Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė vėl ragina politikus priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo

(atnaujinta 15:27 2020.11.30)
Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų COVID-19 atvejų, todėl net ir save saugantys žmonės rizikuoja užsikrėsti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Koronaviruso infekciją nustačius dar vienam Seimo nariui, Darbo partijos atstovui Viktorui Fiodorovui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, būtina kuo skubiau priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo.

"Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis Viktorui Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei, ar dviem, situacijos nesprendžia", - rašo Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook

Ji pažymėjo, kad Seimo nariai – žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. 

Čmilytė-Nielsen pasiremia buvusios Konstitucinio Teismo teisėjos Tomos Birmontienės teiginiais, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu.

"Esame tikrai kitokioje situacijoje nei pavasarį. Prastesnėje. Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį", – sako Seimo pirmininkė.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 61 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 500 mirė.

Tegai:
COVID-19, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Lėktuvas danguje, archyvinė nuotrauka

Skuodis atšaukė pareigų "Oro navigacijos" vadovą

(atnaujinta 18:19 2021.01.19)
Pasak susisiekimo ministro, išsiskyrė "Oro navigacijos" vadovo ir valdybos požiūriai į iškeltų įmonei tikslų įgyvendinimą, veiklos efektyvumą ir investicijas

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį iš pareigų atšaukė VĮ "Oro navigacija" generalinį direktorių Marių Beliūną. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Įsakymą dėl "Oro navigacijos" vadovo atšaukimo ministras pasirašė antradienį.

Šios oro transporto infrastruktūros įmonės vadovu Beliūnas ministro Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas pernai rugsėjį.

"Įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą vadovu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė vadovo ir valdybos požiūriai į iškeltų įmonei tikslų įgyvendinimą, veiklos efektyvumą ir investicijas. Neturiu pagrindo nepasitikėti įmonės valdyba. Todėl, įvertinęs įmonėje susidariusią užsitęsusią ir paveldėtą pato situaciją, kuri gali pakenkti ir nacionalinio saugumo interesams, stringantį valstybės lūkesčių įgyvendinimą, įsisenėjusį vadovybės susipriešinimą, peraugantį į susipriešinimą ir su darbuotojais, priėmiau sprendimą atšaukti vadovą", — sprendimą komentuoja susisiekimo ministras.

Atšaukus Beliūną, laikinąja "Oro navigacijos" vadove paskirta įmonės Teisės ir dokumentų valdymo skyriaus vadovė Redvita Četkauskienė. Naujam įmonės vadovui išrinkti bus skelbiamas konkursas.

"Per savo kadenciją sieksiu, kad visos valstybės įmonės kuo skubiau pakeistų teisinę formą į akcines bendroves ir įmonių vadovų skyrimas būtų depolitizuotas, atsakomybė būtų perduota  šiuolaikiniais vadybos principais dirbančioms įmonių valdyboms", — sako ministras.

Beliūnas "Oro navigacijoje" pradėjo dirbti nuo 2018 metų generalinio direktoriaus patarėju. Po to dirbo įmonės Saugos, kokybės ir saugumo departamento vadovu. Pernai balandį jis tapo laikinuoju įmonės vadovu. Laimėjęs skelbtą įmonės vadovo konkursą, ankstesnio susisiekimo ministro Narkevičiaus jis buvo paskirtas vadovauti šiai įmonei.

"Oro navigacija" yra vienintelė įmonė šalyje, kuriai suteikta teisė teikti oro eismo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas Lietuvos oro erdve skrendantiems orlaiviams. Įmonėje dirba 250 darbuotojų.

Tegai:
VĮ "Oro navigacija"
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada gali būti atnaujinti skrydžiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos
Skuodis ir eurokomisarė aptarė krovinių judėjimą Europoje ir Mobilumo paketą
JAV kariuomenė Afganistane, archyvinė nuotrauka

"Mes radome būdą pralenkti Rusiją". Ko ėmėsi Pentagonas

(atnaujinta 17:42 2021.01.19)
Šiuo metu JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose, tačiau karininkai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį. Dar dabartinis prezidentas Donaldas Trampas pasirašė dekretą dėl mažos galios branduolinių reaktorių kūrimo kariuomenei ir kosmoso tyrimams. Pirmą kartą per pusšimtį metų JAV atominę energiją naudos ne tik laivyne. Apie tai, kodėl Vašingtonui reikalingi nauji kompaktiški reaktoriai, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Atsargos šaltinis

JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose. Tai leidžia didžiausiems Amerikos laivyno laivams jūroje išlikti beveik neribotą laiką.

Branduolinę energiją naudoja ir kitų šalių laivynai. Pavyzdžiui, prancūzų lėktuvnešis su branduoliniu varikliu "Charles de Gaulle" ir Rusija — sunkiųjų raketų kreiseris "Petras Didysis". Tačiau Jungtinėse Valstijose yra daug daugiau branduoliniu varikliu veikiančių laivų. Amerikiečiai ties tuo nesiruošia sustoti.

Авианосец ВМС США Эйзенхауэр (USS Dwight D. Eisenhower)
JAV lėktuvnešis "Eisenhower"

"Prezidento Trampo nurodymu Gynybos departamentas parengs ir įgyvendins planą, kaip parodyti mažų branduolinių reaktorių energijos lankstumą ir ekonominį efektyvumą šalies kariniame objekte, taip pat išbandyti mobilų mažos galios reaktorių. Tokie energijos šaltiniai yra būtini giliam kosmoso tyrinėjimui ten, kur neįmanomas saulės energijos naudojimas, taip pat gynybos sektoriuje", — praneša Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Kokių tiksliai kompaktiškų branduolinių reaktorių prireikė, valdžia nenurodo. Defensenews.com ekspertai mano, kad kalbama apie atsarginius elektros šaltinius kariuomenės bazėse. Jei kariniame objekte nutrūks elektros tiekimas, reaktorius tieks energiją kritinei įrangai. Pagal dekreto tekstą, pirmojo prototipo bandymai turėtų prasidėti per šešis mėnesius — ekspertų teigimu, Nevados bandymų aikštelėje, vienoje didžiausių JAV.

Užkariauti kosmosą

Ne pelno siekiančios organizacijos "Secure World Foundation" kosmoso saugumo ekspertas Brian'as Weeden'as primena, kad be branduolinės energijos negalima apsieiti ilgalaikių skrydžių, įskaitant pilotuojamų, į Mėnulį, Marsą ir kitas planetas, metu. Ateityje reaktorių reikės pirmosioms nežemiškoms kolonijoms. Kai kurie ekspertai mano, kad orbitinių ginklų platformose gali būti naudojamos naujos technologijos. Iš esmės šis scenarijus gerai dera su gana agresyvia JAV kosmoso pajėgų doktrina, kuri kosmosą laiko potencialiu mūšio lauku.

"Manau, kad amerikiečiams to pirmiausia reikia kosmoso tikslais, — RIA Novosti sakė žurnalo "Tėvynės arsenalas" vyriausiasis redaktorius Viktoras Murachovskis. — Fraze "atominis reaktorius" mes turime omenyje skirtingus dalykus. Pirma, tai yra prietaisas, veikiantis remiantis grandinine urano dalijimosi reakcija su strypais-sugėrikliais ir pajėgumo reguliavimu. Rusijoje panašūs įrenginiai jau sukurti "Burevestnik" ir "Poseidon" gaminiams. Antra, izotopiniai branduolinės energijos šaltiniai naudojami palydovuose, radijo švyturiuose ir meteorologinėse stotyse. Jie yra daug mažiau efektyvūs, bet ne tiek daug spinduliuotės".

Ekspertas priminė, kad 1950 ir 1960 metais tiek JAV, tiek TSRS bandė sukurti kompaktišką orlaivių branduolinį reaktorių. Tačiau šių projektų atsisakyta — ne vienas, net ir didžiausias orlaivis, negalėjo ištraukti įgulos biologinės apsaugos sistemos. Todėl reaktoriai buvo naudojami tik dideliuose laivuose.

Pasak Murachovskio, iki šiol nė vienai pasaulio valstybei nepavyko sukurti kompaktišką dalijimosi reaktorių, kurį būtų galima naudoti pilotuojamuose orlaiviuose, nedidelio tūrio laivuose ar sausumos transporto priemonėse. Tačiau kartu ekspertas abejoja, ar amerikiečiai nori atkartoti rusiškus "Burevestnik" ir "Poseidon".

Испытания крылатой ракеты с ядерным двигателем Буревестник
© Sputnik / Минобороны РФ
Branduolinės sparnuotosios raketos "Burevestnik" bandymai

"Šios sistemos yra gana specifinės, — aiškina jis. — Jos buvo skirtos garantuotam atsakomajam smūgiui bet kokiomis sąlygomis, kai agresorius paleidžia branduolinį karą, ir išlyginti Vakarų priešraketinės gynybos sistemą. Amerikiečiai jau turi pakankamai ginklų, tinkamesnių jų tikslams".

Radiacijos problema

Kadaise atominė elektrinė buvo sukurta tarpžemyniniams strateginiams bombonešiams "Convair B-36", kurie 1949–1959 tarnavo JAV oro pajėgose. Skraidančios laboratorijos NB-36H priekinėje dalyje buvo sumontuota apsauginė 12 tonų kapsulė. O bombos laikymo skyriuje — greitas vieno megavato galios, 1,2 metro skersmens ir 16 tonų svorio reaktorius. Jis turėjo pasileisti skrydžio metu ir vėsintis atmosferos oru, kuris patektų per orlaivio oro įleidimo angas. Eksperimentinis orlaivis atliko 47 skrydžius, tačiau branduolinis variklis buvo įjungiamas tik trumpam laikui.

Nors idėja atrodė labai patraukli. Toks orlaivis galėtų būti naudojamas kaip strateginis bombonešis ar žvalgybinis orlaivis, galintis kelias dienas ore atlikti kovinę užduotį be degalų papildymo. Tačiau problemų buvo per daug.

Самолет Convair NB-36H (на переднем плане)
Lėktuvas "Convair NB-36H" (priekinis planas)

Pirma, kiekvienas atominis lėktuvas iš esmės yra "purvina" bomba, kuri gali nukristi ant saviškių. Antra, eksperimentinis orlaivis ore turėjo radioaktyviųjų medžiagų "šleifą". Galiausiai įgula gaudavo didelę radiacijos dozę. Tarpžemyninių balistinių raketų kaip pagrindinių branduolinių ginklų pristatymo priemonių plėtra, visiškai atėmė iš sudėtingos ir pavojingos atominių orlaivių programos perspektyvas.

Jungtinėse Valstijose jau buvo bandyta ant antžeminės technikos įrengti branduolinį reaktorių. 25 tonų tankas "Chrysler TV-8" niekada nebuvo gaminamas masiškai — jis egzistavo kaip pilno dydžio maketas, kuriame buvo tik dalis standartinių sistemų. Mašiną turėjo užvesti garo variklis, kuriam šilumą tiekė nedidelis branduolinis reaktorius. Tačiau Amerikos kariuomenė neįvertino novatoriško "Chrysler" ginklininkų požiūrio. Tankas buvo pripažintas per sunkiu, o jo koviniai pajėgumai buvo laikomi nepakankamais atsisakyti tradicinių transporto priemonių. 1956 metų balandžio 23 dieną TV-8 projektas buvo uždarytas.

Tegai:
branduolinė energetika, JAV
Dar šia tema
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties
"Atskleisti rajonai": kur JAV karinis jūrų laivynas nukreipia ginklus
Koronavirusas

PSO įvertino vakcinacijos poveikį imuniteto COVID-19 vystymuisi

(atnaujinta 22:08 2021.01.19)
Organizacijos atstovės spaudai teigimu, prireiks daugelio mėnesių, kol bus pasiektas pakankamas imunitetas, galintis apsaugoti nuo viruso

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Reikės daugelio mėnesių, kol vakcina sukurs didžiulį imunitetą COVID-19, ir nežinoma, ar tai padės sustabdyti infekcijų plitimą, antradienį pranešė PSO atstovė spaudai Margaret Haris, rašo RIA Novosti autorė Jelizaveta Isakova.

"Vakcinos padės, bet ne iš karto. Prireiks daugelio mėnesių, kol bus pasiektas pakankamas imunitetas, galintis apsaugoti. Mes net nežinome, kada sustos viruso plitimas. Mes tik žinome, kad vakcinos sustabdys šią ligą", — sakė ji.

Lietuvoje bendras patvirtintų koronaviruso atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 168 708. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 494.

Karantinas Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja iki sausio 31 dienos. Vyriausybė anksčiau atsisakė svarstyti verslo atstovų prašymą atidaryti ne maisto prekių parduotuves ir grožio salonus.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje