Lenkijos ir ES vėliavos

Pinigai demokratijai. Kuo pavirs Lenkijos ir Vengrijos sabotažas

(atnaujinta 11:15 2020.12.05)
Pasaulio sveikatos organizacija perspėja: po Naujųjų metų švenčių Europą apims trečioji koronaviruso banga. O Briuselis nuo pirmosios bangos negalėjo patvirtinti ekonominės paramos priemonių ir Europos Sąjungos biudžeto

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Finansinė pagalba buvo susijusi su sąlygomis, kurias užginčijo Lenkija ir Vengrija. Kokia yra sabotažo priežastis, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Europos oligarchija

"Mes nesileisime šantažuojami", — sako Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis. Jo nuomone, Europos partneriai užsiima turto prievartavimu.

Jam antrina Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas.

"Patvirtinus biudžetą, nebus jokių kliūčių šantažuoti tuos, kurie nesutinka su migrantų politika", — jo žodžius citavo naujienų agentūra "MTI".

Liepos mėnesį ES patvirtino ilgametį ES biudžetą 2021–2027 metams — 1,85 trln. eurų, taip pat susitarė dėl priemonių paketo, remiančio ekonomiką 750 mlrd. Išvardytose lėšų gavimo sąlygose nieko nesakoma apie pabėgėlių priėmimą. Tačiau problema yra kitame, ne mažiau rimtame aspekte — Briuselis susieja pinigų skyrimą su demokratinių standartų laikymusi.

Lenkijai ir Vengrijai to jau per daug, nes būtent tokiais klausimais Briuselis nuolat turi pretenzijų Varšuvai ir Budapeštui.

"Mes sakome "taip" Europos Sąjungai, bet ne tam, kad būtume baudžiami kaip vaikai, — paaiškino Moravieckis Lenkijos poziciją. — Organizacija, kurioje Europos oligarchija muša silpnuosius, nėra ta sąjunga, į kurią mes įstojome".

Abi valstybės nemažai gauna iš bendro biudžeto. 2018 metų duomenimis, Vengrija gavo šešis milijardus eurų, Lenkija — du su puse karto daugiau. O koronaviruso krizės metu pagalba būtų ne pro šalį. Tačiau lenkai ir vengrai neketina nusileisti.

Primetamos vertybės

Anksčiau aljansas nedeklaravo tvirtos sąsajos tarp materialinių ir politinių vertybių. Pagal teisinės valstybės principą ES remiasi pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe ir žmogaus teisėmis, įskaitant mažumų atstovus. Kovos su diskriminacija nariai yra už toleranciją, teisingumą ir vyrų bei moterų lygybę. Už pažeidimus baudžiama sankcijomis.

Varšuva ir Budapeštas turi su tuo problemų. Dviejų Rytų Europos valstybių vadovai kaltinami dešiniojo sparno populizmu, spaudimu teismų sistemai ir spaudai.

Pastaraisiais metais buvo pakankamai skandalų. 2018 metais Lenkijos prezidentas Andžejus Duda neleido šalyje vadinti nacių stovyklų šalies teritorijoje lenkiškomis ar kaltinti lenkus dalyvavimu Holokauste. Tada ES ne kartą kritikavo reformą, kuri, anot jos oponentų, Lenkijos teismus pavers priklausomais nuo vykdomosios valdžios.

Spalį Lenkijoje įvyko prieš abortus nukreiptų demonstracijų banga. Naujasis įstatymas neleidžia nutraukti nėštumo net esant nepagydomai ar sunkiai vaisiaus patologijai.

Tuo tarpu Vengrijoje žurnalistai skundžiasi cenzūra, o parlamentas atėmė translyčiams asmenims teisę keisti dokumentuose gimus nurodytą lytį. Viktoras Orbanas jau seniai kritikuojamas dėl prezidento valdžios stiprinimo silpninant parlamento vaidmenį. Briuselyje jo elgesys laikomas autoritariniu.

Lenkija ir Vengrija savo interesus iškelia aukščiau europinių, ir tai piktina ES partnerius. Kaip ir kitos Višegrado grupės šalys — Slovakija ir Čekija — jos ginčijo migrantų priėmimo kvotas ir pažeidė biudžetinę drausmę. Ir nepaisant to, kad abi šalys yra vienos labiausiai subsidijuojamų sąjungoje.

Ne laikas vetuoti

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vis dėlto reikalauja tęsti derybas. "Sutarimas dėl biudžeto yra, jo nėra dėl teisės viršenybės", — aiškino ji. Tiesa, iki šiol nėra aiškaus supratimo, ką daryti su besipriešinančiais, ir Vokietijos vyriausybės vadovė atsisakė spekuliuoti šia tema.

Merkel kolegas ES vadovybėje erzina tai, kas vyksta. Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rotas (Michael Roth) pabrėžė, kad "dabar ne laikas vetuoti, turime veikti suderintai".

"Bendras interesas yra kuo greičiau išspręsti problemą. Nuo to priklauso darbo vietos", — sakė Fransas Timermansas (Frans Timmermans), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Nyderlandų užsienio reikalų ministras. Prancūzijos Europos reikalų ministras Klementas Bonas (Clément Beaune) sakė, kad demokratinių standartų laikymosi klausimu negali būti kompromisų.

"Kraštutiniu atveju svarstome tolesnį sprendimų priėmimą nedalyvaujant Lenkijai ir Vengrijai", — pagrasino jis.

"O situaciją sunku išspręsti, ir dėl biudžeto nebuvo lengva susitarti, — pažymi RIA Novosti politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. — Šiuo metu deramės su Lenkija ir Vengrija. Greičiausiai jie bandys derėtis dėl finansinės paramos garantijų".

ES negali egzistuoti be patvirtinto biudžeto — darbas prasidės visose politikos srityse, pažymi Jeriomina. "Nukentės ir patys šantažuotojai, tai yra Vengrija ir Lenkija", — priduria ji.

Tai, kas vyksta, gali suduoti ženklų smūgį Vokietijos, kuri šiais metais vadovauja Sąjungai, prestižui, sako Liudmila Babylina, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Politinės integracijos centro vadovė. Ir vis dėlto, jei ES turi "planą B", jei trūksta biudžeto, ekonominės pagalbos paketu viskas yra daug sudėtingiau. "Jei dėl daugiamečio biudžeto nebus susitarta iki Naujųjų metų, finansavimas kiekvienam 2021 metų mėnesiui bus skaičiuojamas pagal 2020 metų vidurkį. Tačiau ši galimybė reiškia, kad papildomas ekonomikos atkūrimo fondas neįsigalios. Ir per pandemiją nukentėjusioms šalims nebus lengva", — aiškina ji.

Tačiau priešingai nei teigia žiniasklaida ir populistiniai politikai, Lenkijos ir Vengrijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos klausimas dar nėra iškeltas. "Toks žingsnis nėra naudingas nei vienai, nei kitai pusei. Ir apskritai, tai yra beprotybė, kurią aiškiai parodė "Brexit" derybos, — sakė Babylina. — Tačiau Varšuvos, Budapešto ir Briuselio prieštaravimai yra esminio pobūdžio ir juos bus sunku greitai išspręsti."

"Konfliktai bloke nėra tokie reti", — prisimena Natalija Jeriomina. Bet dabar kalbame ne apie finansinius, o apie politinius skirtumus. "Principų ir vertybių susidūrimas yra rimtesnė problema. Išvada yra ta, kad ES labai serga — nėra solidarumo judėti į priekį. Nors kompromisas vis dar randamas, tačiau jo paieškos riba jau nustatyta. Tai daro įtaką Europos Sąjungos įvaizdžiui ir statusui", — pabrėžia ekspertė.

Vėliau bus pritaikyta bausmė

ES žada padaryti viską, kad biudžetas būtų patvirtintas iki metų pabaigos. Ir tada bus atpildas už šantažą. "Po kurio laiko Briuselis iš tiesų gali įvesti sankcijas, pavyzdžiui, atimti iš dviejų nepaklusnių šalių balsavimo teises taryboje", — sako Jeriomina.

Tačiau Liudmila Babylina pažymi, kad yra nedaug būdų daryti įtaką. "Labiausiai tikėtina, kad ES sušvelnins sąlygas", — sakė ji.

2015 metais Sąjungos lyderiai sutiko su Lenkija ir Vengrija kvotų paskirstymo priėmimo migrantams klausimu. Nuo to laiko nebuvo jokių atgrasymo priemonių, kad juos būtų galima priversti laikytis tvarkos.

Tačiau dabar Europos Parlamentas laikosi griežtos pozicijos. Kita vertus, Lenkija ir Vengrija turi šalininkų — Slovėnija pareiškė jiems paramą. Šiaip ar taip, biudžetas bus priimtas, iki Kalėdų atostogų dar yra kelios savaitės. O pagrindinis klausimas — kas vis tiek nusileis — kol kas lieka neatsakytas.

Tegai:
Vengrija, Lenkija, biudžetas, ES, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Rusija laiko Lietuvos poziciją derybose "silpnumo ženklu", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 18:18 2021.05.11)
Anot Lietuvos vadovo, Maskva jau seniai peržengė "raudonas linijas". Tuo tarpu Lietuva reguliariai kišasi į kitų šalių, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos, santykius

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pakomentavo santykius su Rusija diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas. Vaizdo įrašą transliavo Rytų Europos studijų centras (EESC) paskyroje Facebook

Valstybės vadovas teigė, kad susitarimas su kaimyne Rytuose yra neįmanomas, atsižvelgiant į įvykius prie Ukrainos sienų, Krymo "aneksiją" ar paramą "Minsko režimui".

"Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonas linijas. Bet aš sakau, kad jau senokai yra peržengtos. Mes tiesiog demonstruodami orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo, mes tam tikra prasme siunčiame oponentui, kad pagąsdinus juos galima priversti susigūžti. Ir tai priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas. Tai nėra paslaptis", — sakė prezidentas. 

Jis teigė, kad būtina principingai vertinti situaciją. 

"Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti, niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas, kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai bandoma padaryti nauju normalumu, vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti", — pareiškė šalies vadovas.

Nausėda teigė, kad santykiuose su Lenkija, nepaisant tam tikrų nesklandumų, tendencijos pastaraisiais metais keičiasi. Pasak prezidento, reikia "fokusuotis ne į tai, kas skiria, o tai, kas vienija Lietuvą ir Lenkiją".

"Požiūris į Rusiją, inovacijas mus vienija, nekalbu apie tai, kad yra daug infrastruktūrinių projektų, kuriuos mes vieningai vykdome", — teigė Lietuvos prezidentas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėjo savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Padėtis Ukrainoje

Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamų Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir neturėtų nieko jaudinti.

Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėn. surengto referendumo, kuriame už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Ukraina laiko Krymą laikinai okupuota teritorija. Rusijos Federacijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad pusiasalio gyventojai už susijungimą su Rusija balsavo demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos. 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
Lietuva, Rusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda paragino LGGRTC skleisti tyrimus apie skaudžius Lietuvos XX a. vidurio įvykius
Nausėda: Ukrainos narystė ES ir NATO priklauso nuo Kijevo, o ne Briuselio veiksmų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Lietuvos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos užsienio reikalų ministerija reiškia užuojautą dėl susišaudymo Kazanės mokykloje

(atnaujinta 17:51 2021.05.11)
Pažymima, kad Lietuvos ambasada Rusijoje taip pat pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir draugams rusų kalba

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė užuojautą žuvusiųjų per šaudymą Kazanės mokykloje šeimoms ir draugams. Departamentas apie tai rašė Twitter.

Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad yra sukrėsta šio įvykio, ir pridūrė, kad "mes galvojame apie visus, kurie patyrė šį siaubingą išpuolį".

Vienoje Kazanės mokyklų įvyko susišaudymas, žuvo vaikai
© Sputnik / Максим Богодвид

Užuojautą išreiškė ir Lietuvos ambasada Rusijoje. Diplomatinė atstovybė palaikymo žodžius tarė rusų kalba.

"Mus labai sukrėtė išpuolis prieš mokyklą Kazanėje. Tai yra siaubinga tragedija. Mes reiškiame giliausią užuojautą aukų artimiesiems ir draugams", — socialiniame tinkle Twitter sakė ambasada.

Susišaudymas vienoje iš Kazanės mokyklų įvyko antradienį. Išpuolį įvykdė 19-metis studentas. Žuvo septyni mokiniai ir mokytojas, sužeista 16 žmonių.

Užpuolikas buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad jis turėjo oficialiai įregistruotą ginklą.

Pradėta baudžiamoji byla dėl masinių žudynių. Rytojus respublikoje paskelbtas gedulo diena.

Tegai:
susišaudymas, Kazanė, Užsienio reikalų ministerija
Karinis Pergalės paradas 76-ųjų metinių garbei, archyvinė nuotrauka

"Be mūsų būtum kalbėję vokiškai". Britai pasisakė apie Pergalės paradą

(atnaujinta 17:48 2021.05.11)
Kalbėdamas Pergalės parade Maskvoje Putinas atmetė JAV, Didžiąją Britaniją ir kitus sąjungininkus nuo nacių nugalėjimo. Štai kaip komentuoja "Daily Mail" Rusijos lyderio žodžius, skaitytojai ne visai pritaria šiai nuomonei

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Britų laikraščio "Daily Mail" skaitytojai pakomentavo straipsnį apie gegužės 9 dieną Maskvoje surengtą Pergalės paradą.

Bulvarinis leidinys cituoja Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žodžius, kad sovietiniai žmonės "sunkiausiu Didžiojo Tėvynės karo metu buvo vieni sunkiame, didvyriškame ir pasiaukojančiame kelyje į Pergalę".

Skaitytojai skirtingai įvertino TSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos indėlį į Hitlerio Vokietijos pralaimėjimą. Kai kurie pažymėjo, kad sąjungininkai rimtai padėjo sovietų kariams, kiti manė, kad TSRS vaidmuo visgi yra lemiamas.

"Nuo 1941 metų rugpjūčio iki 1945 metų gegužės britai padėjo Rusijai maistu, degalais, ginklais, tankais ir lėktuvais. Daugelis britų žuvo. Be mūsų būtume kalbėję vokiškai. Atminkit tai", — įsitikinęs Hunkydory999.

"Mums, britams, nuolat sakoma, kad mes vieni laimėjome Antrąjį pasaulinį karą, o amerikiečiai, kanadiečiai, australai ir daugelis kitų visai neminimi. Milžiniškas Rusijos indėlis niekada nebuvo pelnytai įvertintas. Jei jie patys apie tai trimituotų, niekas už juos nedarys. Faktas yra tas, kad be tokio sąjungininko kaip Rusija negalėtume nugalėti vokiečių", — įsitikinęs vartotojas say-what-you-see.

"Pergalė buvo bendra. Bet veltui leido Sovietams sutriuškinti Vokietiją", — sako Steel Riveris.

"Jei atvirai, rusai taip ir nesulaukė tinkamo pripažinimo, ypač iš Holivudo pusės. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą jie nužudė 85% vokiečių kareivių", — prisiminė jezza.

"Putinas teigė, kad rusai kai kuriuos pagrindinius mūšius kovojo vieni — ir tai tiesa. Taip pat tiesa, kad rusai prarado 20 kartų daugiau vyrų nei bet kuris kitas sąjungininkas. Neabejoju, kad be Rusijos indėlio karo rezultatai būtų buvęs skirtingi. Laisvas pasaulis yra labai skolingas Rusijai už jos aukas — ir jos lemiamas indėlis į pergalę reikalauja pripažinimo. Šiandieninis jaunimas užaugo žiūrėdamas filmus apie Didžiosios Britanijos ir Amerikos didvyriškumą — ir tai tiesa, tačiau didžiausią mūšį Rytų fronte vykdė rusai ir dažnai be sąjungininkų palaikymo. Todėl jie prarado dešimt milijonų karių ir dar 15 milijonų civilių. Vakarai turi juos gerbti", — sakė Pitrick.

"Tiesą sakant, JAV pastaruosius 75 metus uoliai šalino Rusiją iš pergalės kare", —  įsitikinęs "Doge To The Moon" vartotojas.

"Esu dėkingas Rusijos žmonėms už jų vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Manau, kad be jų nebūtume susidoroję", — rašė Civilian14.

Gegužės 9 diena Maksvos Raudonojoje aikštėje vyko 76-ųjų Pergalės metinių proga surengtas paradas.

\Per pagrindinį karinį paradą Raudonosios aikštės grindinio akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų sraigtasparniai ir 53 lėktuvai.

 

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Rusija, Vladimiras Putinas, Pergalės diena, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Žygdarbio atmintis: paradas 76-osioms pergalės metinėms Maskvoje
"Rusija — tikra didvyrė". Britai žavėjosi Pergalės paradu Maskvoje
"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"