo, atsiranda keletas naujų prieštaravimo linijų. Kompleksas yra ir pozicija, kurios Lietuva laikosi naujojo Europos Sąjungos biudžeto atžvilgiu. O Varšuva tam skirs didelį dėmesį, todėl naujajai Lietuvos vyriausybei bus gana sunku užmegzti santykius su Varšuva", — apibendrino jis.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Kelias

Lietuvos keliuose bus įdiegta vientisa IT ir infrastruktūros sistema

(atnaujinta 16:07 2020.11.28)
Susisiekimo ministerijos teigimu, eismo informacinės sistemos modernizacija leis užtikrinti saugias, patogias ir informatyvias eismo sąlygas šalies valstybinės reikšmės keliuose

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, priklausančiuose transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, siekiama plėsti intelektines transporto sistemas, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, įgyvendinant projektą bus sukurta vientisa IT ir infrastruktūros sistema, o eismo informacijos paslaugos taps efektyvesnės. Projekto sprendimai padidins susisiekimo galimybes bei kokybę, pravažumą. Taip pat bus didinamas eismo dalyvių saugumas.

Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslavas Narkevič pažymėjo, jog numatoma modernizuoti šiuo metu susidėvėjusias ir pasenusias kelių oro sąlygų stoteles.

"Modernesnė įranga leis tiksliai įvertinti klimatines oras sąlygas bei laiku į jas reaguoti. Taip pat bus įdiegta moderni Eismo informacinė sistema, išskaidyta ir prie didelių duomenų srautų bei skirtingų duomenų šaltinių tipų pritaikyta sistemos architektūra, kuri užtikrins patogią, intuityvią vartotojo aplinką, tinkamą greitaveiką bei duomenų mainų procesų su kitomis sistemomis ar duomenų šaltiniais valdymą", — pasakė Narkevič.

Be to, ketinama diegti greičio matavimo sistemas. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtas momentinio ir vidutinio greičio kontrolės įrenginių vietų parinkimo metodikas ir pagal jas sudarytas prioritetines eiles yra nustatytos greičio kontrolės įrenginių įrengimo vietos, kuriose siekiant pagerinti eismo sąlygas būtina diegti greičio kontrolės įrenginius.

Projekto metu, atrinktuose valstybinės reikšmės tinklo kelių ruožuose bus įrengtos momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonės, kurios ne tik užtikrins leistino greičio kontrolę, bet ir tikrins ar eisme dalyvauja techninę apžiūrą bei civilinės atsakomybės draudimą turinčios transporto priemonės.

Narkevič įsakymu šiam projektui skirta ES fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 4,7 mln. eurų,  3,8 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšos.

Projektą planuojama užbaigti iki 2022 metų birželį.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Lietuva