Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė

"Vyriausybė ateina ne kažkokių revoliucijų daryti": Šimonytė pristatė Seime programą

(atnaujinta 16:17 2020.12.08)
Taip pat ji paragino nesiginčyti dėl to, kurie Vyriausybės programoje minėti darbai gali sutapti su "valstiečių" keltais tikslais

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė Seimui teikia aštuonioliktosios Vyriausybės programą.

Pasak Šimonytės, Vyriausybės programa jau sulaukė įvairių reakcijų.

"Kažkam pasirodė, kad tai kažko kito programa, kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai, kažkam dar kažkas pasirodė. Galbūt aš galėčiau siūlyti, kad mūsų Vyriausybė brėžtų ambiciją ir projektuotų skrydį į mėnulį, bet, deja, anksčiau buvusios programos nebuvo taip gerai įvykdytos, kad naujai Vyriausybei nereikėtų vėl grįžti prie tų pačių klausimų", — pareiškė ji Seimo posėdyje.

Paskirtoji premjerė paragino nesiginčyti dėl to, kurie Vyriausybės programoje minėti darbai gali sutapti su "valstiečių" keltais tikslais. Šimonytės manymu, svarbu ir tai, kad geri darbai būtų tęsiami.

"18-oji Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kažkokių revoliucijų daryti ir todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nepabaigti arba net nepradėti gali atrasti savo vietą 18-osios Vyriausybės programoje. Todėl aš nematau labai didelio tikslo ginčytis, ar strateginių investicinių fondas yra kažkas, kas yra Valstiečių ir žaliųjų programos elementas ar vis dėlto Valstiečių ir žaliųjų programoje tai atsirado kaip kažkokia Tėvynės sąjungos idėja iš anų Seimo rinkimų ir 2016 metų rinkimų idėjų", — paaiškino ji.

Šimonytė pažadėjo Vyriausybės veikloje atsižvelgti ir į partijų, kurios nėra valdančiojoje koalicijoje, pasiūlymus.

Akcentuota atvirų duomenų svarba

Taip pat pristatydama Vyriausybės programos projektą Šimonytė akcentavo, jog itin svarbus naujosios Vyriausybės darbo akcentas — atviri duomenys.

"Yra tam tikri dalykai, dėl kurių mes negalime ginčytis. [...] Kad faktai galėtų būti konsensuso pagrindas, mes turime tuos faktus turėti. Ir čia, be jokios abejonės, tam, kad mes galėtumėme tai padaryti, mes turime turėti kuo daugiau duomenų ir kuo daugiau objektyvios informacijos", — sakė Šimonytė.

Kaip pavyzdį ji pateikė dabartinę situaciją aplink COVID-19 šalyje ir pabrėžė, jog neturint duomenų ir galimybės atlikti normalią analizę, nėra ir galimybės protingai tartis dėl sprendimų, kurie duoda geriausią rezultatą.

Be to, Šimonytė pastebėjo, kad šiuo metu politikoje paplitusi diskusija apie tikslus, bet ne apie priemones jiems pasiekti. Dėl to, anot paskirtosios premjerės, dažnai partijos kelia tuos pačius tikslus, tai yra siekis, kad Lietuvoje žmonės gyventų geriau, tik įvardijamos priemonės, jos teigimu, yra skirtingos.

Šimonytė teigė, kad naujoji Vyriausybė kvies politines partijas kai kuriais klausimais pradėti diskusiją nedelsiant, mat tai yra darbai, kurie yra itin svarbūs ir delsti dėl jų nereikėtų.

Vieną iš tokių darbų Šimonytė įvardijo nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir žaliąją darbotvarkę.

"Dėl sprendimų, kuriuos mums gali tekti priimti tam, kad mums pavyktų pasiekti tuos tikslus, kurie brėžiami po 10-mečio, o gal ir po 30-mečio, teks susitarti dabar ir jie nebus paprasti, todėl, kad mes puikiai žinome, kad kažkam tai reiškia įprasto gyvenimo būdo didelius pokyčius, kažkam tai reiškia įprasto verslininkavimo būdo didelius pokyčius, kažkam tai reiškia prarastas pajamas", — pažymėjo paskirtoji ministrė pirmininkė.

Šimonytė atkreipė dėmesį ir į ekonomikos transformacijos svarbą, tačiau pabrėžė, kad tam reikalinga investicija į intelektą.

Pasak paskirtosios premjerės, vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės darbų yra susijęs ir pokyčiais valstybės tarnyboje. Anot jos, šiuo metu šiame sektoriuje dirbantys žmonės yra demotyvuoti, nesuinteresuoti siekti progreso. Tai, pasak Šimonytės, reikia keisti, pokyčiai turėtų paliesti vadovų flangą.

"Valstybės tarnyboje turi būti kompetentingi vadovai", — sakė Šimonytė.

Jos teigimu, pokyčiai valstybės tarnyboje neturėtų būti siejami vien tik su biurokratinio aparato sumažinimu. Taip pat svarbus, anot Šimonytės, ir šio sektoriaus lankstumas.

Šimonytė pažymėjo, kad Vyriausybės programoje nėra nurodytos kovos su koronaviruso pandemija, su šios pandemijos pasekmėmis priemonės. Jos, anot politikės, bus pateiktos atskirame dokumente.

Paskirtoji premjerė: aš normalus žmogus ir bijau

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Šimonytės paklausė, ar ji nebijo tapti nepopuliaria gerų darbų vardan.

"Ar aš nebijau? Tai aišku, kad bijau. Aš normalus žmogus ir bijau, bet man atrodo, kad čia yra tokia politiko priedermė. Jeigu tu bijai ir nieko nedarai, tai nieko nepadarysi. Kartais bijai, bet darai, nes tiki, kad reikia padaryti. Jeigu pats prieš save jautiesi teisus, gali žiūrėti sau į akis ir tikrai supranti, kad pats sau nemeluoji, tai manau, kad ta baimė atsveriama kitų dalykų", — atsakė ji.

Gruodžio 7 dieną naujoji Lietuvos vyriausybė paskelbė politinės programos projektą.

Vyriausybės programoje nenurodytos kovos su koronaviruso pandemija ir jos padariniais priemonės. Jos bus pateiktos atskirame dokumente.

Programos įžangoje naujoji Vyriausybė pažymėjo, kad pradeda darbą itin sudėtingu laikotarpiu — kovos su pandemija įkarštyje. Dokumente teigiama, kad jame nurodyti svarbiausi prioritetai, kurie padės pasiekti esminį lūžį ir padaryti Lietuvą atsparesnę grėsmėms.

Teigiama, kad naujoji Vyriausybė ketina pasiekti esminį ekonominį proveržį, didinti darbo našumą ir tiesiogines užsienio investicijas.

Tegai:
programa, vyriausybė, Ingrida Šimonytė
ETPA posėdis, archyvinė nuotrauka

ETPA patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus

(atnaujinta 12:35 2021.01.28)
Sausio 25 dieną, atidarant žiemos asamblėjos sesiją, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinamos Rusijos delegacijos galios. 

ETPA pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Už rezoliuciją balsavo 107 parlamentarai, prieš — 36, susilaikė 24 parlamentarai. Transliacija vyko ETPA svetainėje. 

Rengiant rezoliucijos į projektą buvo įtrauktos 11 pataisos, įskaitant pasiūlymą nepatvirtinti delegacijos įgaliojimų ir pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą birželio sesijai. Parlamentarai balsavo prieš abu pakeitimus. 

Pirmąją sesijos dieną, sausio 25 dieną, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė iš esmės ginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Po jos pareiškimo dėl darbo tvarkos taisyklių buvo balsuojama, todėl dauguma palaikė Ukrainos atstovės idėją užginčyti delegacijos įgaliojimus pagal organizacijos taisyklių 8 straipsnį — 38 parlamentarai iš penkių skirtingų nacionalinių delegacijos balsavo už. 

Rusijos parlamentarai ne kartą pareiškė, kad jų teisių ribojimas yra nepriimtinas, ir jei asamblėja palaikys šį sprendimą, jie paliks aikštelę. 

Antradienį Asamblėjos profilio komitetas rekomendavo ratifikuoti rusų įgaliojimus. 

Maskvos ir Strasbūro santykiai jau išgyveno krizę. 2014 metų balandžio mėnesį delegacijai buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo grąžinimo Rusijai. 

2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. 

Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimų ir nustojo mokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą. 

2019 metų birželio mėnesį ETPA atkūrė delegacijos teises, o Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje. Paskutinį kartą Rusijos atstovų įgaliojimų klausimas buvo iškeltas 2020 metų sausį, prieš tai — 2019 metų birželio mėnesį. 

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas paragino sąjungininkus padidinti išlaidas gynybai dėl Rusijos "agresijos"

(atnaujinta 10:33 2021.01.28)
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės"

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Karinį komitetą padidinti išlaidas gynybai, kad aljansas būtų pasirengęs reaguoti į "agresyvius" Rusijos ir Kinijos veiksmus. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas NATO svetainėje.

"Sąjungininkai turi investuoti į šiuolaikinius pajėgumus ir pagerinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą kovoti su tokiomis pasaulinėmis grėsmėmis kaip agresyvus Rusijos elgesys, terorizmas ir Kinijos pakilimas", — sakė jis.

"Mūsų demokratiją, vertybes ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką bandoma užginčyti. Todėl turime būti pasirengę įveikti bet kokias grėsmes, kurias gali sukelti ateitis", — sakė Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO, Jensas Stoltenbergas
Dar šia tema
Stoltenbergas įvertino galimybę naudoti NATO branduolinius ginklus
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje
Vakcinacija

Čmilytė-Nielsen su Nausėda diskutavo apie masinę vakcinaciją

(atnaujinta 12:38 2021.01.28)
Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė masinės vakcinacijos svarbą. Apie tai ji rašė savo Facebook paskyroje.

"Šių metų tikslas akivaizdus — kuo efektyvesnis ir platesnis skiepijimasis. Kiekvienas turime įvertinti rizikas ir priimti sprendimą. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus. Šiandien apie tai kalbėjome su prezidentu Gitanu Nausėda. Žinau, kad pasiruošimai plataus masto vakcinavimui jau vyksta tiek ministerijų, tiek savivaldos lygmeniu", — rašė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad apie tai kalba ir su liberalų merais ir teigė, kad neturi jokio pagrindo netikėti EK įsipareigojimu padėti Lietuvai įsigyti tiek vakcinos dozių, kad iki vasaros pabaigos būtų galima paskiepyti 7 iš 10 dešimties šalies gyventojų.

Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti.

"Manau, labai svarbu visuomenei nesukelti lūkesčių, kurie neįgyvendinami, nes tai gali skatinti nusivylimą, paveikti skiepyjimosi procesą ar net apsisprendimą skiepytis. Taip pat svarbu kelti maksimalų pasitikėjimą visose grandyse, kurios dalyvauja organizuojant ir vykdant skiepijimo procesus. Reikėtų įtraukti įvairių sričių — kultūros, verslo, sporto bei mokslo — lyderius, kuriais žmonės pasitiki tiek nacionaliniu mastu, tiek savivaldybėse, seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose", — rašė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, tik veikiant kartu bus galima pasiekti rezultatų.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje