Antanas Guoga, archyvinė nuotrauka

"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte

(atnaujinta 10:48 2020.11.24)
Kaip pažymėjo Seimo narys, naujoji Vyriausybė gali padaryti strateginę klaidą, neskirdama pakankamai dėmesio gimstamumo didinimui

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Seimo narys Antanas Guoga teigė esantis nusivylęs kandidate į premjeres Ingrida Šimonyte, nes ji esą neatsakė konkrečiai, kaip skatinti gimstamumą, rašo jis savo paskyroje Facebook.

"Ingrida mane nuvylė. Uždaviau klausimą, kaip Vyriausybė planuoja skatinti gimstamumą? Nieko konkretaus atsakyme neišgirdau. Jokių pokyčių naujoji Vyriausybė neplanuoja. Bet čia yra strateginė klaida. Lietuva sparčiai mažėja. Nyksta. Lietuva be vaikų neturi ateities. Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi, bet žvelgti dvidešimt, trisdešimt metų į priekį. Kas čia gyvens 2050 metais, jeigu nebus naujų šeimų, nebus gimstančių vaikų? Likutis lietuvių senolių ir daug atvykėlių? Toks planas? Aš kategoriškai prieš", – skelbė politikas.

Guoga pažymėjo, kad kokybiškas švietimas bei krašto gynyba bus reikalinga tada, kai bus ką mokyti ir saugoti, o investicijos į šeimas ir gimstamumą atneš šaliai realios naudos. 

Jis siūlo skirti po 10 tūkst. eurų kiekvienai šeimai, kuri pagimdė vaiką. "300 – 400 mln. eurų per metus yra niekas, palyginti su tai, kaip svarbu išsaugoti valstybę ir didinti mūsų žmonių skaičių", – rašo Guoga.

"Toks kandidatės į Premjerus prisistatymas netinka nei man, nei Darbo frakcijai. Siauras, sausas požiūris. Įspūdžio nepaliko tiems, kurie turi platesnį mąstymą, tiems, kurie Lietuvą mato, kaip didesnių ambicijų šalį. Rytoj Ingridai bus sunku surinkti balsus. Sakymas, kad iki jos viskas buvo blogai, o dabar jau gyvensime, kaip rojuje, nėra didelės išminties požymis", – apibendrina politikas.

Antradienį Seime numatytas balsavimas dėl Ingridos Šimonytės skyrimo ministre pirmininke. Po to dėl Seimo pirmininkei ir dar keliems parlamentarams nustatyto koronaviruso Seime bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Seimas, Antanas Guoga
Dar šia tema
Guoga pareiškė, jog jau žino, kas laimės JAV prezidento rinkimus
"Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar nauja valdžia susidoros su COVID-19
Antanas Guoga nusprendė dirbti Seime
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 17:15 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinės taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", - teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys – Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE maitinimo blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 18:10 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį , nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Vakcina nuo COVID-19

SAM nusprendė skiepyti kai kuriuos gyventojus dėl "politinių sprendimų"

(atnaujinta 18:19 2021.01.15)
Prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Pirmenybė skiepijant nuo COVID-19 bus teikiama ir į tarptautines misijas siunčiamiems kariams bei olimpinės ir paralimpinės rinktinių sportininkams.

SAM siūlymui penktadienį buvo pritarta vyriausybės posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys sakė, kad prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų. Jis pridūrė, kad pritarė ir trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybės patariamoji Ekspertų taryba, išskyrusi, kad dėl šių grupių reikia "ne kažkokių epidemiologinių, o politinių sprendimų".

"Yra pasiūlymas pritarti, kad į sąrašus būtų įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai kandidatai į Lietuvos Respublikos rinktines, atstovausiančias Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, įtraukti jų trenerius ir kitą privalomą olimpinių ir paralimpinių žaidynių personalą. Ir antra – Lietuvos Respublikos kariai, kurie yra siunčiami į tarptautines operacijas", — pasitarime sakė ministras.

Dulkys pabrėžė, kad abiem atvejais kalbama apie "po keletą šimtų žmonių".

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 165,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 2,3 tūkst. žmonių. Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dieną.

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėta vakcinacija. Pirmiausia pradėta skiepyti medicinos medicinos personalą. Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 38 tūkst. žmonių.

Trečiadienį ekspertai rekomendavo Lietuvoje pradėti skiepijimą nuo koronaviruso žmonėms nuo 70 metų ir vyresniems žmonėms, autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems taikoma chemoterapija, imunosupresija, imunomoduliacinis gydymas, radioterapija, taip pat žmonėms, turintiems įgimtą ar įgytą imunodeficitą.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)