Black Hawk

Rusijos ekspertai įvertino Mi-8 kaip "sovietinio palikimo" atsisakymą Lietuvoje

(atnaujinta 16:07 2020.11.20)
Praėjusią savaitę Vilnius pasirašė sutartį su Vašingtonu dėl "Black Hawk" sraigtasparnių pirkimo, kurie turėtų pakeisti rusiškus Mi-8

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Lietuva, pirkdama iš JAV sraigtasparnio platformą "UH-60 Black Hawk" ir keturis sraigtasparnius, mano, kad taip elgdamasi ji atsikrato "sovietinio palikimo" karo pramonėje. Kalbama apie sraigtasparnius Mi-8, kurie vis dar tarnauja respublikoje.

Lietuvos ir JAV sutartis buvo pasirašyta praėjusią savaitę. Sutarties vertė buvo 181 milijonas eurų, o Vašingtonas netgi nusprendė padėti ir skyrė beveik 26 milijonų eurų paramą. Tačiau pačius sraigtasparnius Lietuva išvys ne greitai, tik 2024-ųjų pabaigoje.

Rusijos ekspertai mano, kad visi Vilniaus pareiškimai yra politiniai ir yra propaganda. Karo ekspertas Aleksejus Leonkovas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad techniniu požiūriu "Black Hawk" ir rusiškas Mi-8 yra netgi panašūs, tačiau greičiausiai amerikietiškas sraigtasparnis bus brangesnis.

"Jei jie nori išleisti tam pinigus, tegul tai daro. Lietuvai pagal techninius ir kitus parametrus kariniu požiūriu niekas nesikeičia. Tai yra karinio transporto sraigtasparnis, tačiau vienas buvo pakeistas kitu. <...> Matyt, jie turi daug pinigų. Nors, kiek žinau, Lietuva ir jos ekonomika yra subsidijuojamos, priklauso nuo Europos Sąjungos pagalbos. Tai yra gryna propaganda", — sakė jis.

Leonkovas mano, kad nėra prasmės Lietuvoje atsikratyti "sovietinio palikimo". Jis teigė, kad sovietiniais laikais pagaminta karinė technika, kurią gamina Rusija, yra geriausia pasaulyje.

Savo ruožtu Karo pramonės komisijos kolegijos ekspertų tarybos narys, karo ekspertas Viktoras Murachovskis pabrėžia, kad Lietuva tiesiog neturi kur eiti ir neturi pasirinkimo karinių pirkimų srityje. Jo nuomone, tokia "maža ir kariniu požiūriu nereikšminga šalis "gali tik "sekti iš paskos".

"Tai išimtinai politinis klausimas. NATO rėmuose buvo nustatyta užduotis pereiti prie platformų, kaip jie vadina, prie išskirtinai vakarietiško dizaino ir gamybos ginklų sistemų. Turintiems nedidelį šių ginklų krepšelį, tai padaryti yra lengviau, kaip ir Lietuvoje", — sakė ekspertas.

Jis taip pat pažymėjo, kad tai yra įprastas JAV sraigtasparnis, tačiau Mi-8 nėra prastesnis už "Black Hawk".

"Jie aktyviai ją naudoja, parduoda kitoms šalims. Tačiau, tiesą sakant," Mi-8 ", ypač naujausios modifikacijos, yra ne ką prastesnis ir kai kuriais parametrais dar geresnis. JAV yra pragmatikai, nepaisant visų savo politinių pareiškimų, jie perka tai, ko jiems reikia. Jie skatina savo karinės pramonės kompleksą visomis jėgomis ir priemonėmis, taip pat ir politinėmis, tomis, kurios formaliai pažeidžia visus vadinamosios laisvosios rinkos ir laisvos konkurencijos įstatymus", — apibendrino ekspertas.

NATO stiprina grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, už dideles sumas aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
karinis sraigtasparnis, sraigtasparnis, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos vadovas smogė santykiams su Lenkija žodžiais apie moteris
Ekspertas: Lietuvos vežėjams bus pelninga gabenti krovinius per Rusiją
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

NATO žengia į Juodąją jūrą. Ar aljansas išstums Rusiją Krymo

(atnaujinta 17:10 2020.12.04)
Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi reformoms, tačiau pagrindiniu uždaviniu vis dar išlieka "Rusijos grėsmės" suvaldymas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Džo Baidenui atkeliaujant į Baltuosius rūmus, Šiaurės Atlanto aljansas pradėjo reformas. Dieną prieš tai pasibaigusiame aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai peržiūrėjo pagrindinius organizacijos principus ir pertvarkė jos darbą. Tik pagrindinės problemos liko tos pačios — Rusija ir Kinija. Kaip NATO ketina suvaldyti "Rusijos grėsmę", aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

NATO pritaikymas krizėms

Jensas Stoltenbergas labai atidžiai ruošėsi vaizdo susitikimui su užsienio reikalų ministerijų vadovais. Ministrų susitikimas yra paskutinis prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą metų pradžioje. Iš anksto parengti darbotvarkę ir aptarti sukauptus klausimus reiškia apsidrausti nuo dalyvių nenuspėjamumo. Be to, buvo precedentų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų susitikimo išvakarėse Emanuelis Makronas pasakė, kad "NATO ištiko smegenų mirtis". Tai nustatė diskusijos toną ir sujaukė visus planus. Aljanso nariai varžėsi tarpusavyje, norėdami įrodyti Prancūzijos lyderiui ir vieni kitiems, kad bloko viduje viskas gerai.

Donaldas Trampas išliko pagrindiniu transatlantinio solidarumo skeptiku. Atsakydamas į argumentus apie aljanso svarbą sulaikant Rusiją, Kiniją ir Iraną, JAV prezidentas pirmiausia reikalavo padidinti gynybos įnašus. Kovą su išorės iššūkiais, daugiausia dėl karinio Amerikos potencialo, jis laikė neracionalia.

Džo Baidenas būsimame aukščiausiojo lygio susitikime atstovaus Jungtinėms Valstijoms, o aljanso generalinis sekretorius tikisi grįžti prie buvusio "normalumo". Tuo Stoltenbergas nori pasakyti, kad amerikiečiai dar kartą patvirtins karinio ir politinio aljanso su bloko nariais svarbą.

Kad būtų įtikinama, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą generalinis sekretorius kreipėsi į analitikus, norėdamas išsiaiškinti organizacijos problemas, pateikti būdus, kaip jas išspręsti, ir išdėstyti ateinančių dešimties metų užduotis. Tyrimo darbas buvo įformintas ataskaitoje, kurios pavadinimas buvo "NATO-2030".

Užsienio reikalų ministrai ėmėsi ekspertų skaičiavimų ir jų koregavimo tyrimo. Visi susitikimo dalyviai, įskaitant Prancūziją, pripažino, kad aljansui negresia "smegenų mirtis", tačiau reformos pravers.

"Svarbu pritaikyti gynybos aljansą prie naujos tarptautinės padėties. Krizinėse situacijose NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei tai gresia pagrindinių principų pažeidimu", — rašoma dokumente.

Pagrindinis dalykas, kurį siūlo pataisyti pranešimo autoriai, yra veto teisė: dabar ja vienodai naudojasi visos NATO narės. "Jei vienbalsis balsavimas bus ribotas, įtampa aljanse sumažės", — mano tyrėjai.

Ne visi ministrai sutiko su jų išvadomis, tačiau idėjos buvo pripažintos novatoriškomis.

Ir vėl "Maskvos ranka"

Tačiau dėl išorinių grėsmių visi dalyviai sutiko: Rusija ir Kinija tebėra rimtas iššūkis transatlantiniam saugumui.

"Maskva modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas iš Tolimosios Šiaurės į Siriją ir Libiją. Rusijos buvimas taip pat padidėjo dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių", — sakė Stoltenbergas.

"Kremlius siekia buvusių sovietinių respublikų hegemonijos ir kenkia jų suverenitetui. NATO svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos, į kurią sugrįžo varžymasis su nuolat agresyvia Rusija", — antrino pranešimo autoriai generaliniam sekretoriui.

"Rusijos grėsmės neutralizavimo" darbai jau vykdomi. Norėdamas patvirtinti tai Stoltenbergas pateikė NATO bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina patirties pavyzdį. Abi valstybės dabar yra sustiprinto pajėgumo aljanso partnerės. Tai suponuoja galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir žvalgyba, tačiau nepriartėja prie visiškos narystės bloke.

Siekdamas sulaikyti Rusiją, aljansas ketina išplėsti savo buvimą Juodojoje jūroje — tai yra atsakas į "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą". Išsami informacija kol kas neatskleidžiama.

Rusijos pareigūnai sureagavo. "NATO veiksmai, įskaitant Juodosios jūros regione, žudo ESBO raidę ir dvasią. Atmetamas saugumo nedalomumo principas", — sakė Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Juodosios jūros prioritetai

"Pagrindinis NATO uždavinys yra pasirengti JAV prezidento pasikeitimui. Blokas tikisi, kad Baidenas paskatins konsolidaciją, o Trampo valdymo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau vargu ar naujasis Amerikos lyderis atsisakys viso savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai ir toliau reikalaus, kad visos aljanso narės prisidėtų dviem procentais BVP prie bloko gynybos taupyklės", — sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Politologas mano, kad Baideno atėjimas nepakeis įtampos tarp NATO ir Rusijos. Tačiau atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu.

Kortunovas Juodosios jūros klausimus NATO darbotvarkėje aiškina didėjančia Rusijos įtaka Užkaukazėje: "Karas Kalnų Karabache ir Rusijos taikdarių dislokavimas nebuvo aljanso nepastebėtas. Tai yra teritorijos šalia Juodosios jūros, kurias NATO narės laiko savo interesų zona. Jie Maskvos stiprinimą laiko potencialiu. Iš čia kyla ir pareiškimai apie Juodosios jūros regiono prioritetą".

Tačiau Rusija nėra vienintelis NATO rizikos veiksnys Juodojoje jūroje, įsitikinęs ekspertas. "Jų planai įsitvirtinti Juodosios jūros regione yra skirti ne tiek Maskvai, kiek Ankarai, — mano jis. — Nepaisant narystės bloke, Turkijos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo bendros nuomonės. Redžepas Tajipas Erdoganas turi prieštaravimų su Graikija, Prancūzija, net Vokietija ir JAV. Tačiau NATO nori grąžinti Turkiją į aljansą. Kitas tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą".

Ukraina toliau vykdys NATO Juodosios jūros darbotvarkę. Tuo pačiu metu santykiuose su aljansu pagrindinė tema bus Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimas, sakė ekspertas. "Naujų objektų statybą pusiasalyje Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta Kortunovas.

Atsisveikinti su iliuzijomis

Tbilisis taip pat palaikys NATO dėmesį Juodosios jūros regionui, įsitikinusi Gruzijos viešųjų reikalų universiteto profesorius Tornikė Šarašenidzė. Jis tai paaiškina Rusijos kariuomenės buvimu Pietų Osetijoje.

"Gruzija jau seniai neturi iliuzijų, kad artimiausiu laikotarpiu įstos į NATO. Nepaisant to, ji bando išplėsti bendradarbiavimą su bloku", — pažymi Šarašenidzė.

Jis pripažįsta, kad karas Kalnų Karabache sustiprino Rusijos pozicijas Užkaukazėje. Ir priduria: "Armėnija turi sąjungininkę — Rusiją. Azerbaidžanas turi Turkiją. Tarp šių šalių iš tikrųjų susikūrė karinis aljansas. Gruzija neturi tokio sąjungininko, belieka pasikliauti NATO".

Nepaisant retorikos, nei Gruzija, nei visas Juodosios jūros regionas nėra prioritetinės problemos, sakė ekspertas. Pagrindinis NATO uždavinys dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Ir kitų metų pradžioje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmasis išbandymas.

Tegai:
Juodoji jūra, Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO vadovas įsipareigoja reaguoti į Rusijos karinių pajėgų Kryme padidėjimą
Rusijos grėsmė pakibo virš lenkų svajonės
Vokietija paskelbė apie "dar akivaizdesnę Rusijos grėsmę"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas

(atnaujinta 15:54 2020.12.04)
Lietuvos vadovas pareiškė, jog negali prisiimti atsakomybės už tai, kad šie pretendentai taptų vyriausybės dalimi

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūrą, praneša "TASS" su nuoroda į spaudos konferenciją.

"Tiesiog galėčiau pasakyti tiek, kad aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo", — sakė Lietuvos vadovas.

Nausėda paprašė premjerės pateikti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

"Vėliausiai antradienio rytą pasirašysiu dekretą dėl Vyriausybės formavimo. Ir mes išlaikysime visus terminus", — pabrėžė jis.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sureagavo į Adomaičio kandidatūros atmetimą. Ji pabrėžė, kad dabar "turime aiškumą dėl Vyriausybės sudėties".

"Iki šiol manau, kad Kasparas Adomaitis kandidatūra buvo gera. Jis kalbėjo apie ypatingai svarbius ir požiūrį į susisiekimo politiką keičiančius prioritetus: susisiekimą, kurio centre yra žmogus, o ne institucijos, žaliuosius prioritetus, naująsias technologijas ir atvirus duomenis", — rašė ji Facebook'e.

Politikė pridūrė, kad Adomaitis turėjo jos, partijos ir Šimonytės palaikymą, tačiau sklandžiam darbui reikalingas ir prezidento palaikymas. Ji pažadėjo, kad netrukus bus pristatytas kitas kandidatas.

Evelina Dobrovolska, patvirtinta teisingumo ministrės postui, padėkojo prezidentui už pasitikėjimą ir visiems ją palaikiusiems žmonėms.

"Dėkoju Prezidentui už pasitikėjimą, kad galiu atnešti pokyčius į Teisingumo ministeriją ir prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. <...> Ačiū kiekvienam palaikiusiam mano kandidatūrą tiek viešai, tiek už privačiai siųstas žinutes. Man ypatingai svarbu žinoti, kad asmenys, dirbantys teismų, advokatų, teises mokslų srityje tiki atnešamomis vertybėmis ir vizija", — Facebook'e rašė ji.

Anksčiau Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į šalies ministrės pirmininkės postą. Ji pateikė Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą, tačiau prezidentas teigė, kad ne visi kandidatai bus patvirtinti.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Už Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį
Seime išsigando Kinijos bendrovės dalyvavimo oro uosto vystyme
Dizainerio Kovido Kapuro kostiumas Amerikos šou Project Runway

Pernai dizaineris vardu Kovidas pasiuvo kaukę ir "išpranašavo" pandemiją

(atnaujinta 20:34 2020.12.04)
Praėjusių metų balandį mados dizaineris modeliui pasiuvo raudoną languotą kostiumą ir veido kaukę su tuo pačiu raštu

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Amerikos šou "Project Runway" dalyvis išpranašavo koronaviruso pandemiją savo apranga dar prieš metus iki jos pradžios. Apie tai praneša "Daily Star".

Eiliniame 2019 metų balandžio numeryje mados dizaineriai turėjo sukurti aprangą, visiškai dengiančią modelio kūną. Dizaineris Kovidas Kapuras (Kovid Kapoor) modeliui pasiuvo raudoną languotą kostiumą ir veido kaukę su tuo pačiu raštu.

Projekto žiūrovai atkreipė dėmesį į mados dizainerio vardą ir kaukę, kuri dabar yra koronaviruso pandemijos simbolis. Jų nuomone, šou kūrėjai numatė COVID-19 infekcijos atsiradimą dar prieš jai pasirodant. Vartotojai savo pastebėjimais pasidalijo socialiniuose tinkluose.

"Project Runway" dalyvavo dizaineris vardu Kovidas, kuris uždėjo modeliui kaukę", "Prie "Simpsonų" prisidėjo dar vienas šou, numatantis ateitį", "O Dieve, jie išpranašavo ateitį", — rašė vartotojai.

Tuo pačiu metu Kovidas Kapuras pokalbio su žurnalistais metu pareiškė, kad jis nebandė išpranašauti koronaviruso pandemijos atsiradimo, tačiau žiūrovų teiginius jis laiko įdomiais.

"Labai įdomu stebėti likimo žaidimą", — sakė buvęs programos dalyvis.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, JAV
Dar šia tema
2011 metų užkratas: kaip Holivudo filmas išpranašavo koronavirusą?
Vokietijos žiniasklaida išpranašavo "globalizacijos pabaigą"