Kęstutis Navickas

Jis sugrįžo: Lietuvą nustebino Navicko paskyrimas žemės ūkio ministru

(atnaujinta 22:01 2020.12.08)
Žurnalistas priminė apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos požiūrį į buvusį Aplinkos ministerijos vadovą

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Žurnalistas Andrius Tapinas stebėjosi konservatorių ketinimu žemės ūkio ministru paskirti Kęstutį Navicką.

Ankstesnėje Vyriausybėje politikas kurį laiką vadovavo Aplinkos ministerijai. Tačiau 2018 metų pabaigoje tuometinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atleido Navicką. Jis pamanė, kad ministerijai reikia "naujo postūmio" reformoms.

Žurnalistas prisiminė, kad 2018 metais konservatoriai ruošė interpeliaciją Aplinkos ministerijos vadovui, o Jurgis Razma teigė, kad "ministro trūkumai yra esminiai visose jo atsakomybės srityse. Jam tekusios pareigos yra per sunkios, politinės lyderystės nematyti".

"Dar anksčiau konservatoriai kalė Navicką prie kryžiaus dėl galimai supainiotų interesų ir kompetencijos stokos. Navickas buvo ramus, nes sakė jaučiąs politinės vadovybės — Skvernelio ir Karbauskios — palaikymą", — rašė Tapinas savo Facebook paskyroje.

Iš pradžių paskirtoji Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pasiūlė Dalią Miniataitę į Žemės ūkio ministerijos vadovo postą. Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė jos ir Kasparo Adomaičio kandidatūrą į susisiekimo ministrus pažymėdamas, kad jis negali prisiimti "atsakomybės už šiuos kandidatus".

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sukritikavo Nausėdą dėl jo sprendimo. Jos nuomone, atmetimo argumentai buvo per silpni.

Patvirtintoje naujojo Ministrų kabineto sudėtyje Navickas tapo žemės ūkio ministru.

Vyriausybė pradės dirbti, kai Seimas patvirtins jos programą.

Tegai:
Žemės ūkio ministerija, Kęstutis Navickas, Andrius Tapinas
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiimė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 20:27 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", – sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", – teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę – pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", – kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą – nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", – teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Rolandas Kriščiūnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ambasadorius JAV Kriščiūnas taps Šimonytės patarėju užsienio politikai

(atnaujinta 16:46 2021.01.20)
Paskutiniais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai, taip pat jis yra dirbęs užsienio reikalų viceministru

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Nuo sausio 21-osios premjerės Ingridos Šimonytės patarėju užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pradeda dirbti Rolandas Kriščiūnas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas paskutiniais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai.    

Savo karjerą Kriščiūnas pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, ėjo šios ministerijos sekretoriaus ir viceministro pareigas. Kriščiūnas taip pat yra dirbęs užsienio reikalų viceministru.    

Tegai:
Lietuva, JAV, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Juozas Zikaras

Vyriausybė patvirtino Juozo Zikaro metų minėjimo planą

(atnaujinta 17:32 2021.01.20)
Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof Juozas Zikaras

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį patvirtino Juozo Zikaro metų minėjimo 2021 metais planą, praneša Kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Minėjimo plane numatyta, kad Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus organizuos Zikaro gimimo 140 metų sukakties renginius – koncertą ir audiovizualinės projekcijos "Juozo Zikaro kelias" pristatymą, parengs nuolatinę ekspoziciją "Juozas Zikaras – Laisvės kūrėjas". Panevėžio rajono savivaldybė kartu su Paįstrio kultūros centru šiai progai organizuos koncertą ir meninės skulptūrų kompozicijos "Zikaro žąsys" atidengimą. 

Minėjimo plane – Juozo Zikaro metams skirtos parodos, paskaitų ciklas, pranešimai konferencijose, „Poezijos pavasario“ renginys Kaune "Zikarinės", ekskursijos, laidos, edukaciniai ir kiti renginiai.

Seimui 2021-uosius paskelbus Juozo Zikaro metais įvertinami išskirtiniai skulptoriaus darbai: nepriklausomos Lietuvos tapatybės ženklais tapę meno kūriniai – skulptūros "Laisvė" (šiemet pažymimas jos sukūrimo 100-metis) ir "Knygnešys", daugelio žymių valstybės veikėjų portretiniai biustai ir bareljefai (Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Antano Smetonos, Jono Šliūpo), paminklo "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" bareljefas, 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės, Vytauto Didžiojo, Juozo Tumo-Vaižganto medaliai, visų 1918–1940 m. litų monetų modeliai. 

Taip pat pabrėžiama Juozo Zikaro kūrybos, kurios pagrindinės temos – lietuvių tautos laisvės idealai, reikšmė visuomenės istorinei atminčiai ir tapatybei.

Tegai:
Lietuva, vyriausybė