Lietuvos Seimas

Žolytę rūko: Lietuvoje sugalvotas paaiškinimas keistiems valdančiųjų pareiškimams

(atnaujinta 22:35 2020.12.09)
Tokią išvadą parlamentaras padarė remdamasis prieštaringais Majausko teiginiais apie ateinančių metų pensijų indeksavimą

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Naujosios Lietuvos Vyriausybės nariai greičiausiai rūko "žolytę", parašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo Facebook paskyroje.

Tokią išvadą jis išreiškė remdamasis parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mykolo Majausko pareiškimais. Politikas garsus tuo, kad ne kartą pasisakė už leidimą Lietuvoje prekiauti kanapių produktais.

"Draugai! Panašu, kad naujos valdžios vyrai ir damos tikrai žolytę rūko", — parašė deputatas, kaip pavyzdį pateikdamas du prieštaringus Majausko pareiškimus.

Lapkritį konservatorius pasakojo apie "skylę biudžete" ir apie tai, kad Vyriausybė neturi pakankamai pinigų nei išmokoms vaikams, nei pensijoms didinti. Jis taip pat teigė, kad tai neva buvo rezultatas to, kad "valstiečių" Vyriausybė neatsakingai leido pinigus. Tarp projektų, kuriems nereikėtų skirti pinigų, jis įvardijo senų dyzelinių automobilių perdirbimą į elektromobilius ir jodo tablečių platinimą gyventojams. Apie tai, kaip pažymi Žemaitaitis, buvo parašyta vienos iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių lapkričio 30 dienos medžiagoje.

"Majauskas viešai baugino žmones, kad dangus griūva ir kaip baisu", — komentuoja jis straipsnį.

Toliau Žemaitaitis pateikė dar vieną Majausko pareiškimą, paskelbtą šį antradienį, gruodžio 8 dieną, kuriame jis teigia, kad pensijos kitais metais padidės ne septyniais, o net devyniais procentais. Tuo pat metu Majauskas sako, kad sunku paaiškinti, kodėl kadenciją baigianti Vyriausybė tam neskyrė biudžeto — jei indeksavimas pasieks devynis procentus, reikės 67 milijonų eurų papildomo finansavimo. Dabar, pasak konservatoriaus, išeina, kad pensijų indeksavimui pinigų visgi pakanka.

"Klausimas jums ar jie mus tikrai laiko idiotais, ar jie patys idiotai? Pirma reikia rėkti, o kai paskaito biudžetą, peržiūri kitus rodiklius tada reikia jau keisti giesmę", — parašė Žemaitaitis.

Politikas yra partijos "Laisvė ir teisingumas" pirmininkas. Pagal Seimo rinkimų rezultatus partija gavo vieną mandatą. Partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai priklauso Majauskas, savo ruožtu gavo 50 mandatų ir laimėjo. Naujajame ministrų kabinete ir Seimo komitetuose daugumą postų taip pat užima konservatoriai.

Anksčiau Majauskas kartu su kolega iš konservatorių partijos Laurynu Kasčiūnu siūlė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo platinti.

Majauskas keletą metų bandė įrodyti parlamente, kad produktai iš kanapių pirmiausia yra "gydomieji vaistai". Siekdamas sustiprinti savo poziciją, jis net į Seimą atnešė kanapių arbatos.

Tegai:
Remigijus Žemaitaitis, Mykolas Majauskas, Lietuva, Seimas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vakcina nuo COVID-19 Moderna, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius

(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakcinacija
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.

Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.

Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.

Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".

Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ukraina, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje