Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires

(atnaujinta 13:27 2021.01.16)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje, pareiškė kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.

"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.

Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.

Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje