Председатель Союза фермеров и зеленых Литвы Рамунас Карбаускис беседует с журналистами, 25 октября 2020 года

Karbauskis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato

(atnaujinta 08:21 2020.11.20)
Taip pat "valstiečiai" atsisako bet kokių vadovaujamų postų Seimo komitetuose, komisijose ir kituose struktūriniuose skyriuose  

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos vadovas Ramūnas Karbauskis paskelbė nusprendęs atsisakyti Seimo nario mandato. Apie tai jis rašė savo įraše Facebook.

"Protestuodamas prieš liberalios valdančios daugumos pastangas suvaržyti mūsų frakcijos narių galimybes veikti Seime, suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo", — sakė jis.

Karbauskis taip pat teigė, kad "valstiečiai" atsisako bet kokių vadovaujamų postų Seimo komitetuose, komisijose ir kituose struktūriniuose skyriuose.

Anot Karbauskio, "valstiečiai" jau pirmame posėdyje suprato, kad valdančiosios daugumos pažadėta "naujoji" politinė kultūra dar nereiškia, kad ji bus teigiama ir teisinga. Jis pažymėjo, kad naujoji vyriausybė, kuri dar nepradėjo darbo, jau rodo, kad ji netoleruos nuomonės, besiskiriančios nuo išrinktosios daugumos pozicijos.

Karbauskis sakė, kad naujieji valdovai keršija jam asmeniškai. Be to, pasak politiko, per pastaruosius ketverius metus, kai valdžioje buvo "valstiečių" partija, kiekvienas jo gyvenimo žingsnis buvo kontroliuojamas, o valstybės organai buvo užversti skundais ir prašymais pradėti tyrimą prieš jį ir su juo susijusį verslą.

"Aš tikrai neplanuoju trauktis iš politikos. Būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku, turėdamas mokesčių mokėtojo, darbdavio, ūkininko, mecenato statusą, galėsiu apie naujosios valdančios daugumos blogus sprendimus, atsinaujinusią korupciją šnekėti dar griežčiau ir reikliau", — teigė jis.

Karbauskio teigimu, jis žino, jog po tokio jo sprendimo politiniai oponentai džiaugsis, tačiau vėliau supras, jog toks Karbauskio žingsnis tik sustiprins Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o Seimo frakciją padarys dar aktyvesnę.

"Tiems, kurie ketverius metus manęs klausė, kaip žmogus gali atlaikyti tokias patyčias, nesibaigiantį propagandinį spaudimą, kokį teko patirti man, atsakysiu, jog atlaikiau, nes kuo stipriau iš manęs tyčiojosi, tuo didėjo motyvacija kovoti, nežiūrint į sveikatą ir laiką", — rašė jis.

Tuo pačiu politikas teigė, kad dabartinės valdančios daugumos elgesys yra apgailėtinas, ir pareiškė, kad pasitraukti iš tos kovos negalėtų, "net jei to ir labai norėtųsi".

LVŽS gavo 32 mandatus ir per Seimo rinkimus užėmė antrąją vietą. Partija paskelbė ketinanti dirbti opozicijoje. Valdančiąją koaliciją sudarė konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Ramūnas Karbauskis
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Pasiuntė "į būdą": didžiausia opozicinė frakcija neturės savo atstovo Seimo vadovybėje
"Valstiečiai" nedeleguos savo narių į vadovaujamas pareigas Seime
Edita Rudelienė

Mirusio politiko vietą užėmusi Rudelienė davė priesaiką

(atnaujinta 11:51 2021.05.11)
Balandžio pabaigoje mirė Nepriklausomybės Akto signataras Kęstutis Glaveckas. Jis į parlamentą pernai buvo išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Antradienį Seimo posėdyje prisiekė Seimo narė Edita Rudelienė, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu.

Rudelienė Seime pakeitė balandžio 30 dieną mirusį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Seimo narį Kęstutį Glavecką. Jis buvo išrinktas pagal Lietuvos liberalų sąjūdžio sąrašą. Pirmoji nepatekusi į Seimą šiame sąraše buvo Rudelienė.

Po priesaikos parlamentarė pasirašė vardinį priesaikos lapą.

Prisiekusi išrinkta Seimo narė Rudelienė įgijo visas Tautos atstovo teises.

Tegai:
priesaika, Seimas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Vladimiras Putinas

Putinas pateikė Valstybės Dūmai projektą, kuriuo denonsuojama Atviro dangaus sutartis

(atnaujinta 11:39 2021.05.11)
Susitarimas leido 34 valstybėms narėms atvirai rinkti informaciją apie kariuomenę. Praėjusių metų lapkritį JAV baigė pasitraukti iš sutarties, po ko Maskva taip pat pradėjo pasitraukimo procedūrą

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl Atviro dangaus sutarties Rusijoje denonsavimo, apie tai pranešama remiantis Parlamento Žemųjų rūmų duomenų baze.

Anksčiau pranešta, kad prezidentas šiuo atveju paskyrė užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą savo oficialiu atstovu, kai Federalinė asamblėja svarstė šį klausimą.

Atviro dangaus sutartis įsigaliojo 2002 metų sausio 1 dieną ir tapo viena iš pasitikėjimą stiprinančių priemonių Europoje po Šaltojo karo: ji leido 34 dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos karines pajėgas ir veiklą.

Praėjusių metų gegužę JAV pradėjo pasitraukimo iš susitarimo procedūrą, kuri baigėsi lapkričio 22 dieną.

2021 metų sausio mėnesį Maskva taip pat paskelbė pradedanti tarpžinybines procedūras, kad pasitrauktų iš Atviro dangaus sutarties. Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Vašingtono veiksmai labai pakenkė kitų valstybių interesų pusiausvyrai.

Tegai:
JAV, Rusija, Vladimiras Putinas