Seimo deputatas Petras Gražulis

Generalinė prokuratūra vėl paprašė panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 19:07 2020.11.30)
Prokuratūra pateikė tokį prašymą parlamentui dar 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau prašymas buvo atmestas. Pakartotinis kreipimasis tapo įmanomas po to, kai politikas buvo išrinktas į naujojo sušaukimo parlamentą ir prisiekė

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vėl kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn deputatą Petrą Gražulį ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Apie tai pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Prokuratūra nurodė, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad parlamentaras nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą iš privačios įmonės. Pažymima, kad deputatas neva veikė šios įmonės interesais ir kišosi į kitų valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, taip pat siūlė kyšius Rusijos pareigūnams, kad jie neteisėtai sudarytų palankias sąlygas šios įmonės veiklai.

Pasak prokuroro, Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo nariu autoritetą.

Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas.

Kad patrauktų Seimo narį atsakomybėn, jo imunitetas turi būti panaikintas.

Su tokiu prašymu generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017 metų rugsėjo 13 dienos išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimųsi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, ar jis Seimo nariu buvo ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.

Politikas įtariamas piktnaudžiavęs savo statusu, veikdamas sušaldytų maisto produktų gamybos bendrovės "Judex" interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, kad išvengtų draudimo eksportuoti įmonės produktus į Rusiją ir Baltarusiją.

Pats Gražulis neigė visus kaltinimus. Jis pareiškė, kad jo byla — politinė, ir užsakė ją tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite. Politikas pažymėjo, kad Lietuvos vadovo administracija jį įtraukia į šią bylą, nes jis buvo vienas iš parlamentinės komisijos, kuri turėjo paaiškinti skandalus su slaptais dokumentais, sukūrimo iniciatorių. Be to, pasak Gražulio, jis "gavo bylą" už tai, kad buvo nuolatinis Grybauskaitės kritikas.

Tegai:
Lietuva, Generalinė prokuratūra, Seimas, Petras Gražulis
Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 18:49 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", – kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų – nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė, prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", – kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.  Šalyje  nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Prezidentas paragino stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

(atnaujinta 13:54 2021.01.18)
Kaip pažymėjo Lietuvos vadovas, šiuo metu kibernetinio saugumo situacija šalyje yra vis dažniau testuojama "nedraugiškų valstybių"

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalies institucijas stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pirmadienį šalies vadovas susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Susitikime aptarta krašto apsaugos sistemos padėtis, veiklos planai ir uždaviniai 2021 metams. Daugiausia dėmesio skirta kibernetinio saugumo iššūkiams.

"Kibernetinio saugumo situacija šalyje šiuo metu yra vis dažniau testuojama nedraugiškų valstybių. Todėl būtina stiprinti atsparumą šioje srityje bei sutelkti dėmesį į efektyvią Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veiklą", — šalies vadovą cituoja Prezidentūra.

Susitikime konstatuota, kad pastaruoju metu stebimas skirtingo lygio grėsmių, pasireiškiančių tiek per kibernetinius išpuolius, tiek ir per dezinformaciją, "minkštojo poveikio" kultūros augimas. Šiuo atžvilgiu pasiūlyta organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą bei imtis aktyvesnės visuomenės edukacinės veiklos.

Prezidentui taip pat pristatytos krašto apsaugos sistemos prioritetinės veiklos sritys, aptarta civilinėms institucijoms teikiama pagalba valdant dėl koronaviruso pandemijos susidariusią ekstremalią situaciją. 

Pasak šalies vadovo, būtina adaptuoti esamas ekstremalių situacijų, krizių ir kitokio pobūdžio grėsmių valdymo sistemas, į jų valdymą ir priežiūrą įtraukti visas suinteresuotas ministerijas bei kitas valstybės ir savivaldybių institucijas.

"Visuotinis požiūris į nacionalinį saugumą ir gynybą turi sujungti piliečių ir valstybės institucijų pajėgumus ir pastangas", — sakė šalies vadovas ir paragino siekti bendro požiūrio į gynybinių ir mobilizacinių užduočių vykdymą.

Министр обороны Литвы Арвидас Анушаускас и президент Литвы Гитанас Науседа
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Lietuvos vyriausybinės įstaigos dažnai praneša apie kibernetines  atakas. Gruodžio mėnesį kariuomenė pasiskundė apie bandymus klaidinti visuomenę dėl priverstinio skiepijimo. Rugsėjį tariamai Užsienio reikalų ministerijos vardu buvo išsiųstas pranešimas spaudai su Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų kreipimusi į Europos Sąjungą dėl Baltarusijos.

Dažniausiai tokius "kibernetinius išpuolius" politikai priskiria "Rusijos programišiams". Tačiau Maskva neigia visus kaltinimus, pažymėdama visišką jų nepagrįstumą.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Rusija įtarimus dėl kibernetinės atakos prieš JAV Finansų departamentą laiko nepagrįstais
KAM pareiškė apie didžiausią kibernetinę ataką per pastaruosius metus
Rusijos URM įvardijo kaltinimų kibernetinėmis atakomis prieš JAV tikslą