Lietuvos Seimas

Lietuvos Seimas susimąstė apie perėjimą prie nuotolinio darbo

(atnaujinta 16:50 2020.11.20)
Po to, kaip pradėjo didėti sergamumas tarp deputatų, kilo būtinybė imtis naujų saugumo priemonių

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkė Viktoria Čmilytė-Nielsen, kuriai diagnozuotas koronavirusas, pareiškė, kad planuojama pervesti parlamentą prie darbo nuotoliniu darbu, tačiau ši iniciatyva kol kas derinama. Apie tai ji papasakojo per trumpą spaudos konferenciją penktadienį.

Prie Seimo pastato, susitarus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, planuojama organizuoti mobilųjį koronavirusinės infekcijos tyrimo punktą. Sprendimas dėl to gali būti priimtas artimiausiu metu.

Pasak pirmininkės, pirmadienį gali būti pristatyti konkretūs perėjimo prie nuotolinio režimo projektai. Čmilytė-Nielsen teigia, kad nors perėjimas prie nuotolinio darbo gali užtrukti tam tikrą laiką, komitetų ir komisijų darbas jau vyksta.

Kartu pirmininkė pažymėjo, kad plenarinėse sesijose sunkiau užtikrinti nuotolinį darbą.

Čmilytė-Nielsen primygtinai reikalavo, kad Seimo darbas būtų tęsiamas, o kiekvienas į darbą ateinantis parlamentaras turėtų įvertinti aplinkybes ir kontaktų su sergančiais buvimą.

"Tokias rekomendacijas mums suteikė ir sveikatos ekspertai, taip pat jos yra suderintos su Seimo kanceliarija. Rekomendacijos bus patikslintos. <...> Labai pasitikiu Seimo narių atsakingumu ir gebėjimu įvertinti, ar jie turėjo aukštos rizikos kontaktą, ar ne. Liberalų sąjudžio frakcijoje visi, kas yra darbe, yra sveiki", — pasakė pirmininkė.

Savo ruožtu Seimo pirmininkės pavaduotojas Paulius Saugardas papasakojo, kokios parlamento darbo organizavimo sąlygos jau buvo aptartos.

Viena iš tokių priemonių — parlamentarų ir Seimo kanceliarijos darbuotojų testavimas. Nors posėdžiai vyks realiai, būtina, kad jie būtų tikrinami bent kartą per savaitę, o rezultatai būtų prieinami prieš susitikimą.

Jie taip pat susitarė nustatyti elgesio Seime ir tiesiogiai konferencijų salėje taisykles.

"Taip pat sutarėme aiškiai apsibrėžti papildomą ir griežtesnį algoritmą, kaip elgtis esantiems Seime, posėdžių salėje - kam reikia izoliuotis, o kam ne, jei paaiškėja apie asmens užsikrėtimą (šalia, per 1 kėdę, priešais, už sėdėjo ir t.t.). Šiandien NVSC specialistai kompetentingai įvertins atstumus ir rizikas, apžiūrėję posėdžių salę", — Facebook parašė jis.

Kanceliarijos paprašyta įvertinti galimybes posėdžių salėje tarp sėdėjimo vietų įrengti apsaugines sieneles, o Seimo nariams rekomenduoti nevaikščioti, nesibūriuoti. Visi ne plenariniai posėdžiai turi vykti tik nuotoliniu būdu.

Saugardas pažymėjo, kad būtina susitelkti į nuotolinio darbo modelio paieškas.

Ketvirtadienį tapo žinoma, kad Čmilytė-Nielsen susirgo koronavirusu. Tokia pati diagnozė anksčiau buvo nustatyta buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir pavaduotojui Jonui Varkaliui. Visi jie priklauso "Liberalų sąjūdžio" frakcijai.

Laikinai einantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga sukritikavo naujos kadencijos parlamentą ir paragino sustabdyti Seimo darbą. Jis pareiškė, kad valdantieji nustatė "antisąmoningumo rekordą". Politikas įsitikinęs, kad užsikrėtusieji tai slėpė nuo kitų deputatų ir kuo ramiausiai lankėsi Seimo posėdžiuose.

Lapkričio 7 dieną visoje Lietuvoje pradėjo veikti karantinas, kuris tęsis tris savaites. Šalies valdžia neatmeta griežtesnių apribojimų, jei įvestos priemonės netrukdys plisti infekcijai.

Naujausiais duomenimis, bendras koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršija 42,7 tūkst., mirė 357 pacientai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 55,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,3 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas, Seimas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (703)
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją

(atnaujinta 17:14 2020.12.01)
Kaip sakė moteris, Rusija nebandė susisiekti su Baltarusijos opozicijos atstovais

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja sakė mielai aplankysianti Rusiją, tačiau kol kas to padaryti negali, nes ji yra įtraukta į Rusijoje ieškomų asmenų sąrašą.

"Deja. Tikriausiai vykčiau su malonumu, bet kadangi esu Baltarusijos ir, atitinkamai, Rusijoje ieškomų asmenų sąraše, manau, kad kelionės į Rusiją rezultatas bus apgailėtinas", — internetinėje konferencijoje žurnalistams atsakė Tichanovskaja, paklausta, ar ji artimiausiu metu planuoja aplankyti Rusiją, įskaitant neoficialų vizitą.

Kaip praneša RIA Novosti, atsakydama į klausimą, ar Rusijos pareigūnai bandė susisiekti su Baltarusijos opozicijos atstovais, ji teigė, kad "nebuvo oficialių prašymų ir nebuvo jokių oficialių bandymų".

Savo ruožtu vienas iš opozicijos lyderių Pavelas Latuška, taip pat dalyvavęs konferencijoje, pažymėjo, kad "nebuvo oficialių kontaktų, būtent [kontaktų — Sputnik] oficialaus pobūdžio". Baltarusijos opozicijos lyderiai neatsakė į klausimą apie neoficialius kontaktus.

Anksčiau Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius gali tik pasidžiaugti Baltarusijos opozicijos noru plėtoti santykius su Rusijos Federacija, tačiau nemato vieningos jų pozicijos šiuo klausimu. Rusijai kol kas nėra dėl ko susitikinėti su Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos atstovais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Svetlana Tichanovskaja: kas ji yra ir kas jos laukia toliau. Svarbiausi faktai >>

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Slaptas revoliucijos ginklas. Lietuva išbando technologijas su politikos keistuoliais
Lietuvos URM pasiūlė išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams
Ekspertas: Lietuva nori atrodyti "pagrindine procesų Minske manipuliatore"
Nemokamos vizos: Lietuva nori palengvinti tėvynėje persekiojamų baltarusių atvykimą
Aurelijus Veryga, archyvinė nuotrauka

Veryga paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pavojų po žiemos atostogų

(atnaujinta 14:19 2020.12.01)
Sveikatos apsaugos ministras paragino gyventojus atsisakyti švęsti šventes didelėse kompanijose, o verslo atstovus — susilaikyti nuo nuolaidų ir didelių akcijų

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paragino šalies gyventojus elgtis atsakingai švenčių miestuose metu. 

Apie tai jis kalbėjo antradienio spaudos konferencijos metu. 

"Norisi paraginti miestus atsakingai elgtis, planuojant eglučių įžiebimo ceremonijas ar kitus įvykius, atsakingai komunikuoti apie juos, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko keletoje miestų, kuomet pasižiūrėti eglučių įžiebimo susirinko tikrai nemažas skaičius asmenų", — kalbėjo Veryga.

Jis taip pat ragino verslo atstovus elgtis atsakingai ir susilaikyti nuo nuolaidų ir didelių akcijų. "Pagalvokime, supraskime, kad esame visi atsakingi už šitos sudėtingos situacijos valdymą ir kontrolę. Stenkimės nepadaryti taip, kad sukviestumėme nemažą grupę žmonių į vieną vietą vien dėl to, kad jie bus suinteresuoti vieną ar kitą prekę įsigyti pigiau", — teigė ministras.

Karantinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Veryga taip pat pažymėjo, kad žiemos šventės gali baigtis trečiąja koronaviruso banga.

"Žmonės aiškiai sako: "Šventėm ir švęsime, ir jokia valdžia nenurodinės, kaip mums elgtis per šventes". Jeigu iš tikrųjų bus taip, tai tikrai neatmestina, kad po Kalėdų švenčių, praėjus dviem savaitėms, turėsime net ne antrąją, o trečiąją bangą, kuri gali išvirsti į tikrai labai nekontroliuojamus. Noriu tik priminti, kad jau dabar gydymo įstaigos gyvena tikrai didžiulėje įtampoje. Vis tik kviesčiau laiku susimąstyti ir tokių švenčių neorganizuoti", — teigė ministras.

Per praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyti 1 187 nauji koronaviruso atvejai. Per visą pandemijos laiką respublikoje nustatyta 62 515 užsikrėtimų, šiuo metu 46 665 žmonės serga, 15 077 — pasveiko. Bendras mirčių nuo COVID-19 Lietuvoje skaičius siekia 519.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Valdžia jį pratęsė iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga
Dar šia tema
Lietuvoje išaugo COVID-19 aukų, nepatenkančių į rizkos grupę, skaičius
Lietuvos Vyriausybė apsvarstys galimybę įsigyti dar vieną vakciną nuo COVID-19
Kaip COVID-19 antirekordai koreguoja Lietuvos gyventojų išlaidas
PSO praneša apie pirmąjį nuo rugsėjo COVID-19 atvejų sumažėjimą pasaulyje
Seimo nariai galės dirbti nuotoliniu būdu
Ledynas

Ištirpus ledynui archeologai rado unikalių artefaktų

(atnaujinta 20:25 2020.12.01)
Ant kalno šlaito Jutunheimeno nacionaliniame parke ištirpus ledynui rasta beveik 70 strėlių, batų, elnių audinių ir kaulų

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Norvegijos archeologai atrado senovinių artefaktų kolekciją, rašo "Daily Mail".

Ant kalno šlaito Jutunheimeno nacionaliniame parke ištirpus ledynui rasta beveik 70 strėlių, batų, elnių audinių ir kaulų.

Radiokarboninis datavimas parodė, kad seniausi daiktai datuojami 4100 m. pr. Kr.

Būdamos ledyno šerdyje, kai kurios strėlės išliko beveik nepakitusios. Antgaliai vis dar turi dervos, kuri leido juos pritvirtinti prie medinio koto.

Anksčiau tapo žinoma, kad Nyderlanduose archeologai atrado masinį kapą su 20 žmonių griaučių.

Kapas buvo aptiktas netoli viduramžių Beitšteino pilies, netoli Vianeno miesto. Be to, tarp palaikų nebuvo jokių audinių ar papuošalų pėdsakų.

Tegai:
archeologai, artefaktas
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Mokslininkai išsklaidė populiarų mitą apie klimato atšilimą