Vilnius

Ir net Latvija: naujoji Lietuvos valdžia gali susibarti beveik su visais kaimynais

(atnaujinta 10:41 2020.12.09)
Gali būti, kad oficialus Vilnius bandys kištis į kitų valstybių vidaus reikalus, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Konservatorių atėjimą į valdžią Lietuvoje visada lydi konfliktas su kaimynais, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Ekspertas priminė, kad kai paskutinį kartą valstybei vadovavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), šalyje kilo ekonominė krizė ir pablogėjo santykiai su Lenkija. Vėlesniais metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, artima konservatoriams, susibarė su Rusija ir Baltarusija.

"Dabartinis konservatorių atėjimas į valdžią, matyt, bus pažymėtas greta jau egzistuojančio Lietuvos ir Baltarusijos konflikto, konfliktu su Latvija, kuris susijęs su Baltarusijos atominės elektrinės veikla ir tuo, kad Latvija nenori atsisakyti pirkti elektros energiją iš Rusijos ir taip garantuoti Lietuvai, jog BelAE pagaminta elektra nepateks į Lietuvos vidaus rinką", — pasakė jis.

Pasak Nosovičiaus, dar prieš Vyriausybės suformavimą TS-LKD partijos lyderiai aiškiu tekstu pasakė, kad jei Latvija yra ištikima Baltijos šalių vienybei, ji turėtų atsisakyti pirkti elektrą iš Rusijos.

"Aišku, kad tai yra visiškai destruktyvi pozicija ir Latvija negali tam pritarti. Tai yra, kad artimiausioje perspektyvoje mums tampa tikėtinas didelis tarpvalstybinis konfliktas tarp Latvijos ir Lietuvos", — pasakė jis.

Ekspertas neatmetė, kad oficialus Vilnius bandys kištis į kitų valstybių, ypač Baltarusijos ir Rusijos, vidaus reikalus.

"Matyt, bus iš naujo paleisti lietuviški darbo su Rusijos radikalia nesistemine opozicija formatai... Ir neatmetu galimybės, kad Šimonytės Vyriausybė gali kištis į Lenkijos vidaus politikos situaciją — kalbos, palaikančios Lenkijos opoziciją, protestuojančias lenkų moteris, prisijungimas prie kampanijos prieš abortų draudimą ir panašiai", — pareiškė Nosovičius.

Baltarusijos AE
© Sputnik / Виктор Толочко

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino Vyriausybės, kuriai vadovauja Ingrida Šimonytė, kuri atstovauja TS-LKD partijai, sudėtį. Tą pačią dieną buvo pristatyta ministrų kabineto programa.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Vilniumi geros kaimynystės principais. Jis pabrėžė, kad norėtų matyti tokį patį požiūrį iš kolegų Lietuvoje.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaya, kuri iškart po rinkimų išvyko į Vilnių.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišasi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando vadovauti opozicijai.

Konfliktas tarp Vilniaus ir Minsko dėl BelAE

Baltarusijos AE yra netoli Astravo, vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energetinis blokas pasiekė 400 megavatų galią, ir elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Vilnius nuo pat statybos pradžios griežtai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuva negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Naujosios Lietuvos Vyriausybės programos projekte sakoma, kad Ministrų kabinetas planuoja paspartinti energijos tinklų sinchronizavimą su Europa ir tęsti Baltarusijos atominės elektrinės blokadą. Taip pat tarp tikslų yra absoliuti BelAE blokada visos Europos Sąjungos mastu.

Tegai:
Vyriausybė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Rusija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Linkevičius paragino Baltarusijos vadovybę "liautis pažeidinėti žmogaus tieses"
Lietuvoje pranešta apie sumažėjusį baltarusių migrantų srautą
Lietuvos uosto vadovas įvertino sankcijų Baltarusijos kroviniams pasekmes
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vakcina nuo COVID-19 Moderna, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius

(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakcinacija
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.

Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.

Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.

Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".

Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ukraina, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje