ES vėliavos

Lietuva paragino ES griežtinti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 17:22 2020.11.19)
Kaip tvirtinama Lietuvos URM, ES ministrai sutarė, kad būtina plėsti ES sankcijas, įtraukiant ne tik didesnį skaičių pareigūnų, atsakingų už vykdomas represijas, bet ir režimo finansinius rėmėjus

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijos valdžios atstovams turi būti sugriežtintos, Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje sakė laikinasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Visų pirma, Linkevičius pabrėžė, kad būtina didinti spaudimą Baltarusijos režimui ir kuo skubiau priimti trečiąjį ES sankcijų paketą.

"Sulaikyta daugiau nei 25 tūkst. taikių protestuotojų, vyksta plataus masto baudžiamasis persekiojimas, politinių kalinių skaičius išaugo iki nematytų aukštumų. Brutalūs režimo veiksmai prieš Baltarusijos žmones tik stiprėja — itin žiauriai susidorota su jaunu protestuotoju R. Bondarenka. Tuo tarpu valdžia tik imituoja dialogą su opozicija ir rengiamas Konstitucijos pataisas. Vienintelė išeitis — nauji, laisvi rinkimai", — sakė ministras.

Užsienio reikalų ministrai sutarė, kad reaguojant į stiprėjančias režimo represijas Baltarusijoje, būtina plėsti ES sankcijas, įtraukiant ne tik didesnį skaičių pareigūnų, atsakingų už vykdomas represijas, bet ir režimo finansinius rėmėjus.

Europos Sąjunga įvedė asmenines sankcijas 55 Baltarusijos pareigūnams ir asmenims, atsakingiems, pasak Briuselio, už smurtą prieš protestuotojus. ES pabrėžė, kad jei smurtas tęsis, Sąjunga yra pasirengusi įvesti papildomas priemones.

Lapkričio 6 dieną Europos Sąjunga oficialiai pristatė individualių sankcijų Baltarusijai, įskaitant respublikos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, paketą.

Sankcijos įsigaliojo paskelbus oficialiame ES žurnale. Dokumente pabrėžiama, kad šis sprendimas yra privalomas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Tiems, kurie yra sąraše, bus draudžiama atvykti į ES, be to, visas jų turtas Europos Sąjungoje gali būti įšaldytas. ES laiko Lukašenką atsakingu už represijas prieš opozicijos kandidatus, taikius demonstrantus ir žurnalistų gąsdinimą prieš ir po šių metų prezidento rinkimų. Savo ruožtu Lukašenka teigė "nesijaudinantis" dėl jam taikomų ES sankcijų.

Lapkričio 13 dieną Europos Sąjunga pareiškime dėl protestuotojo Romano Bondarenkos mirties Baltarusijoje paskelbė apie savo pasirengimą įvesti papildomas sankcijas Minskui.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Opozicija teigia, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. Teisėsaugos institucijos praneša apie protestų Baltarusijoje radikalėjimą.

Tegai:
sankcijos, ES, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (503)
Dar šia tema
Skvernelis perspėjo apie riziką sugadinti santykius su Lenkija
Baltarusija sumažino dalyvavimo "Rytų partnerystėje" lygį
Ekspertas: Baltarusijai nepakenktų "nušvitimas" dėl mitų apie Vakarus
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 19:02 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Džiovinti vaisiai

Mokslininkai papasakojo apie džiovintų vaisių pranašumą prieš šviežius

(atnaujinta 18:41 2020.11.25)
Daugybė tyrimų patvirtina vaisių naudą sveikatai ir rodo, kad šviežių vaisių trūkumas padidina širdies ligų riziką

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Amerikos mokslininkai retrospektyvinio tyrimo metu nustatė, kad džiovinti vaisiai yra ne mažiau naudingi sveikatai nei švieži, o žiemą juos galima sėkmingai pakeisti. Rezultatai yra paskelbti "Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics".

Žinoma, kad vaisiuose yra daug maistinių medžiagų, įskaitant skaidulų, kalio ir širdžiai naudingų bioaktyvių medžiagų. Daugybė tyrimų patvirtina vaisių naudą sveikatai ir rodo, kad šviežių vaisių trūkumas padidina širdies ligų riziką.

Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar šviežius vaisius, kurių nėra visada, galite pakeisti džiovintais vaisiais. Jie išanalizavo 2007–2016 metų Jungtinėse Valstijose atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo tyrimo (NHANES) duomenis.

Apklausos metu dalyviai pateikė informaciją apie visus per dieną vartojamus maisto produktus. Jie taip pat rinko sveikatos duomenis, įskaitant kūno masės indeksą, juosmens apimtį ir kraujospūdį.

Tarp vyresnių nei 20 metų respondentų autoriai nustatė 25 590 žmonių, kurie kasdien suvalgė ketvirtadalį stiklinės ar daugiau džiovintų vaisių. Mokslininkai naudodamiesi 2015 metų sveikos mitybos indeksu įvertino savo mitybos kokybę, maistinių medžiagų kiekį ir kardiometabolinius rizikos veiksnius ir palygino su panašiais parametrais kontrolinėje žmonių grupėje, nevartojusių džiovintų vaisių.

Išanalizavę duomenis, mokslininkai nustatė, kad vidutiniškai žmonės, pranešę apie džiovintų vaisių vartojimą, turėjo geresnius sveikatos parametrus nei kontrolinė grupė. Jie taip pat turėjo mažesnį kūno masės indeksą, juosmens apimtį ir sistolinį kraujospūdį.

Kur įmanoma, mokslininkai palygino maistinių medžiagų kiekį, kurį tie patys žmonės turėjo skirtingomis dienomis. Paaiškėjo, kad tomis dienomis, kai jie valgė džiovintus vaisius, jų rezultatai paprastai buvo geresni. Tuo pat metu šiomis dienomis jie pastebėjo daugiau angliavandenių, maistinių skaidulų, kalio, polinesočiųjų riebalų ir apskritai kalorijų, todėl mokslininkai perspėja dėl per didelio džiovintų vaisių, kuriuose yra cukraus, vartojimo.

"Džiovinti vaisiai gali būti puikus pasirinkimas kaip maisto papildas, tačiau vartotojai turi būti tikri, kad pasirenka nesaldžius variantus be pridėtinio cukraus", — universiteto pranešime spaudai sakė pirmoji visuomenės sveikatos mokyklos tyrėja Valerie Sullivan. Reikia atsižvelgti ir į patiekalo dydį, nes džiovintų vaisių dalis yra mažesnė nei šviežių vaisių dalis, nes iš jų buvo pašalintas vanduo.

Tyrėjai pažymi, kad palyginti su šviežiais, sausi vaisiai yra kompaktiškesni — juos galite pasiimti su savimi į darbą ir keliones.

"Visos minimaliai apdorotos vaisių formos — šaldyti, konservuoti ir džiovinti — turi tam tikrų pranašumų prieš šviežius", — teigė tyrimo autorė Kristina Petersen, Teksaso technikos universiteto mitybos mokslo daktarė ir Pensilvanijos valstijos universiteto mitybos mokslų daktarė. Jie yra prieinami ištisus metus, yra gana stabilios kokybės ir gali trukti daug ilgiau nei švieži. Daugelis jų taip pat yra pigesni už porciją nei švieži kolegos".

Tegai:
vaisiai, mokslininkai
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Rastas paprastas, nebrangus būdas sustabdyti senėjimą
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją