Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Sviatlana Tichanovskaja

Paaiškėjo, apie Nausėda kalbėjo su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:28 2020.11.24)
Nausėda pažymėjo, kad padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei yra Lietuvos moralinė pareiga, nes šalis sieja bendra istorija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Tichanovskaja, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbis skirtas aptarti sudėtingą situaciją Baltarusijoje, Tichanovskajos artimiausios veiklos planus ir sankcijų poveikį.

Президент Литвы Гитанас Науседа беседует со Светланой Тихановской онлайн
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Sviatlana Tichanovskaja

Pokalbio metu prezidentas informavo Tichanovskają apie neseniai priimtą ES sprendimą dėl sankcijų išplėtimo Baltarusijai, įtraukiant institucijas, bendroves ir verslininkus. 

"Lietuva aktyviai remia Baltarusijos pilietinę visuomenę, kovojančią už demokratines vertybes ir žmogaus teises. Matome, kad esama situacija nesikeičia. Deja, ir toliau režimas brutaliai susidoroja su taikiai protestuojančiais piliečiais, prieš kelias savaites ypač žiauriai buvo nužudytas jaunas protestuotojas Ramanas Bandarenka. ES sprendimas išplėsti sankcijas įtraukiant institucijas ir bendroves, kurios prisideda prie vykdomų represijų bei finansiškai remia režimą, yra teisingas žingsnis, kurį raginame kuo greičiau įgyvendinti", – teigė prezidentas.

Šalies vadovas patikino Tichanovskają, kad Lietuva visada aktyviai kels Baltarusijos klausimą tarptautinėje politikoje, pasisakys už baltarusių tautos teisę laisvai išsirinkti savo valdžios atstovus sąžininguose rinkimuose.

"Mūsų parama baltarusių tautai, jos laisvės kovai kyla iš patirties ir skaudžių istorinių pamokų. Padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei yra mūsų moralinė pareiga, juk kažkada buvome viena valstybė, dalijomės bendra istorija", – pridūrė prezidentas.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc.

Opozicija teigia, kad laimėjo Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos. Teisėsaugos institucijos praneša apie protestų Baltarusijoje radikalėjimą.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai Baltarusijoje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus organizuoja JAV, o europiečiai palaiko. Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė apie pagalbos baltarusiams centro Lietuvoje sukūrimą
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti dar 35 Baltarusijos piliečiams
Lietuvos kariai

Nauja Lietuvos karių pamaina išvyko į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

(atnaujinta 00:27 2021.01.24)
Tvirtinama, kad Baltijos šalis "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktoji karinių instruktorių grupė iš Lietuvos išvyko į Ukrainą dalyvauti nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Grupė suformuota iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), Mokymo doktrinų valdybos štabo, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Grupei vadovaus KASP štabo karininkas majoras Rytis Raudonis.

Kaip tvirtinama, Lietuva "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis".

Be to, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras, Lietuva kviečia Ukrainos karius mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus kitose tarptautinėse operacijose. Manoma, kad NATO, ES, JAV ir JT operacijose dalyvaus apie Lietuvos 170 karių.

Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, aktyviai kišasi į konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris prasidėjo 2014 metų pavasarį.

Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, NATO teikiama parama Kijevui daro destruktyvų ir provokuojantį poveikį situacijai Ukrainoje, o Šiaurės Atlanto aljansas prisideda prie įtampos didinimo. Tačiau, kaip pabrėžiama Rusijos ministerijoje, NATO, nepaisant visų pažadų remti Kijevą, negalės išspręsti svarbiausių problemų Ukrainoje ir įnešti stabilumo.

Tegai:
kariai, Ukraina, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Kaliningrado srities vadovas atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimus
Lenkija pandemijos metu didina kariuomenę
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Vytautas Landsbergis

Landsbergis-prezidentas, nauja persona non grata: Lietuvos politikos realybės

(atnaujinta 12:12 2021.01.24)
Į istoriją galima įeiti ir ją perrašant. Tačiau tai nėra taip paprasta padaryti šiais laikais. Kai yra ne tik Googlas ir YouTube, bet dar ir gyvi naujosios Lietuvos istorijos liudininkai

Ir socialinis tinklas Facebook. Bent jau savo Facebook laiko juostoje galima pasiguosti ir atkreipti dėmesį, kad negražu iškraipyti, nutylėti ar pritaikyti istoriją savo reikmėms. Su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) pagalba.

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo Facebook laiko juostoje ir atkreipia publikos dėmesį į istorijos faktus, nuo kurių dar nepraėjo daug laiko. Bet istorija jau interpretuojama savaip.

Gintaras Furmanavičius: "Didžiulio atgarsio šią savaitę sulaukė jau tradiciniu tampantis bandymas perrašyti visai neseną valstybės istoriją. Tą pakankamai sunku padaryti, nes per daug dar gyvų Nepriklausomybės atkūrimo liudininkų yra likę".

Gintaras Furmanavičius taip pat pasidalino YouTube nuoroda, kur pirmas po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir tuometinis Valstybės Saugumo departamento vadovas, o vėliau vicepremjeras Zigmas Vaišvila primena tuos laikus. Ir LRT šiais laikais paskirto "prezidento" Vytauto Landsbergio veiklą tais laikais.

"Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta", — tvirtina Gintaras Furmanavičius.

Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta 1
Screenshot
Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta

Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti. Todėl jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorija vyksta tiesiog čia ir dabar. Ją liudija, ją stebi ir ją komentuoja savo Facebook laiko juostoje kas panorėjęs. Tiesa, nueinančiam Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui tokia galimybę  Markas Zuckerbergas buvo atėmęs. Kad socialiniuose tinkluose buvęs prezidentas neapkartintų naujojo JAV prezidento inauguracijos šventės.

Ponas Paulius Jurkevičius ponui Markui Zuckerbergui neužkliuvo. Jo neužblokavo. Kol kas neužblokavo. Juk jis ne Amerikos prezidentas. Ir ponas Paulius Jurkevičius nadodamasis minties ir žodžio laisve replikavo apie Amerikos prezidento inauguraciją.

Paulius Jurkevičius: "Šiandien Baideno inauguracija. Kur? Kabule ar Vašingtone? Afghanistane? Irake? Ar Jungtinėse Amerikos Valstijose? Vaizdai kaip filme apie karą".

Paulius Jurkevičius: "ceremonijoje kareivių bus gerokai daugiau negu pakviestųjų ir dalyvių. Nuo ko jie ten saugos išrinktąjį ir svečius? Nuo išorės priešų? Nes šiaip visi faini iki šiol žiūrėti amerikiečių filmai pasakodavo apie žiaurius išorės priešus — vietnamiečius, nacius, japonus, al Qaeda, Saddamą H., ajatolas, blogiausiu atveju — apie marsiečius arba italų mafijos krikštatėvius. Dabar bus naujas, jaudinanatis scenarijus: galingiausia pasaulio armija saugos nuo raguotų.  Kurie neatskrido iš kosmoso".

Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą 2
Screenshot
Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą

Bepigu ponui  Pauliui Jurkevičiui samprotauti. Amerika už vandenyno, o jis pats gyvena saulėtoje Italijoje ir Lietuvos portalams rašo kulinarinėmis temomis. Ir ne tik kulinarinėmis. Parašė ir knygų. Jokio streso. Nuo kurio net plaukai pasišiaušia.  

O štai Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui tikras stresas. Stresą ponui Adomėnui įvarė Filipas Kirkorovas. Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo. Taip Kirkorovas Adomėną sujaudino. Savo susijaudinimą ponas Adomėnas įsidėjo į savo Facebook laiko juostą.

Ne tik įdėjo, bet Filipą Kirkorovą paskelbė persona non grata. Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigaliojo nuo sausio 19 d.

Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo 3
Screenshot
Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo

Anksčiau į šalį nebuvo įleistas Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblis, dainininkai Grigorijus Lepsas ir Olegas Gazmanovas.

Šį Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo palaiko ir prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius. Net pats Jo Ekscelencija Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Prezidentas teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto", — "Žinių radijui" sakė Kuliešius.

Krizės Lietuvoje suvaldymas pradėtas nuo Rusijos estrados. Šis uždavynys nebuvo sunkus.

O štai bandymas suvaldyti koronaviruso pandemiją parodė, kad Lietuvoje egzistuojanti dviejų lygių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema — nacionalinė ir savivaldos — yra neefektyvi. Todėl aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė šią sistemą reformuoti. Net įsteigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą.

"Dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, būtent pandemijos laikotarpis, yra krizinė situacija, kuri nėra pakankamai gerai valdoma. Buvusios sudėties VGT pernai rugpjūtį priimtas įpareigojimas parengti naują koncepciją ir jos įgyvendinimo planą kol kas nėra įgyvendintas", — po VGT posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, Tarybos sekretorius Darius Kuliešius.

Planai planais, o kaip asmeniniai pavyzdžiai tautai? Štai faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šnekučiuojasi priėmime su Seimo nariu konservatoriumi Emanueliu Zingeriu, rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" autoriumi.

Pono Emanuelio Zingerio rezoliucijos tekste be kita ko ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas. Neįteisino. Šį kartą neįteisino.

Bet Facebook paveikslėlis ne apie faktinį Lietuvos vadovą. Paveikslėlis apie kaukes. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Jums spręsti, ar faktinis Lietuvos vadovas su kauke ar be.

Žurnalistė Rūta Janutienė klausia, gal "baudelė?".

Baudelė 4
Screenshot
Baudelė?

Tačiau tautos balsas turi ir kitų variantų.

Nijole Senkuvienė: "Jiems reikia skiepo be eilės. Juk brangūs žmonės...".

Saulius Kazenas:"Įstatymai galioja tik šunaujai".

Olegas Dikunas: "Tai vienos šeimos nariai — nereikia kaukių ir 2 m atstumo".

Vilija Šmigelskienė: "Kaukes po nosim, atstumo 2 m nėra, bauda kuo jie kitokie".

Zigmas Zigmas: "Tai tik vergams "antsnukiai "reikalingi. Čia gi — "elitas".

Nerijus Bieliauskas: "už ką taigi su kaukėm".

Tautos balsas 5
Screenshot
Tautos balsas

Na, o ponas Zingeris kaip visada. Reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Šalia faktinio Lietuvos vadovo. Ir kam tos kaukės. Reikia būti nuovokiu, jeigu nori įsirašyti į istoriją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
politika, Lietuva, Vytautas Landsbergis