Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" nedeleguos savo narių į vadovaujamas pareigas Seime

(atnaujinta 11:38 2020.11.19)
Pasak LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio, frakcija galutinai prarado pasitikėjimą Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir valdančiaisiais

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija atsisako bet kokių vadovaujamų pareigų Seimo komitetuose, komisijose ir kituose Seimo struktūriniuose padaliniuose, rašoma Seimo pranešime.

Frakcijos atstovai traukiasi iš Seimo seniūnų sueigos. Tokį pareiškimą LVŽS frakcija po lapkričio 19 dieną vykusio rytinio frakcijos posėdžio įteikė Seimo valdybai ir Seniūnų sueigai.

"Mūsų frakcija šį rytą pasitarė ir nusprendė nedalyvauti politiniame farse, kurį kuria valdantieji. Užuot sklandžiai organizavę darbą, jie kuria precedento neturinčią situaciją — didžiausią opozicinę frakciją per pirmuosius du posėdžius eliminavo iš Seimo vadovybės, parodant, kad šiame Seime nebus demokratijos ir pagarbos Lietuvos parlamentarizmo tradicijoms", — sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pasak jo, valdančiųjų keršto akcija opozicijai tęsiasi. Karbauskio teigimu, vakar Seime jau registruotos Seimo statuto pataisos, kuriomis iš opozicijos atimamas Seimo Audito komiteto pirmininko postas.

"Valdantieji kuria teisines prielaidas jį skirti tiems, kurie yra mažumoje, kuri neapsiskelbė opozicija. Taip griaunama dar viena parlamentinės demokratijos tradicija Audito komitete matyti ne kieno nors kito, o Seimo opozicijos vadovavimą", — sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pasak jo, frakcija galutinai prarado pasitikėjimą Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir valdančiaisiais.

Per Seimo pirmininko pavaduotojų rinkimus nė vienas "valstiečių" frakcijos narys negavo šios pareigybės, tačiau iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos iškart buvo paskirti trys žmonės. Taip pat pavaduotojais tapo vienas asmuo iš Laisvės partijos, Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos, nors šios partijos gavo mažiau vietų Seime.

Kartu Karbauskis teigė, kad tai, kas įvyko, gali būti apibūdinama kaip "ankstesnės politinės kultūros ir tradicijų sunaikinimas".

LVŽS gavo 32 mandatus ir per Seimo rinkimus užėmė antrąją vietą. Partija paskelbė ketinanti dirbti opozicijoje. Valdančiąją koaliciją sudarė konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Dar šia tema
Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis priminė, ką pavyko pasiekti per ketverius metus
Lietuvos prezidentas pateikė Seimui ministro pirmininko kandidatūrą
ES ir Rusijos vėliavos

Borelis paskelbė Europos Sąjungos sprendimą negriežtinti santykių su Rusija

(atnaujinta 11:51 2021.05.11)
Pasak jo, būtina suteikti paramą Prahai, "neišprovokuojant tolesnio įtampos didėjimo" santykiuose su Maskva

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. ES valstybės tvirtai remia Čekiją, tačiau visi sutinka, kad santykių su Rusija eskalavimas neturėtų tęstis, sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žozepas Borelis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, praneša RIA Novosti.

Pasak jo, būtina suteikti paramą Prahai, "neišprovokuojant tolesnio įtampos didėjimo" palaikant ryšius su Maskva.

Jis priminė, kad ES šalių vadovai galės aptarti santykius su Rusija viršūnių susitikime Briuselyje gegužės 25 dieną ir paragino laukti jų sprendimo.

Jis taip pat pažymėjo, kad tęsiantis abipusiam diplomatų išsiuntimui gali tik padidėti įtampa.

Apie tai, kad praėjusį savaitgalį vykusiame neoficialiame aukščiausiojo lygio susitikime ES šalių vadovai aptarė situaciją su Rusija ir Čekija, pranešė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Jis patikslino, kad šis klausimas bus keliamas Briuselyje gegužės 25 dieną.

Balandžio viduryje Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas organizavus sprogimą šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais, per kurį žuvo du žmonės. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais.

Praha išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kuriems Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata. Todėl pagal pariteto principą septyni diplomatai ir 25 techniniai darbuotojai turėtų likti abiejų šalių diplomatinėse atstovybėse.

Slovakija, Estija, Lietuva, Latvija kaip paramos Čekijai ženklą taip pat paskelbė Rusijos diplomatus persona non grata. Lenkija, Bulgarija ir Rumunija taip pat paskelbė apie savo išsiuntimą.

Tegai:
santykiai, ES, Rusija
Edita Rudelienė

Mirusio politiko vietą užėmusi Rudelienė davė priesaiką

(atnaujinta 11:51 2021.05.11)
Balandžio pabaigoje mirė Nepriklausomybės Akto signataras Kęstutis Glaveckas. Jis į parlamentą pernai buvo išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Antradienį Seimo posėdyje prisiekė Seimo narė Edita Rudelienė, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu.

Rudelienė Seime pakeitė balandžio 30 dieną mirusį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Seimo narį Kęstutį Glavecką. Jis buvo išrinktas pagal Lietuvos liberalų sąjūdžio sąrašą. Pirmoji nepatekusi į Seimą šiame sąraše buvo Rudelienė.

Po priesaikos parlamentarė pasirašė vardinį priesaikos lapą.

Prisiekusi išrinkta Seimo narė Rudelienė įgijo visas Tautos atstovo teises.

Tegai:
priesaika, Seimas
Eifelio bokštas, archyvinė nuotrauka

Vakarų laukia TSRS likimas. Ar armija išgelbės Prancūziją?

(atnaujinta 12:00 2021.05.11)
Prancūzijos valdžia aštriai reagavo į antrą atvirą kariuomenės laišką, paskelbtą dešiniųjų leidinyje "Valeurs Actuelles". Šalies vidaus reikalų ministras Geraldas Darmanenas pažymėjo, kad anoniminis kreipimasis negali būti vadinamas drąsiu veiksmu

Iš tiesų, jei pirmajame pranešime, paskelbtame balandžio mėnesį, buvo 20 atsargos generolų vardai, tai naujas laiškas liko nepasirašytas. Žurnalas tvirtina, kad jo autoriai jau nėra atsargos pareigūnai, o aktyvūs nacionalinių ginkluotųjų pajėgų nariai, kurie pasisakė palaikydami savo vyresnius bendražygius ir pasidalino susirūpinimu dėl "Prancūzijos iširimo" ir jos slydimo link "rasinio karo".

Kariškių nenoras atskleisti savo tapatybę yra suprantamas. Pirmosios žinutės autoriai atsidūrė ne tik griežtos kritikos ugnyje, bet ir perspektyvoje jiems galimos drausminės nuobaudos ir, galbūt, baudžiamasis persekiojimas. Vienas populiariausių šalies kairiųjų politikų Jeanas-Lucas Melanchonas apkaltino generolus "dėl karinio nepaklusnumo provokacijos" ir net perversmo grėsmės.

Jei dabartiniai pareigūnai kalbėtų taip pat atvirai kaip atsargos pareigūnai, jie, mažiausiai, būtų atleisti iš armijos. Tačiau negalima nepripažinti, kad Darmanenas yra teisus: ko verti yra įsitikinimai, tuo labiau nerimą keliantys, jei žmogus nėra pasirengęs atvirai juos reikšti ir už juos atsakyti?

Pastaraisiais metais Rusijos visuomenė žvelgdama į Vakarus vis labiau patiria déjà vu. Ir tai vyksta ne be pagrindo, nes daugelis svarbiausių procesų Europoje ir užsienyje stulbinančiai, skausmingai primena tuos, kuriuos Rusija patyrė palyginti neseniai - prieš tris ar keturis dešimtmečius.

Susidaro įspūdis, kad jie ėmėsi vienu metu lipti ant visų vėlyvojo sovietmečio grėblių ir neišmoko nė vienos pamokos iš svetimos patirties, kuri galiausiai privertė žlugti milžinišką ir galingą supervalstybę.

Vakarų šalių politikoje dabar fantasmagoriškai maišoma sovietinė realybė stagnacijos laikais, o kartu ir perestroika. Viena vertus, ideologinis determinizmas (tik vietoj komunistinės doktrinos - pažangiausios kairiųjų liberalizmo idėjos), piliečių teisių ir laisvių ribojimas, direktyviniai valdymo metodai. Kita vertus, tikslingas valstybės palaikymas žalingiausių socialinių-politinių jėgų ir koncepcijų, kurios skaldo tautą iš vidaus: nuo migracijos politikos iki piktnaudžiavimo savo istorija ir kultūra.

Visa ši Prancūzijos byla su atvirais pensininkų ir aktyvių pareigūnų laiškais papildo dabartinių Vakarų procesų panašumą su 1980-ųjų pabaigos ir 1990-ųjų pradžios vidaus įvykiais. Tada TSRS taip pat buvo pakankamai žmonių, įskaitant gerai žinomus, gerbiamus ir įtakingus žmones, kurie bandė kreiptis į sistemą ir jos lyderius, skubančius į jos žlugimą. Buvo rašomi atviri laiškai, daromi skambūs pareiškimai, kuriamos įvairios organizacijos - komitetai, fondai, sąjungos, kurių tikslas - išsaugoti šalį. Tarp jų dalyvių buvo pakankamai ginkluotųjų pajėgų ir specialiųjų tarnybų atstovų. Buvo net bandoma įvykdyti valstybės perversmą.

Rezultatas žinomas: TSRS nustojo egzistuoti, o jos žlugimą lydėjo sunkūs ir dažnai kruvini išbandymai, kuriuose dalyvavo beveik trys šimtai milijonų žmonių šeštadalyje žemės.

Kovos dėl Tarybų Sąjungos išsaugojimo metodų panašumas leidžia mums atlikti tam tikrus ekstrapoliavimus Prancūzijos (ir apskritai Vakarų) situacijoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl prieš trisdešimt metų visos sovietinių patriotų, įskaitant aukšto rango, pastangos pasirodė neveiksmingos, buvo ta, kad valdžios ir įtakos "kontrolinis paketas" tarp elito - tiek sąjunginio, tiek respublikinio - buvo sutelktas rankose žmonių, kuriems tokie įvykiai yra naudingi. Galima ginčytis, ar šios jėgos galų gale gavo būtent tai, ko siekė, ar tikrovė nepateisino jų lūkesčių, bet tada - 1980-aisiais ir 1990-ųjų pradžioje - jie padarė tai, ką padarė, nes manė, kad tai yra tiesioginis jų interesas.

Be to, tuometinės daugelio didelių - ir nelabai didelių - sovietų lyderių, funkcionierių ir kariuomenės pastangos užkirsti kelią artėjančiai katastrofai pasiekė visuomenės lygį. Bet todėl, kad sistemoje pagal standartines procedūras jie nebegalėjo nieko pakeisti. Jų socialinę ir politinę veiklą galima vertinti kaip įrodymą, kad sistemoje jie tuo metu jau patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Ir viskas, kas įvyko vėliau, buvo tas pats mojavimas kumščiais po kovos.

Matyt, tas pats pasakytina ir apie Prancūziją. Dabartiniai pareigūnų ir generolų kreipimaisi, vieši "didžiojo nebylio" (taip Penktoji Respublika kariuomenę vadina dėl visiško nesikišimo į politiką) pareiškimai paprastai aiškinami kaip kariškių kantrybės bandymas ir jų pasiryžimas veikti užkirsti kelią įvykių vystymuisi, kuriuos jie laiko katastrofiškais tautai.

Tačiau iš tikrųjų kariškių kreipimasis į valdžios institucijas ir visuomenę atvirais laiškais atspindi jų nerimą ir nenorą imtis radikalių priemonių, taip pat bandymą kreiptis į valstybės vadovybę tikintis, kad vis dėlto pamatys, kaip pavojingai ji vadovauja šaliai.

Daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių palaikė kariškių kreipimąsi į Prancūzijos valdžios institucijas
Prancūzijos patriotai, įskaitant kariškius, kaip ir jų sovietiniai pirmtakai, yra pernelyg įstatymų besilaikantys, per daug sumišę ir nevienodi, kad atlaikytų niokojantį cunamį, kuris užplūsta jų šalį.

Tačiau jų oponentai nepasižymi tokiu skrupulingumu ir subtilia psichine organizacija - jie valdo pagrindinius socialinės ir politinės sistemos svertus. Beje, panaši situacija nutiko ir su Trampu bei jo šalininkais JAV.

Gerai žinoma, kaip šie procesai baigėsi Tarybų Sąjungoje. Dabar pasaulis turi pamatyti, kaip Prancūzija, Europa ir Vakarai apskritai susidoroja su iššūkiu.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kariuomenė, Prancūzija