Donaldas Trampas

Ne tik per teismą. Kokios Trampo galimybės "susigrąžinti pergalę"

(atnaujinta 17:06 2020.11.19)
Praėjo daugiau nei dvi savaitės nuo JAV prezidento rinkimų, tačiau rezultatas vis dar nėra aiškus

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Nors Džo Bidenas priima sveikinimus, Donaldas Trampas ir jo komanda tęsia savo žygį per teismus — nelabai sėkmingai, tačiau dar per anksti nutraukti procesą. Ar respublikonai turi galimybę likti Baltuosiuose rūmuose, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Trampas prieš sukčius

"Kas žino, kokia bus administracija, bet ši neleis "lokdauno", — praėjusį penktadienį žurnalistams sakė Donaldas Trampas. Ypatingas visuomenės dėmesys visiškai nebuvo atkreiptas į epidemijos perspektyvų vertinimus, bet bent jau dėl hipotetinės dabartinio prezidento prielaidos, kad Baltieji rūmai gali turėti kitą savininką.

Trampas paskubėjo išsklaidyti šį įspūdį, o jo "Twitter" nuo to laiko nenutyla. "Atskleiskite nusikaltimą!", "Neleiskime radikaliems kairiesiems pavogti rinkimų!", "Mes laimėsime!" — taip valstybės vadovo paskyra palaiko respublikonų kampaniją peržiūrėti balsavimo rezultatus kai kuriose valstybėse.

"Didžiuliai įrodymai apie plačiai paplitusį sukčiavimą, neginčijamas įrodymas, kad respublikonų stebėtojai nebuvo įleisti į balsavimo patalpas balsavimo apylinkėse. Mičiganas, Pensilvanija, Džordžija ir kt." — tokios žinutės įsiterpia tarp tūkstančių demonstracijų vaizdo įrašų dabartiniam prezidentui palaikyti.

Pagrindinis Trampo skundas yra tas, kad beprecedenčiai rinkimai paštu baigėsi tuo, kad į urnas pateko biuleteniai, kurių negalima įskaityti. Norint atkurti teisingumą, reikia perskaičiuoti balsus rinkimų apylinkėse vadinamosiose neapsisprendusiose, ginčijamose valstijose.

Gana nuspėjama reakcija. Dauguma respublikonų šalininkų balsavo asmeniškai, todėl lapkričio 3 dieną Trampas lyderiavo neapsisprendusiose valstijose. Tačiau, kai pašto dokumentai pasiekė apylinkes, rezultatas švieslentėje pasikeitė Džo Baideno naudai.

Trampas reikalavo neleisti skaičiuoti biuletenių po balsavimo dienos. "Kyla klausimų: kaip skaičiavo, kada skaičiavo — po rinkimų, kai atėjo paštas, kai buvo apibendrinti balsavusiųjų iš anksto rezultatai", — pokalbyje su RIA Novosti aiškina Jurijus Rogulevas, Maskvos valstybinio universiteto Franklino Delano Ruzvelto JAV studijų fondo direktorius.

"Kažkas gali abejoti ir sakyti, kad, kai paaiškėjo, kad demokratų kandidatas pralaimi, jie pradėjo skaičiuoti biuletenius paštu. Ir čia yra manipuliavimo laukas. Todėl Trampas reiškia abejones", — sakė agentūros šaltinis.

Perskaičiuosime per teismą

Kova tęsėsi teismuose. "Kadangi sprendimą dėl rinkimų priima valstijos, pirmiausia ieškiniai pateikiami jų teismuose, — patikslina Jurijus Rogulevas. — Tada galima kreiptis į federalinį teismą."

Respublikonai pateikė apie 20 ieškinių skirtingų regionų teismams. Penki Mičigane, septyni Pensilvanijoje, po du Arizonoje ir Džordžijoje ir vienas Viskonsine. Stebėtojai įtarė sukčiavimą rinkimų apylinkėse, pašto biuletenių atidarymo, jų skaičiavimo ir patvirtinimo pažeidimus. Tačiau pretenzijas reikia pagrįsti didelio masto sukčiavimo faktais, o tai pavyksta ne visur.

Procedūra kiekvienoje valstijoje gali skirtis, nors paprastai tai yra įprastas perskaičiavimas. Pensilvanijoje Baidenas Trampą įveikė 1,2 proc. Pasak respublikonų, demokratų rinkėjams buvo leista keisti užpildytą pašto sąrašą. Be to, buvo suskaičiuota apie dešimt tūkstančių vienetų, išsiųstų rinkimų dieną, tačiau į rinkimų apylinkes patekusių vėliau.

Mičigane kertinis akmuo — Veino apygarda. Iš ten lapkričio 4-osios rytą pradėjo plaukti "žydri" ("demokratų") biuleteniai, o Baidenas laimėjo 146 000 balsų. Iš pradžių teisėjai stojo už tuos, kurie nepatenkinti skaičiavimais. Trampas "Twitter'yje" parašė: "Oho! Turėti drąsos yra puiku!" Tačiau iš naujo apsvarsčius, pretenzijos buvo atmestos.

Arizonoje tariamai dingo dalis balsų dėl įrangos gedimo. Tiesa, pasak valstijos sekretorės Keitės Hobs (Katie Hobbs), byla "laikėsi ant plauko", ir ieškinys galiausiai buvo atšauktas. Panaši istorija yra ir Džordžijoje, tradiciniame respublikonų bastione, kur Baidenas aplenkė Trampą 0,3 procentinio punkto. Iškilo problemų dėl biuletenių skaitytuvo, rinkimų komisija patikrino ginčijamus lapus iš akies. Trampo šalininkai taip pat kalbėjo ir apie "mirusias sielas", tačiau jokių įrodymų nebuvo pateikta.

Džordžijoje Trampo komanda pareikalavo rankiniu būdu perskaičiuoti beveik penkis milijonus biuletenių. Rezultatus komisija turi patvirtinti iki lapkričio 20 dienos. Valstijos sekretorius respublikonas Bradas Rafenspergeris (Brad Raffensperger) patvirtino peržiūrą, tačiau jis pats mano, kad greičiausiai niekas nepasikeis. Trampas iš anksto sukritikavo komisiją. "Jie neleidžia patikrinti parašų", — "Twitter'yje" parašė jis.

Nugalėtojas gauna viską

Dabartinis prezidentas dar turi laiko. "Konstitucija suteikia 30 dienų balsams suskaičiuoti. Ir per 30 dienų po to turi balsuoti rinkikai", — sako Jurijus Rogulevas.

Pagal įstatymus valstijos turi nuspręsti dėl rezultatų likus šešioms dienoms iki rinkikų susitikimo — vadinamosios "saugaus uosto" dienos. Šiemet ji išpuola gruodžio 8 dieną, rinkikai valstijose susirinks ir priims sprendimą gruodžio 14 dieną. Visoje šalyje galioja "nugalėtojas gauna viską" principas, kai kiekvienos valstijos lyderiui atitenka visų vietos rinkikų balsai. Iki gruodžio 23 dienos rezultatai bus pateikti Senatui. Tada, sausio 6 dieną, jie bus svarstomi abiejų Kongreso rūmų posėdyje ir tik tada bus paskelbti galutiniai oficialūs rezultatai.

Teoriškai, net jei Trampui nesiseka perskaičiuoti, jis vis tiek turi šansą laimėti. Sausio 3 dieną baigsis 116-ojo JAV Kongreso įgaliojimai, o 117-asis pradės darbą. Vienas iš Trampo variantų yra šis, jei rezultatas nebus pripažintas naujajame Kongrese, pokalbyje su RIA Novosti pažymi politologas Dmitrijus Drobnickis.

"Balsavus rinkikų kolegijai, naujoji Kongreso sudėtis turi tai patvirtinti. Paprastai tai yra formalumas, tačiau protestą gali pateikti kiekviena valstija, pasirašius vienam senatoriui ir Atstovų rūmų nariui", — teigė agentūros šaltinis.

Prezidento rinkimų lygmeniu to nėra buvę nuo 1876 metų. Tada šalis kelis mėnesius buvo krizėje, o Rutherford'as Hayes'as nugalėtoju buvo paskelbtas tik kovo mėnesį. "Valstijos buvo ties antrojo pilietinio karo riba. Viskas prasidėjo nuo to, kad užginčijo rinkimų kolegijos rezultatus", — sakė Drobnickis.

Kitas variantas — rinkikai nebalsuos taip, kaip tikėtasi. Pagal Konstituciją jie neprivalo laikytis daugumos valios, tačiau kai kurios valstijos tokius įstatymus turi. "Kai kur už pažeidimą gresia kalėjimas, kažkur — bauda, ​​o kažkur tokie balsai pripažįstami negaliojančiais, — aiškina politologas. — Vis dėl to, pasitaiko rinkikų-išdavikų. Pavydžiui, 2016-aisiais tokių buvo trys, bet rezultatui tai neturėjo įtakos".

Be to, priduria Drobnickis, mažai tikėtina, kad dabartinėje situacijoje demokratų rinkikai prieštarautų partijai. Norint grąžinti Trampui pergalę, reikalingos trys valstijos, bent jau Pensilvanija ir Džordžija. Teisminiai ginčai nėra greitas reikalas, tačiau dabartinis prezidentas nepasiduos be kovos. Bent jau jo komanda padarys viską, kad įrodytų, jog Trampas pralaimėjo tik dėl biurokratijos ir reakcingų vadinamosios giluminės valstybės veiksmų.

Tegai:
teismas, prezidento rinkimai, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (91)
Seimo deputatas Dainius Kreivys

Kandidatą į Lietuvos energetikos ministrus pabandyta išteisinti po skandalo

(atnaujinta 10:05 2020.11.27)
Būdamas ūkio ministru 2011 metais, Kreivys įkliuvo perskirstęs ES finansinę pagalbą savo paties įmonėms, kurioms tada vadovavo jo motina

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente, konservatorė Rasa Juknevičienė pabandė išteisinti savo partijos kolegą parlamentarą Dainių Kreivį po korupcijos skandalo, kilusio jam einant ūkio ministro pareigas. Apie tai ji parašė Facebook.

"Kadangi pasitikiu šiuo vienu padoriausių žmonių politikoje, o jo istorija buvo didelė neteisybė, įdedu čia ištrauką iš paviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos, kurią gavome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo metu 2018 metais", — parašė Juknevičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad tikisi, kad praėjus dešimčiai metų nuo šios istorijos "panašus spaudimas" nebeturės poveikio Kreivio paskyrimui ministru.

"2010 metais MG [Baltic] atstovai bandė paveikti tuometinį ūkio ministrą Dainių Kreivį, kuris ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus. Kaip poveikio priemonę MG atstovai platino per koncerno kontroliuojamą žiniasklaidą Kreivį kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją. Vėliau Kreivys buvo priverstas pasitraukti iš ūkio ministro posto", — teigia Juknevičienė su nuoroda į ištrauką iš VSD medžiagos.

2011 metais, eidamas ūkio ministro pareigas, Kreivys įkliuvo perskirstęs ES finansinę pagalbą savo paties įmonėms. Paaiškėjo, kad ministras skyrė ES lėšas anksčiau jam priklausiusioms įmonėms, kurioms, Kreiviui pasitraukus į politiką, vadovavo jo motina.

Dėl kilusio skandalo Dainius Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro posto, tačiau išlaikė parlamentaro mandatą.

Po šių metų Seimo rinkimų Kreivys paskelbtas kandidatu į vienos iš pagrindinių ministerijos — Energetikos ministerijos — vadovo postą. Jo nuomone, energetikos sektoriuje turėtų būti trys pagrindinės sritys — kliūtis elektros pirkimui iš Baltarusijos AE, taip pat sinchronizavimas su Europos elektros tinklais ir nuosavos gamybos plėtra.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ataskaitą apie verslo poveikį vyriausybės ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" tariamai bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudos, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, įskaitant asmeniškai iš VSD vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" yra susiję su politinės korupcijos byla. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės priėmimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Vyriausybė, Dainius Kreivys
Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti