Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją

(atnaujinta 17:14 2020.12.01)
Kaip sakė moteris, Rusija nebandė susisiekti su Baltarusijos opozicijos atstovais

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja sakė mielai aplankysianti Rusiją, tačiau kol kas to padaryti negali, nes ji yra įtraukta į Rusijoje ieškomų asmenų sąrašą.

"Deja. Tikriausiai vykčiau su malonumu, bet kadangi esu Baltarusijos ir, atitinkamai, Rusijoje ieškomų asmenų sąraše, manau, kad kelionės į Rusiją rezultatas bus apgailėtinas", — internetinėje konferencijoje žurnalistams atsakė Tichanovskaja, paklausta, ar ji artimiausiu metu planuoja aplankyti Rusiją, įskaitant neoficialų vizitą.

Kaip praneša RIA Novosti, atsakydama į klausimą, ar Rusijos pareigūnai bandė susisiekti su Baltarusijos opozicijos atstovais, ji teigė, kad "nebuvo oficialių prašymų ir nebuvo jokių oficialių bandymų".

Savo ruožtu vienas iš opozicijos lyderių Pavelas Latuška, taip pat dalyvavęs konferencijoje, pažymėjo, kad "nebuvo oficialių kontaktų, būtent [kontaktų — Sputnik] oficialaus pobūdžio". Baltarusijos opozicijos lyderiai neatsakė į klausimą apie neoficialius kontaktus.

Anksčiau Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius gali tik pasidžiaugti Baltarusijos opozicijos noru plėtoti santykius su Rusijos Federacija, tačiau nemato vieningos jų pozicijos šiuo klausimu. Rusijai kol kas nėra dėl ko susitikinėti su Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos atstovais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Svetlana Tichanovskaja: kas ji yra ir kas jos laukia toliau. Svarbiausi faktai >>

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Rusija, Baltarusija
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (560)
Dar šia tema
Slaptas revoliucijos ginklas. Lietuva išbando technologijas su politikos keistuoliais
Lietuvos URM pasiūlė išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams
Ekspertas: Lietuva nori atrodyti "pagrindine procesų Minske manipuliatore"
Nemokamos vizos: Lietuva nori palengvinti tėvynėje persekiojamų baltarusių atvykimą
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska

Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje

(atnaujinta 14:18 2021.01.20)
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, apsaugos "nuo trečiųjų šalių persekiojimo"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos teisėjų ir prokurorų "apsauga nuo politinio persekiojimo" tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prioritetų ES darbotvarkėje, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

"2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius", — teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.  

Tarp kitų svarbių Lietuvai temų — ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.

Pasak Dobrovolskos, COVID-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą — tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį. 

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
ES, Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Kaip Lietuva paminėjo Sausio 13-osios trisdešimtmetį karantino sąlygomis
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Viktorija Čmilytė-Nelsien, archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkė papasakojo apie lūkesčius naujojo JAV prezidento

(atnaujinta 14:45 2021.01.20)
Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui" tai, kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad iš išrinkto JAV prezidento Džo Baideno tikimasi, jog jis grąžins Europos pasitikėjimą Vašingtonu.

"Jo pasirinkimą paskirti valsybės sekretoriumi Antony Blinken galime vertinti kaip svarbų žingsnį, atstatant ketverius metus alintus tarpusavio JAV ir ES santykius. Lietuva nuolat buvo ir išliks ištikima JAV partnerė, suprantanti šios šalies įtaką pasaulio bei mūsų regiono saugumui. Prasidedant šio Seimo kadencijai, kaip vieną tikslų iškėliau pasitikėjimo politika sugrąžinimą. Kuris mūsų visuomenei reikalingas nuolat", — rašė ji Facebook paskyroje.

Kaip pabrėžė pirmininkė, visuomenei svarbus pasitikėjimas sprendimais, susijusiais su šalies vidaus reikalais, kova su pandemija, taip pat pasitikėjimas santykiuose su užsienio partneriais.

Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui" tai, kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą. "Puiki naujo kelio pradžia", — sakė politikė.

Džo Baideno inauguracija įvyks sausio 20 d. Tada išrinktasis JAV prezidentas sakys pagrindinį pranešimą.

Tegai:
JAV, Džo Baidenas, Lietuva, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Dar šia tema
"The National Interest" Baideno sprendimą pavadino signalu Rusijai
Puškovas numatė Baideno planą kovoti su Rusija padedant Ukrainai
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius sureagavo į Navalno atliktą tyrimą apie Putino "rūmus"

(atnaujinta 14:37 2021.01.20)
Kaip priminė Peskovas, ši tema buvo įmesta prieš trejus ar ketverius metus ir šiuo atveju "pilama iš tuščio į kiaurą"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas Aleksejaus Navalno tyrimą dėl Vladimiro Putino "rūmų" Gelendžike pavadino nepagrįstais pareiškimais, nesąmone ir kompiliacija.

"Taip, jau susipažinome", — žurnalistams sakė Peskovas.

Pasak jo, "šioje medžiagoje nėra nieko naujo".

"Jūs žinote, kad ši tema buvo įmesta maždaug prieš trejus ar ketverius metus. Ir šiuo atveju, pilama iš tuščio į kiaurą, jau ne kartą bandyta naudoti šias insinuacijas. Ir dažnai net neapkraunant savęs — tai buvo prieš ketverius metus , ir dabar — neapkraunant savęs kažkokiais bent minimaliais bandymais kažkaip kažką įrodyti, bet bent jau iliustruoti", — RIA Novosti cituoja Kremliaus atstovą.

Jis pasiūlė, kad "vienintelė naujovė" šiame tyrime buvo "montažo" naudojimas. "Ten, kažkokių rūmų baseine, yra vaizdai apie Putino maudynes Jenisejuje — filmuota medžiaga, kuri Putinui plaukiant Jenisejuje apėjo pasaulį. Tai toks sausas pareiškimas", — pridūrė prezidento spaudos sekretorius.

Paprašytas patikslinti, ar Kremlių domina informacija, kad Federalinė saugumo tarnyba saugo Navalno medžiagoje nurodytus "rūmus", Peskovas paaiškino: "Jokių sąsajų nei su prezidentu, nei su Kremliumi, todėl mes neturime nei menkiausio noro to domėtis".

Jis sutiko, kad Federalinės saugumo tarnybos darbas yra tiesiogiai susijęs su prezidentu. "Tai visi absoliučiai nepagrįsti teiginiai, žinote, tai yra gryna nesąmonė ir kompiliacija. Ir nieko kito nėra", — sakė Peskovas, atsakydamas į pastabą, kad Federalinė saugumo tarnyba šiuo atveju užsiima "rūmų", kurie tariamai priklauso privatiems asmenims, apsauga.

"Šiuo atveju aš negaliu atsakyti, aš tikrai nesu išsamiai su to susipažįnęs, aš nežinau, apie ką tiksliai kalbama", — Peskovas atsakė į žurnalistų klausimą, ar atitinka tikrovę naujojo Navalno filmo dalis, susijusi su dokumentais ir neva buvusių ir anksčiau nežinomų Putino kolegų nuotraukomis.

Tegai:
Kremlius, Aleksejus Navalnas, Vladimiras Putinas