Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Baltarusijos vadovybę "liautis pažeidinėti žmogaus tieses"

(atnaujinta 16:06 2020.12.05)
Linkevičius dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nuotolinėje sesijoje pasisakęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius paragino tarptautinę bendruomenę ir toliau visapusiškai dalyvauti sprendžiant rimtus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusioje, praneša Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos tarnyba.

"Nors rugsėjo mėnesį vykusioje JT Žmogus teisių tarybos 45-oje sesijoje buvo išreikštas tarptautinės bendruomenės susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje,  smurtas prieš taikius demonstrantus, žurnalistų sulaikymai, neteisėti įkalinimai, kankinimai, priverstiniai žmonių dingimai, represijos prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę  tapo dar žiauresni", — sakė Linkevičius.

Lietuva dar kartą pareikalavo, kad Baltarusija "liautųsi pažeidinėjus žmogaus tieses, atliktų skubius, išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl Romano Bondarenko nužudymo ir kitų su protestais susijusių baltarusių civilių mirčių, o kaltus asmenis patrauktų atsakomybėn".

Baltarusijos vadovybė buvo dar kartą paraginta žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT institucijomis.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais šalies CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų Aleksandras Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką.

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Linas Linkevičius, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (560)
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lietuvoje patvirtintos nemokamos vizos baltarusiams
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska

Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje

(atnaujinta 14:18 2021.01.20)
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, apsaugos "nuo trečiųjų šalių persekiojimo"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos teisėjų ir prokurorų "apsauga nuo politinio persekiojimo" tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prioritetų ES darbotvarkėje, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

"2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius", — teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.  

Tarp kitų svarbių Lietuvai temų — ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.

Pasak Dobrovolskos, COVID-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą — tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį. 

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
ES, Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Kaip Lietuva paminėjo Sausio 13-osios trisdešimtmetį karantino sąlygomis
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Viktorija Čmilytė-Nelsien, archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkė papasakojo apie lūkesčius naujojo JAV prezidento

(atnaujinta 14:45 2021.01.20)
Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui" tai, kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad iš išrinkto JAV prezidento Džo Baideno tikimasi, jog jis grąžins Europos pasitikėjimą Vašingtonu.

"Jo pasirinkimą paskirti valsybės sekretoriumi Antony Blinken galime vertinti kaip svarbų žingsnį, atstatant ketverius metus alintus tarpusavio JAV ir ES santykius. Lietuva nuolat buvo ir išliks ištikima JAV partnerė, suprantanti šios šalies įtaką pasaulio bei mūsų regiono saugumui. Prasidedant šio Seimo kadencijai, kaip vieną tikslų iškėliau pasitikėjimo politika sugrąžinimą. Kuris mūsų visuomenei reikalingas nuolat", — rašė ji Facebook paskyroje.

Kaip pabrėžė pirmininkė, visuomenei svarbus pasitikėjimas sprendimais, susijusiais su šalies vidaus reikalais, kova su pandemija, taip pat pasitikėjimas santykiuose su užsienio partneriais.

Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui" tai, kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą. "Puiki naujo kelio pradžia", — sakė politikė.

Džo Baideno inauguracija įvyks sausio 20 d. Tada išrinktasis JAV prezidentas sakys pagrindinį pranešimą.

Tegai:
JAV, Džo Baidenas, Lietuva, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Dar šia tema
"The National Interest" Baideno sprendimą pavadino signalu Rusijai
Puškovas numatė Baideno planą kovoti su Rusija padedant Ukrainai
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties