Seimo pastatas, archyinė nuotrauka

Koronavirusu susirgo Darbo partijos narys Fiodorovas

(atnaujinta 09:43 2020.11.30)
Anksčiau teigiamus COVID-19 testus gavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte–Nielsen ir dar keturi Seimo nariai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Darbo partijos frakcijos narys Viktoras Fiodorovas susirgo koronavirusu.

Apie tai, kad COVID-19 palietė dar vieną Seimo narį, pirmadienio rytą papasakojo Darbo partijos atstovas Antanas Guoga.

"Korona šalia ir nepaleidžia. Ką tik patvirtinta, kad Darbo frakcijos nariui Viktorui Fiodorovui testas teigiamas", - rašo Guoga savo paskyroje Facebook.

Kartu jis praneša, kad artimo kontakto su Fiodorovu neturėjo ir jaučiasi puikiai. Paskutinį testą Guoga darė penktadienį ir planuoja kartoti. 

"Reikia visiems daug testuotis. Daugiau padaryti dabar negalime.Tiesiog testuotis, testuotis, testuotis. Ir išlikti ramūs", — rašo jis.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 60 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 400 mirė.

Karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Seimas, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1108)
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
COVID-19 Lietuvoje: šalyje registruota dar 11 mirčių
Karo psichologai papasakojo apie darbą Lietuvos kariuomenėje pandemijos metu
Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Prezidentas paragino stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

(atnaujinta 13:54 2021.01.18)
Kaip pažymėjo Lietuvos vadovas, šiuo metu kibernetinio saugumo situacija šalyje yra vis dažniau testuojama "nedraugiškų valstybių"

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalies institucijas stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pirmadienį šalies vadovas susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Susitikime aptarta krašto apsaugos sistemos padėtis, veiklos planai ir uždaviniai 2021 metams. Daugiausia dėmesio skirta kibernetinio saugumo iššūkiams.

"Kibernetinio saugumo situacija šalyje šiuo metu yra vis dažniau testuojama nedraugiškų valstybių. Todėl būtina stiprinti atsparumą šioje srityje bei sutelkti dėmesį į efektyvią Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veiklą", — šalies vadovą cituoja Prezidentūra.

Susitikime konstatuota, kad pastaruoju metu stebimas skirtingo lygio grėsmių, pasireiškiančių tiek per kibernetinius išpuolius, tiek ir per dezinformaciją, "minkštojo poveikio" kultūros augimas. Šiuo atžvilgiu pasiūlyta organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą bei imtis aktyvesnės visuomenės edukacinės veiklos.

Prezidentui taip pat pristatytos krašto apsaugos sistemos prioritetinės veiklos sritys, aptarta civilinėms institucijoms teikiama pagalba valdant dėl koronaviruso pandemijos susidariusią ekstremalią situaciją. 

Pasak šalies vadovo, būtina adaptuoti esamas ekstremalių situacijų, krizių ir kitokio pobūdžio grėsmių valdymo sistemas, į jų valdymą ir priežiūrą įtraukti visas suinteresuotas ministerijas bei kitas valstybės ir savivaldybių institucijas.

"Visuotinis požiūris į nacionalinį saugumą ir gynybą turi sujungti piliečių ir valstybės institucijų pajėgumus ir pastangas", — sakė šalies vadovas ir paragino siekti bendro požiūrio į gynybinių ir mobilizacinių užduočių vykdymą.

Министр обороны Литвы Арвидас Анушаускас и президент Литвы Гитанас Науседа
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Lietuvos vyriausybinės įstaigos dažnai praneša apie kibernetines  atakas. Gruodžio mėnesį kariuomenė pasiskundė apie bandymus klaidinti visuomenę dėl priverstinio skiepijimo. Rugsėjį tariamai Užsienio reikalų ministerijos vardu buvo išsiųstas pranešimas spaudai su Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų kreipimusi į Europos Sąjungą dėl Baltarusijos.

Dažniausiai tokius "kibernetinius išpuolius" politikai priskiria "Rusijos programišiams". Tačiau Maskva neigia visus kaltinimus, pažymėdama visišką jų nepagrįstumą.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Rusija įtarimus dėl kibernetinės atakos prieš JAV Finansų departamentą laiko nepagrįstais
KAM pareiškė apie didžiausią kibernetinę ataką per pastaruosius metus
Rusijos URM įvardijo kaltinimų kibernetinėmis atakomis prieš JAV tikslą
Protestai Baltarusijoje

Atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista beveik 790 baltarusių

(atnaujinta 13:38 2021.01.18)
Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Išduoti 787 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Iš jų 365 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 86 asmenys.

Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz. dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių). Tokie leidimai išduodami "nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams", aktyviems opozicijos atstovams.

"Baltarusijos piliečiais jau daugiau nei 5 mėnesius naudojasi galimybe atvykti į Lietuvą humanitariniais tikslais. Dauguma pasirenka trumpalaikį atvykimą, tikėdamiesi grįžti į savo šalį nurimus politinei situacijai, tačiau auga skaičius ir tų žmonių, kurie Lietuvoje nori įsikurti ilgesniam laikui", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 dienos taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma izoliacija.

VRM informuoja, kad Baltarusijos piliečiai, jeigu jie "jaučiasi persekiojami arba kyla reali grėsmė jų saugumui ir gyvybei", gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti pasienio kontrolės punktui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Išnagrinėjus prieglobsčio prašymą suteikiama viena iš prieglobsčio formų — pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga bei išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijoje sulaikyti du protestų finansavimu įtariami asmenys
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
"Belarusia" vietoj "Baltarusijos". Kokias dar gelbėjimo priemones Lietuva paruošė Minskui
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze

(atnaujinta 15:05 2021.01.18)
Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų, šiuo metu serga mažiau kaip 100 darbuotojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė visuotinis darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, praneša ligoninė savo puslapyje Facebook.

Infekcijų kontrolės skyriaus vadovės Ritos Butylkinos duomenimis, iš viso paskiepyta apie 1700 personalo darbuotojų. 

"Džiaugiuosi šiame procese puikiai, atsakingai dirbusiomis įvairių padalinių slaugytojomis, kurios vakcinuoja, vykdo apskaitą, sudarinėja skiepijimo grafikus, taip pat infektologais, teikiančiais konsultacijas, stebinčiais pasiskiepijusius žmones", – pastebi Butylkina.

Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų. Tik sausį sergamumas pradėjo mažėti ir šiuo metu serga jau mažiau kaip 100 darbuotojų, kai dar praėjusį mėnesį buvo fiksuota beveik pustrečio šimto vienu metu sergančių specialistų, slaugos personalo.

Šiuo metu ligoninėje gydoma apie 180 COVID-19 pacientų. “Vis dar labai daug, bet šis skaičius bent jau nedidėja”, - teigiama pranešime. Kartu ligoninės atstovai pažymi, kad nuo gruodžio antros pusės iki sausio pradžios sveikatos apsaugos įstaigoje būta vienu metu net 240 ir daugiau ligonių. 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Sausio 17 dieną Santaros klinikose prasidėjo antrasis skiepijimo nuo koronaviruso etapas. Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1108)
Dar šia tema
Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija