ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Atsistatydina sekso vakarėlyje užkluptas Vengrijos europarlamentaras

(atnaujinta 20:42 2020.12.01)
Prokuratūros duomenimis, į vakarėlį susirinko 25 žmonės. Kai pasirodė policija, vakarėlyje dalyvavęs EP deputatas bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas ir apklaustas

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Vengrijos europarlamentaras Józsefas Szájeris, sulaikytas draudžiamame sekso vakarėlyje Briuselyje, atsiprašė kolegų ir paskelbė apie atsistatydinimą, praneša Euronews.

Anksčiau buvo pranešta, kad lapkričio 27 dieną policija Belgijos sostinėje nutraukė sekso vakarėlį, organizuotą vieno baro rūsyje, pažeidžiant šalyje taikomas izoliacijos dėl koronaviruso priemones. Prokuratūros duomenimis, į vakarėlį susirinko 25 žmonės. Kai pasirodė policija, vakarėlyje dalyvavęs EP deputatas bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas ir apklaustas.

Szájeris prisipažino dalyvavęs susibūrime. "Atsiprašau, kad pažeidžiau taisykles, tai buvo neatsakinga iš mano pusės. Esu pasirengęs būti nubaustas už tai", — sakoma 59 metų europarlamentaro pranešime. Jis neigia vartojęs ar laikęs narkotikus.

Szájeris, išrinktas į EP iš Vengrijos valdančiosios "Fidesz" partijos, lapkričio 29 dieną išsiuntė pirmininkui Davidui Sassoliui prašymą, kuriame atsisako parlamentaro mandato.

Tegai:
vakarėlis, seksas, europarlamentaras
Antanas Guoga

Guoga papasakojo apie sunkumus paliekant Seimo nario postą

(atnaujinta 14:22 2021.01.20)
Rytoj vyks VRK posėdis, kuriame Guoga turėtų įgarsinti savo pranešimą apie mandato atsisakymą, tačiau politikas laikosi karantino režimo ir atvykti į posėdį atsisako

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Seimo nario mandato atsisakantis "darbietis" Antanas Guoga papasakojo apie kliūtis, su kuriomis susidūrė norėdamas palikti Seimo nario postą.

Trečiadienį Guoga socialinio tinklo "Facebook" paskyroje pranešė, kad jo apsisprendimas palikti postą nepakito, tačiau jis laikosi karantino režimo vengti susibūrimų ir norėjo VRK posėdyje, kuriame jis turėtų įgarsinti savo pranešimą apie mandato atsisakymą, dalyvauti nuotoliniu būdu.

"Iš VRK pirmininkės gavau laišką, kad rytoj, sausio 21 dieną vyks komisijos posėdis ir esu kviečiamas atvykti pareikšti savo valią dėl mandato atsisakymo. Dėl asmeninių priežasčių paprašiau dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu ir taip pranešti savo apsisprendimą. <...> Pasirodo, net tokiu smulkiu klausimu komisija balsavo ir nusprendė neleisti man dalyvauti posėdyje per nuotolį. Paprašė atvažiuoti gyvai. Jūs rimtai? Per visuotinį karantiną?", - rašo Guoga.

Jis pažymi, kad gerbia VRK komisijos pirmininkę Laurą Matijošaitytę, bet visiškai nepritaria komisijos darbo metodams.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kažkoks akmens amžius. Jau seniai savo svarbiausius reikalus tvarkome nuotoliniu būdu. Internetu tvarkome savo sveikatą, pinigus, verslus darome. Net Seimas pandemijos fone pradėjo įstatymus distanciniu būdu leisti. O čia kažkoks cirkas. Atvažiuok gyvai pas mus, nes per kompiuterio ekraną atsisakyti mandato negalima. Gal ten ne tu būsi", – teigė jis.

Guoga dar kartą pabrėžė, kad Seimo nario mandato atsisako, tačiau į komisijos posėdį rytoj nevyks.

„Nesiruošiu gyventi pagal VRK politines užgaidas. Sąžiningai laikausi karantino taisyklių ir turiu svarbesnių užsiėmimų negu parodomieji VRK posėdžiai“, – pareiškė jis.

Sausio 12 dieną Guoga VRK įteikė prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą, nes nebemato galimybių su Darbo partija įgyvendinti rinkimų pažadų.

Tegai:
Seimas, Antanas Guoga
Dar šia tema
Guoga reikalauja pašalinti Uspaskichą iš partijos
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska

Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje

(atnaujinta 14:18 2021.01.20)
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, apsaugos "nuo trečiųjų šalių persekiojimo"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos teisėjų ir prokurorų "apsauga nuo politinio persekiojimo" tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prioritetų ES darbotvarkėje, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

"2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius", — teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.  

Tarp kitų svarbių Lietuvai temų — ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.

Pasak Dobrovolskos, COVID-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą — tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį. 

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
ES, Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Kaip Lietuva paminėjo Sausio 13-osios trisdešimtmetį karantino sąlygomis
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus