Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Valinsko pasisakymų apie Tomaševskį

(atnaujinta 13:41 2020.12.08)
Prokuratūra, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei specialistų išvadas, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymų apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką Valdemarą Tomaševskį, praneša prokuratūros spaudos tarnyba.

В Вильнюсе состоялось торжественное шествие поляков в честь первой письменной конституции Полонии
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymų spalio 14 dieną vienoje interneto tinklapio "Delfi.lt" transliuotoje laidoje.

Komentuodamas Seimo rinkimų rezultatus ir kalbėdamas apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką Valdemarą Tomaševskį, Valinskas išsakė teiginius, galimai niekinančius, skatinančius neapykantą, kurstančius smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, įsitikinimų ir pažiūrų.

Prokuratūra, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei specialistų išvadas, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

"Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautomis kalbos specialistų išvadomis, konstatuota, kad Valinsko išsakyti teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas — ne raginti ar skatinti žiūrovus atitinkamai elgtis, o išreikšti Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę", — rašoma pranešime.

Pažymima, kad Valinsko pasisakymo apie tam tikrus politikoje dalyvaujančius asmenis turinys yra menkinamo ir įžeidžiamo pobūdžio. Savo saviraiškos laisve buvęs politikas galimai pažeidė etikos bei moralės normas, tačiau ne asmenų lygiateisiškumą.

Prokuratūra nurodė, kad Valinskas neišsakė jokių neapykantą kurstančių teiginių apie lenkų tautinės mažumos ar LLRA-KŠS deklaruojamas vertybes.

"Prokurorė konstatavo, kad buvusiam politikui laidoje pasirinkus žeminančią, niekinančią leksiką buvo išsakyta politinė kritika viešiesiems asmenims dėl jų politinės veiklos ir sprendimų, neturint nusikalstamo tikslo skatinti neapykantą ar diskriminaciją žmonių grupei ar atskiriems jai priklausantiems asmenims dėl baudžiamajame įstatyme nurodytų jų savybių — tautybės, įsitikinimų ar pažiūrų", — pažymima pranešime.

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Tegai:
Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas, Generalinė prokuratūra
Dar šia tema
Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
Aurelijus Veryga

Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos

(atnaujinta 23:25 2021.01.24)
Paskutinėmis kadencijos dienomis Pranckiečio priimtu sprendimu, leidimas deputatams dirbti su konfidencialia informacija bus nagrinėjamas pagal paklausimą kiekvienu konkrečiu atveju

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, deputatas Aurelijus Veryga laiko įtartinu tai, kad buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo paskutiniu sprendimu panaikino prievolę Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Apie tai jis išsamiai papasakojo Facebook.

Kaip pažymėjo Veryga, per praėjusią kadenciją būtent dėl ​​prašymų leisti dirbti su slapta informacija kilo du skandalai dėl galimo buvusio Seimo vicepirmininko socialdemokrato Mindaugo Basčio ir deputatės Irinos Rozovos santykių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

"Paskaičiau šią žinutę (medžiagą apie Pranckečio leidimų panaikinimą — Sputnik) ir iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Faktas ir tiek. <...> Tuometinio Seimo pirmininko Pranckiečio sprendimas dėl prievolės Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija Basčio ir Rozovos istorijos kontekste buvo logiškas ir bent jau turėjo paaiškinamą priežastį", — parašė Veryga.

Tačiau sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, ir tik šią savaitę buvo sužinota apie Pranckiečio sprendimą, kuris buvo priimtas dar lapkritį.

"Todėl man iškilo klausimas, kam to prireikė? Juolab, kad ne pirmas kartas, kai šioje kadencijoje politikoje dalyvaujantiems asmenims leidimas susipažinti su slapta informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai naikinamas. Antai, prieš keletą savaičių užsienio reikalų ministro Landsbergio stumti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai prisidengiant "gražiais" diplomatinės tarnybos skaidrinimo tikslais iš esmės turėjo panašų tikslą", — mano Veryga.

"Gali būti, kad tiesiog buvo bijomasi, jog jis (Adomėnas — Sputnik) negaus leidimo dirbti su slapta informacija ir, atitinkamai, užimti viceministro pozicijos", — daro prielaidą Veryga.

Jis taip pat papasakojo, jog nusprendė tiesiog paieškoti informacijos apie Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir rado įdomios viešos informacijos, paskelbtos dar 2005 metais.

"Konservatoriams priklausantis Seimo narys Antanas Matulas sovietiniais metais tikrąją karinę tarnybą atliko kariuomenės žvalgybinės struktūros GRU padalinyje", — cituoja Veryga žiniasklaidos priemones.

"Tikrai nenoriu nieko niekuo kaltinti ar užsipulti, bet sutapimas pasirodė įdomus. O gal kolega Matulas gali bet kokias abejones išsklaidyti ir tiesiog paprašyti bei gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Ir visiems bus viskas aišku", — parašė Veryga.

Iki 2017 m. leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti Seimo vadovybė, visi nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai.

Pranckietis, tuo metu ką tik pradėjęs eiti Seimo pirmininko pareigas, pasinaudojo savo teise ir pakeitė procedūrą, kad leidimai taptų prieinami visiems visų Seimo komitetų vadovams. Jei paskirtas komiteto pirmininkas negalėtų gauti leidimo, tai reikštų, kad jis negalėtų eiti komiteto pirmininko pareigų.

Paskutinėmis Seimo pirmininko kadencijos dienomis, o būtent praėjusių metų lapkričio 3 d., Pranckietis vėl pakeitė tvarką. Seimo kanceliarijos duomenimis, dabar leidimą dirbti su slapta informacija vėl turi gauti ne visų komitetų ir komisijų pirmininkai. Prašymas bus nagrinėjamas kiekvienu atveju atskirai.

Tiesa, kai kurie Seimo komitetų vadovai apie šiuos pokyčius net nežino. Visų pirma, kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė, jog nežinojo apie šį įsakymą.

Situacija su Mindaugu Basčiu

Buvęs Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Mindaugas Bastys savo noru atsistatydino 2018 m. kovo mėn. dėl skandalo dėl nepavykusios jo apkaltos. Deputatai bandė surengti nepasitikėjimą juo dėl įtarimų ryšiais su Rusijos valdžios ir verslo atstovais.

Jam buvo atsisakyta dirbti su įslaptinta informacija, nes jis neva slėpė ryšius su "buvusiu KGB pareigūnu" Piotru Vojeika.

2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Bastys pažeidė priesaiką ir Pagrindinį įstatymą. Tačiau dėl slapto balsavimo Seime jis išsaugojo savo mandatą. Po to Bastis atsistatydino.

Rozovos byla

NSGK pradėjo tyrimą deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu 2019 metais po to, kaip paaiškėjo, kad ji neturi priegos dirbti su įslaptinta informacija.

Rozova patvirtino, kad leidimą turėjo iki 2017 m. — tada ji buvo Žmogaus teisių apsaugos Seime komisijos narė. Po to, kai ji paprašė naujo, Valstybės saugumo departamentas jai atsisakė išduoti leidimą. Anot jos, ji anketoje padarė klaidą ir pridūrė neketino slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi ir taip žino ir dėl kurių kilo skandalas aplink ją.

Parlamentarė skandalą laiko "politiniu užsakymu". Jos nuomone, deputatai "prisiminė" apie pažymą iš VSD tik tada, kai ji buvo naudinga jų tikslams.

Tegai:
Mindaugas Bastys, Irina Rozova, Lietuva, Seimas, Viktoras Pranckietis, Aurelijus Veryga
Vilnius

SAM vadovas priminė Lietuvos tikslus sumažinti sergamumą COVID-19

(atnaujinta 23:21 2021.01.24)
Ministras palygino duomenis su beveik pusantro mėnesio skirtumu ir aiškiai parodė, ką respublikai jau pavyko pasiekti

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalijo teigiama statistika apie pastarųjų mėnesių sergamumą COVID-19. Šią informaciją jis paskelbė savo Facebook paskyroje.

Jo teigimu, turėtų motyvuoti bendras tikslas, kuris buvo nustatytas dar gruodžio 11 d. Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia užtikrinti, kad atvejų skaičius per parą būtų mažesnis nei 200 (7 d. vidurkis), teigiamų testų procentas nuo visų testų būtų mažesnis nei 5 % (per 7 d.), o efektyvus R būtų mažesnis už 1, t. y. kad šimtas žmonių užkrėstų mažiau nei šimtą kitų.

Dulkys taip pat paskelbė paveikslą su statistika, kurioje pateikiami duomenys apie sergamumo dažnio pokyčius. Taigi, vidutiniškai per parą gruodžio 11 d. buvo nustatyta 2 560 koronaviruso atvejų, sausio 22 d. — 961 atvejis. Teigiamų rezultatų procentas buvo atitinkamai 21,2 ir 10,2. Tuo pačiu metu efektyvumas R gruodį buvo 1,26, o sausį, kaip buvo nustatyta tiksle, mažiau nei vienas — 0,86.

"Ačiū visiems, kurie prisidedate pilietiško elgesio pavyzdžiu. Mums pavyks", — parašė ministras.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2 649. Nuo gruodžio 27 dienos šalyje prasidėjo vakcinacija.

Karantinas respublikoje buvo įvestas lapkričio 7 d., jis galioja iki sausio 31 d. Valdžia mano, kad jis dar gali būti pratęstas.

Tegai:
karantinas, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas įvardijo trūkumą, kai vietoje kaukės reikia dėvėti respiratorių
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Lietuva dar tik pradeda valdyti COVID-19 pandemiją, mano ekspertas
Japoniško sodo projektas Vilniuje

Kitais metais Vilniaus centre atsiras dar vienas tradicinis japoniškas sodas

(atnaujinta 15:33 2021.01.22)
Sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. 2022-ųjų pavasarį Vilniaus centre  atsiras dar viena erdvė, kur bus galima pamatyti, kas yra japoniška sodų tradicija, praneša merijos spaudos tarnyba.

Miesto centre, Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai. 

Sodas projektuojamas pagal garsių Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją.

"Vilniaus japoniškojo sodo projektas unikalus savo prigimtimi ir turiniu – sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi. Japoniškas sodas papildys naujojo miesto centro Šnipiškėse sutvarkytų viešųjų erdvių tinklą ir suteiks galimybę rajono gyventojams ir miesto svečiams pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas", – apie projektą pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta  automobilių parkavimo aikštelė.

Pokyčiai teritorijoje prasidės jau artimiausiu metu nuo žemės darbų, kurių metu bus pašalinta dalis teritorijoje augančių medžių. 

Dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė išties yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Apleista ir užteršta yra ir pati teritorija, ypač – tvenkinys. Pašalinti planuojama apie 450 medžių, iš kurių 65 proc. sudaro uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai.

Iš senųjų teritorijos želdinių bus išsaugoti 32 vietovės charakteriui svarbūs medžiai, kuriuos pavyko įkomponuoti būsimo sodo projekte. Tikimasi, kad ten, kur nebus reikšmingai keičiamas reljefas, pavyks išsaugoti ir daugiau medžių grupių. 

Papildomai bus gausiai želdinama naujais įvairaus dydžio medžiais – jų suplanuota apie 670 – ir krūmais. Atsiras ir sakurų alėja bei bonsų kompozicija.

Toliau japoniško sodo rangovų darbų planuose – inžinerinių tinklų tiesimas. Ten, kur šie darbai netrukdys, lygiagrečiai bus pradėta įrenginėti takus, formuoti pylimus. 

Baigus inžinerinių tinklų klojimą bus pereinama prie dangų konstrukcijų, ruošiama sankasa, pilamas šalčiui atsparus sluoksnis, skalda, klojamos trinkelės. Įrengus takus ir kelius, aikšteles bus pradedamas želdinimo etapas. Apželdinus teritoriją pirmasis projekto etapas, kuris ir apima iš esmės visus parko įrengimo darbus, bus baigtas.

Tegai:
Japonija, Vilnius
Dar šia tema
Įvardytos pažeidžiamiausios Europos įžymybės
Lietuvos zoologijos sodas paskelbė vaizdo įrašą, kaip "pabendrauti" su gyvūnais
Tyrimas atskleidė, jog fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą
Kaune, prie vaikų ligoninės, atsirado "Spalvų sodas" — video