Saulius Skvernelis

Šimonytės ir Skvernelio nuomonės dėl karantino išsiskyrė

(atnaujinta 22:23 2020.12.09)
Anksčiau naujosios Vyriausybės vadovė paragino Skvernelį imtis papildomų sprendimų dėl griežtesnių karantino režimo sąlygų

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Laikinasis Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Ingrida Šimonytė nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl karantino. Apie tai jis paskelbė paskutinio savo Vyriausybės posėdžio pradžioje.

Pasiruošimas Kalėdoms ir Naujiesiems metams Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Skvernelis priminė, kad nuo gruodžio 9 dienos jau įsigaliojo griežtesnės ribojamosios priemonės, kurias jis laiko pakankamomis. Pasak jo, prireikus laikinoji Vyriausybė gali sušaukti neeilinį posėdį.

Laikinasis ministras pirmininkas pridūrė, kad nors karantinas nedavė lauktų rezultatų, panaši situacija pastebima ir kitose valstybėse. Skvernelis palinkėjo Šimonytės Vyriausybei pasirūpinti, kad įsigyta vakcina COVID-19 būtų kuo greičiau pristatyta į Lietuvą ir kad būtų paruošta ir naudojama reikalinga infrastruktūra.

Anksčiau Šimonytė kreipėsi į Skvernelį ir paprašė kuo greičiau priimti papildomus sprendimus dėl griežtesnių karantino sąlygų. Anot jos, jei visa Lietuvos sveikatos priežiūros sistema "perdegs" ir nesugebės suteikti reikiamos, savalaikės ir kvalifikuotos pagalbos, neatsilikdama nuo hospitalizuotų pacientų skaičiaus, pasekmės bus itin skaudžios.

Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Skvernelis Šimonytės pareiškimą įvertino kaip viešųjų ryšių akciją ir pridūrė, kad visi Vyriausybės ekspertų pasiūlymai buvo įgyvendinti.

"Priėmėme viską, kas reikalinga pirmadienį, šiandien įsigalioja. O tas pareiškimas yra viešųjų ryšių akcija — likus 18 ar 15 minučių iki posėdžio atsiųsti tokį pareiškimą deklaratyvų, sakant, kad kažką darykite. Jeigu norima ir nuoširdžiai rūpi, tai tiesiog lai paskambina telefonu ir pasako, kad mes turime pasiūlymą, gal galėtumėte jį posėdyje apsvarstyti ir priimti. Tas ir būtų padaryta. Dabar aš jokio skambučio nesulaukiau. Gaunu per viešą erdvę tik tokį pranešimą. Tai yra toks viešųjų ryšių akcijos momentas", — sakė jis.

Antrasis karantinas respublikoje buvo įvestas nuo lapkričio 7 dienos trims savaitėms. Dabar valdžia jį pratęsė iki gruodžio 31 dienos. Nemažai apribojimų turėjo įtakos prekybai ir asmeniniams žmonių kontaktams. Draudžiama bendrauti tarp daugiau nei dviejų šeimų ir (arba) namų ūkių.

Lietuvoje bendras COVID-19 atvejų skaičius viršijo 80 tūkstančių, pasveiko per 33 tūkstančius žmonių, 704 mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 67,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,5 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis
Vilnius, archyvinė nuotrauka

VSD skelbia apie žvalgybos atstovus diplomatinių darbuotojų tarpe

(atnaujinta 20:12 2021.05.11)
VSD ataskaitoje teigiama, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas paskelbė metinę institucijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Dokumente teigiama, kad 2020 metais buvo nustatyta virš dviejų šimtų Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. 

"VSD aktyvių veiksmų dėka buvo nutraukti iki dvidešimties Lietuvos piliečių bandymų verbuoti", — teigiama pranešime.

Departamentas teigia, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga. Ataskaitoje tvirtinama, kad "nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir keletas kitų užsienio valstybių ŽST", kai kurių iš jų ŽST atstovai ar su ŽST siejami darbuotojai “sudaro trečdalį diplomatinio personalo jų atstovybėse Lietuvoje".

"Neretai savo tikslams pasiekti priešiškų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos pasitelkia netradicinius metodus, naudoja minkštąja galią, siekia paveikti procesus, turinčius įtakos ir Lietuvos konstitucinių pagrindų apsaugai", — teigiama dokumente.

Be to, 2020 metais VSD fiksavo kibernetinių grupuočių, siejamų su kitų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, atakas prieš kitų šalių valstybės institucijas pasinaudojant Lietuvos subjektų informacinių technologijų infrastruktūra. VSD duomenimis, prieš Lietuvos informacinių technologijų sistemas atakas daugiausiai vykdė su Rusija siejami subjektai.

Lietuvo valdžia vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Šiuo pretekstu Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose. 

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, siekdamas dislokuoti prie Rusijos sienų kuo daugiau karinio kontingento ir technikos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nieko neketina pulti.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama ir apie įvairius kibernetinius išpuolius. Dažniausiai jie priskiriami "rusų hakeriams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikta.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
"Politico" įvardijo galimas Putino ir Baideno susitikimo vietas
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino — atskleidė pikantiškas istorijas
Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO
Nėštumas

Mokslininkai išsiaiškino, kuo pavojingas stresas nėštumo metu

(atnaujinta 17:55 2021.05.10)
Pažymima, kad mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos patelės nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Nėštumo metu patiriamas stresas gali ne tik sukelti vaikui astmą, bet ir perteikti ateinančioms kartoms, Argentinos mokslininkai dirba prie to galutinio įrodymo, pranešė Matansa universiteto mokslo populiarinimo agentūra CTyS-UNLaM, rašo RIA Novosti.

"Ilgą laiką buvo tiriamas streso motinai nėštumo metu poveikis jautrumui astmai... Mes tam pradėjome tyrimą su pelėmis, kad tai patvirtintume ir pamatytume poveikį", — agentūra cituoja Argentinos tyrimų tarybos mokslininką Ignacio Fenoi. 

Mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos moterys nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne. "Mes nustatėme, kad patyrusių stresą patelių palikuonys padidino alerginės pneumonijos dažnį", — sakė Fenoi.

Antrasis mokslininkų uždavinys buvo nustatyti, ar tokia įtaka perduodama per kartą.

"Mes leidome palikuonims augti, netaikydami jiems jokių pokyčių, ir tada apvaisinome, kad patvirtintume, ar palikuonys turi padidėjusį polinkį į astmą. Patelės, net jei nėštumo metu nepatyrė streso, turės daugiau palikuonių sergančių astma", — sakė mokslininkas.

Mokslininkai dabar tęs savo trečiosios kartos tyrimą, kad nustatytų, kaip toli kartų kartos gali paveikti ir sukelti astmą. Jų nuomone, tai įmanoma.

Tegai:
liga, nėštumas