Linas Linkevičius

Linkevičius ragina ES galvoti apie tai, galima pasiekti kartu su JAV

(atnaujinta 09:30 2020.12.04)
Diplomatas pabrėžė, kad kai naujoji JAV prezidento komanda pradės eiti savo pareigas, ES turėtų aktyviai ieškoti dialogo ir bendro problemų sprendimo

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Laikinai einantis Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius paragino sutelkti dėmesį į tai, ką ES ir JAV gali pasiekti dirbdamos kartu, pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Diplomatas pabrėžė, kad kai naujoji JAV prezidento komanda pradės eiti savo pareigas, ES turėtų aktyviai siekti dialogo ir bendrų pasaulinės klimato kaitos problemų sprendimo būdų, stiprindama tarptautinę sistemą ir prisiimdama atsakomybę už euroatlantinio saugumo užtikrinimą.

"ES-JAV santykiuose raginu koncentruotis į tai, ką galime pasiekti dirbdami kartu. JAV politinė sistema pasižymi nuoseklumu, todėl ilgamečiai ryšiai yra gyvybingi. Turime ir toliau derinti veiksmus, siekti bendrų tikslų stiprinant transatlantinį saugumą, reaguojant į klimato kaitos iššūkius. Abiem pusėms svarbi gyvybinga tarptautinė sistema, bendras atsakas į hibridines grėsmes", — ketvirtadienį nuotoliniame pokalbyje su ES ambasadoriais Lietuvoje sakė Linkevičius.

Jis su jais aptarė padėtį kaimyninėse šalyse ir išreiškė nuomonę, kad ES turėtų aktyviai teikti pagalbą rytinėms kaimynėms, siekiančioms demokratinių pokyčių.

"Europos Sąjungos kaimynystėje vyksta mums didelę įtaką turintys geopolitiniai procesai, reikalaujantys mūsų proaktyvumo ir įsitraukimo. Turime išlaikyti paramą savo demokratinę sistemą stiprinančioms Moldovai ir Sakartvelui. Kalnų Karabacho konflikte nepasiekti ilgalaikiai sprendimai, o į paliaubų rengimą neįsitraukusios ES vietą užėmė Rusija ir Turkija. ES teisingai reaguoja į Baltarusijos režimo represijas, tačiau vien sankcijų nepakaks. Turime siųsti aiškią politinę žinią, kad demokratiniai pokyčiai, dialogas su opozicija ir nepriklausomi tyrimai dėl stambaus masto žmogaus teisių pažeidimų yra būtini", — sakė politikas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Be to, Linkevičius kalbėjo apie tai, kad Briuselis teisingai reaguoja į Baltarusijos režimą, tačiau, jo nuomone, vien sankcijų nepakanka. Jis mano, kad ES "turi duoti aiškų politinį signalą, jog būtini demokratiniai pokyčiai, dialogas su opozicija ir nepriklausomi didelio masto žmogaus teisių pažeidimų tyrimai".

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Protestai tęsiasi iki šiol, patys masiškiausi — sekmadieniais. Teisėsaugos pareigūnai sako apie protestų radikalėjimą Baltarusijoje, pastaruoju metu jie iš gatvių persikėlė į gyvenamųjų namų kiemus.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarus tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje ir pažymėjo, kad neramumus organizuoja JAV, o europiečiai jiems antrina. Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
JAV, Linas Linkevičius
Lėktuvas danguje, archyvinė nuotrauka

Skuodis atšaukė pareigų "Oro navigacijos" vadovą

(atnaujinta 18:19 2021.01.19)
Pasak susisiekimo ministro, išsiskyrė "Oro navigacijos" vadovo ir valdybos požiūriai į iškeltų įmonei tikslų įgyvendinimą, veiklos efektyvumą ir investicijas

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį iš pareigų atšaukė VĮ "Oro navigacija" generalinį direktorių Marių Beliūną. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Įsakymą dėl "Oro navigacijos" vadovo atšaukimo ministras pasirašė antradienį.

Šios oro transporto infrastruktūros įmonės vadovu Beliūnas ministro Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas pernai rugsėjį.

"Įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą vadovu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė vadovo ir valdybos požiūriai į iškeltų įmonei tikslų įgyvendinimą, veiklos efektyvumą ir investicijas. Neturiu pagrindo nepasitikėti įmonės valdyba. Todėl, įvertinęs įmonėje susidariusią užsitęsusią ir paveldėtą pato situaciją, kuri gali pakenkti ir nacionalinio saugumo interesams, stringantį valstybės lūkesčių įgyvendinimą, įsisenėjusį vadovybės susipriešinimą, peraugantį į susipriešinimą ir su darbuotojais, priėmiau sprendimą atšaukti vadovą", — sprendimą komentuoja susisiekimo ministras.

Atšaukus Beliūną, laikinąja "Oro navigacijos" vadove paskirta įmonės Teisės ir dokumentų valdymo skyriaus vadovė Redvita Četkauskienė. Naujam įmonės vadovui išrinkti bus skelbiamas konkursas.

"Per savo kadenciją sieksiu, kad visos valstybės įmonės kuo skubiau pakeistų teisinę formą į akcines bendroves ir įmonių vadovų skyrimas būtų depolitizuotas, atsakomybė būtų perduota  šiuolaikiniais vadybos principais dirbančioms įmonių valdyboms", — sako ministras.

Beliūnas "Oro navigacijoje" pradėjo dirbti nuo 2018 metų generalinio direktoriaus patarėju. Po to dirbo įmonės Saugos, kokybės ir saugumo departamento vadovu. Pernai balandį jis tapo laikinuoju įmonės vadovu. Laimėjęs skelbtą įmonės vadovo konkursą, ankstesnio susisiekimo ministro Narkevičiaus jis buvo paskirtas vadovauti šiai įmonei.

"Oro navigacija" yra vienintelė įmonė šalyje, kuriai suteikta teisė teikti oro eismo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas Lietuvos oro erdve skrendantiems orlaiviams. Įmonėje dirba 250 darbuotojų.

Tegai:
VĮ "Oro navigacija"
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada gali būti atnaujinti skrydžiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos
Skuodis ir eurokomisarė aptarė krovinių judėjimą Europoje ir Mobilumo paketą
JAV kariuomenė Afganistane, archyvinė nuotrauka

"Mes radome būdą pralenkti Rusiją". Ko ėmėsi Pentagonas

(atnaujinta 17:42 2021.01.19)
Šiuo metu JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose, tačiau karininkai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį. Dar dabartinis prezidentas Donaldas Trampas pasirašė dekretą dėl mažos galios branduolinių reaktorių kūrimo kariuomenei ir kosmoso tyrimams. Pirmą kartą per pusšimtį metų JAV atominę energiją naudos ne tik laivyne. Apie tai, kodėl Vašingtonui reikalingi nauji kompaktiški reaktoriai, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Atsargos šaltinis

JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose. Tai leidžia didžiausiems Amerikos laivyno laivams jūroje išlikti beveik neribotą laiką.

Branduolinę energiją naudoja ir kitų šalių laivynai. Pavyzdžiui, prancūzų lėktuvnešis su branduoliniu varikliu "Charles de Gaulle" ir Rusija — sunkiųjų raketų kreiseris "Petras Didysis". Tačiau Jungtinėse Valstijose yra daug daugiau branduoliniu varikliu veikiančių laivų. Amerikiečiai ties tuo nesiruošia sustoti.

Авианосец ВМС США Эйзенхауэр (USS Dwight D. Eisenhower)
JAV lėktuvnešis "Eisenhower"

"Prezidento Trampo nurodymu Gynybos departamentas parengs ir įgyvendins planą, kaip parodyti mažų branduolinių reaktorių energijos lankstumą ir ekonominį efektyvumą šalies kariniame objekte, taip pat išbandyti mobilų mažos galios reaktorių. Tokie energijos šaltiniai yra būtini giliam kosmoso tyrinėjimui ten, kur neįmanomas saulės energijos naudojimas, taip pat gynybos sektoriuje", — praneša Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Kokių tiksliai kompaktiškų branduolinių reaktorių prireikė, valdžia nenurodo. Defensenews.com ekspertai mano, kad kalbama apie atsarginius elektros šaltinius kariuomenės bazėse. Jei kariniame objekte nutrūks elektros tiekimas, reaktorius tieks energiją kritinei įrangai. Pagal dekreto tekstą, pirmojo prototipo bandymai turėtų prasidėti per šešis mėnesius — ekspertų teigimu, Nevados bandymų aikštelėje, vienoje didžiausių JAV.

Užkariauti kosmosą

Ne pelno siekiančios organizacijos "Secure World Foundation" kosmoso saugumo ekspertas Brian'as Weeden'as primena, kad be branduolinės energijos negalima apsieiti ilgalaikių skrydžių, įskaitant pilotuojamų, į Mėnulį, Marsą ir kitas planetas, metu. Ateityje reaktorių reikės pirmosioms nežemiškoms kolonijoms. Kai kurie ekspertai mano, kad orbitinių ginklų platformose gali būti naudojamos naujos technologijos. Iš esmės šis scenarijus gerai dera su gana agresyvia JAV kosmoso pajėgų doktrina, kuri kosmosą laiko potencialiu mūšio lauku.

"Manau, kad amerikiečiams to pirmiausia reikia kosmoso tikslais, — RIA Novosti sakė žurnalo "Tėvynės arsenalas" vyriausiasis redaktorius Viktoras Murachovskis. — Fraze "atominis reaktorius" mes turime omenyje skirtingus dalykus. Pirma, tai yra prietaisas, veikiantis remiantis grandinine urano dalijimosi reakcija su strypais-sugėrikliais ir pajėgumo reguliavimu. Rusijoje panašūs įrenginiai jau sukurti "Burevestnik" ir "Poseidon" gaminiams. Antra, izotopiniai branduolinės energijos šaltiniai naudojami palydovuose, radijo švyturiuose ir meteorologinėse stotyse. Jie yra daug mažiau efektyvūs, bet ne tiek daug spinduliuotės".

Ekspertas priminė, kad 1950 ir 1960 metais tiek JAV, tiek TSRS bandė sukurti kompaktišką orlaivių branduolinį reaktorių. Tačiau šių projektų atsisakyta — ne vienas, net ir didžiausias orlaivis, negalėjo ištraukti įgulos biologinės apsaugos sistemos. Todėl reaktoriai buvo naudojami tik dideliuose laivuose.

Pasak Murachovskio, iki šiol nė vienai pasaulio valstybei nepavyko sukurti kompaktišką dalijimosi reaktorių, kurį būtų galima naudoti pilotuojamuose orlaiviuose, nedidelio tūrio laivuose ar sausumos transporto priemonėse. Tačiau kartu ekspertas abejoja, ar amerikiečiai nori atkartoti rusiškus "Burevestnik" ir "Poseidon".

Испытания крылатой ракеты с ядерным двигателем Буревестник
© Sputnik / Минобороны РФ
Branduolinės sparnuotosios raketos "Burevestnik" bandymai

"Šios sistemos yra gana specifinės, — aiškina jis. — Jos buvo skirtos garantuotam atsakomajam smūgiui bet kokiomis sąlygomis, kai agresorius paleidžia branduolinį karą, ir išlyginti Vakarų priešraketinės gynybos sistemą. Amerikiečiai jau turi pakankamai ginklų, tinkamesnių jų tikslams".

Radiacijos problema

Kadaise atominė elektrinė buvo sukurta tarpžemyniniams strateginiams bombonešiams "Convair B-36", kurie 1949–1959 tarnavo JAV oro pajėgose. Skraidančios laboratorijos NB-36H priekinėje dalyje buvo sumontuota apsauginė 12 tonų kapsulė. O bombos laikymo skyriuje — greitas vieno megavato galios, 1,2 metro skersmens ir 16 tonų svorio reaktorius. Jis turėjo pasileisti skrydžio metu ir vėsintis atmosferos oru, kuris patektų per orlaivio oro įleidimo angas. Eksperimentinis orlaivis atliko 47 skrydžius, tačiau branduolinis variklis buvo įjungiamas tik trumpam laikui.

Nors idėja atrodė labai patraukli. Toks orlaivis galėtų būti naudojamas kaip strateginis bombonešis ar žvalgybinis orlaivis, galintis kelias dienas ore atlikti kovinę užduotį be degalų papildymo. Tačiau problemų buvo per daug.

Самолет Convair NB-36H (на переднем плане)
Lėktuvas "Convair NB-36H" (priekinis planas)

Pirma, kiekvienas atominis lėktuvas iš esmės yra "purvina" bomba, kuri gali nukristi ant saviškių. Antra, eksperimentinis orlaivis ore turėjo radioaktyviųjų medžiagų "šleifą". Galiausiai įgula gaudavo didelę radiacijos dozę. Tarpžemyninių balistinių raketų kaip pagrindinių branduolinių ginklų pristatymo priemonių plėtra, visiškai atėmė iš sudėtingos ir pavojingos atominių orlaivių programos perspektyvas.

Jungtinėse Valstijose jau buvo bandyta ant antžeminės technikos įrengti branduolinį reaktorių. 25 tonų tankas "Chrysler TV-8" niekada nebuvo gaminamas masiškai — jis egzistavo kaip pilno dydžio maketas, kuriame buvo tik dalis standartinių sistemų. Mašiną turėjo užvesti garo variklis, kuriam šilumą tiekė nedidelis branduolinis reaktorius. Tačiau Amerikos kariuomenė neįvertino novatoriško "Chrysler" ginklininkų požiūrio. Tankas buvo pripažintas per sunkiu, o jo koviniai pajėgumai buvo laikomi nepakankamais atsisakyti tradicinių transporto priemonių. 1956 metų balandžio 23 dieną TV-8 projektas buvo uždarytas.

Tegai:
branduolinė energetika, JAV
Dar šia tema
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties
"Atskleisti rajonai": kur JAV karinis jūrų laivynas nukreipia ginklus
Sausio 20-oji

Kokia šiandien diena: sausio 20-osios šventės

(atnaujinta 22:11 2021.01.19)
Šią dieną 1981 metais, būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas

Sausio 20 yra 20-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 345 dienos.

2021 metų sausio 20 dieną saulė saulė teka 08:29, leidžiasi 16:31, dienos ilgis — 8 val. 02 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Fabijonas, Sebastijonas, Daugvydas, Nomeda.

Sausio 20-oji Lietuvos istorijoje

1785 metais gimė Teodoras Grotus, pirmasis Lietuvos mokslininkas fizikas ir chemikas. Mirė 1822 m.

1941 metais gimė vertėjas Pranas Bieliauskas.

1963 metais gimė garsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

2010 metais lietuvių filmas "Lernavan", kurį pastatė armėnų režisierius Maratas Sargsianas, apdovanotas "Bronziniu kiaušiniu" Serbijos mieste Drvengrade vykusiame kino filmų festivalyje.

2010 metais eidamas 96-uosius metus Tel Avive mirė jidiš kalba rašęs poetas Avromas Suckeveras. Kurti jis pradėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, dar gyvendamas Vilniuje.

2011 metais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) steigti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus muziejų-biblioteką.

2014 metais eidamas 75-uosius metus Vilniuje mirė senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

2015 metais Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

Sausio 20-oji pasaulio istorijoje

1021 metais gimė žydų filosofas, poetas Avicebronas Ibn Gabirolis. Tikrasis vardas — Saliamonas ben Juda. Rašė lyrinius eilėraščius apie meilę, gamtą, vienatvę, religines poemas, kurios pateko į žydų liturgiją.

1265 metais pirmą kartą posėdžiavo Anglijos parlamentas.

1320 metais Vladislavas I karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1778 metais Džeimsas Kukas tapo pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Havajuose.

1925 metais TSRS ir Japonija sudarė sąjungą.

1944 metais britų karo aviacija bombardavo Berlyną.

1945 metais ketvirtą kadenciją JAV prezidento pareigose pradėjo Franklinas Ruzveltas.

1946 metais Haris Trumenas įkūrė Centrinę Žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV.

1961 metais 35-uoju JAV prezidentu inauguruotas Džonas Kenedis.

1973 metais antrai kadencijai JAV prezidentu tapo Ričardas Niksonas, vėliau atsistatydinęs dėl Votergeito skandalo.

1981 metais būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas.

1982 metais Pitas Dankertas išrinktas Europos Parlamento pirmininku.

1984 metais mirė amerikietis Džonis Vaismiuleris — olimpinis plaukimo čempionas, vėliau 19-oje kino filmų suvaidinęs Tarzaną.

1989 metais Džordžas Bušas tapo 41-uoju JAV prezidentu.

1997 metais Bilas Klintonas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją.

1998 metais Vaclavas Havelas perrinktas Čekijos prezidentu.

1999 metais NATO pareiškė siunčianti karo laivus ir aviaciją į Adrijos jūrą, Jugoslavijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui atsisakius sušvelninti savo poziciją dėl Kosovo provincijos.

2001 metais Džordžas Bušas tapo 43-iuoju JAV prezidentu.

2008 metais Prancūzijoje, eidamas 111-uosius, mirė Pirmojo pasaulinio karo veteranas Luji de Kaznavas, 1916 metais dalyvavęs legendiniame mūšyje prie Somos.

Tegai:
šventės