Svetlana Tichanovskaja

Lietuvoje Tichanovskajos raginimas taikyti sankcijas Baltarusijai sulaukė kritikos

(atnaujinta 16:40 2020.12.10)
Tichanovskaja paragino taikyti sankcijas bendrovei "Belaruskalij" — vienai didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Tichanovskajos raginimas taikyti sankcijas Baltarusijos įmonėms Lietuvoje sulaukė Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės kritikos, rašo RIA Novosti.

Trečiadienį interviu Lietuvos žiniasklaidai metu Tichanovskaja paragino taikyti sankcijas bendrovei "Belaruskalij" — vienai didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje.

Skaisgirytė mano, kad sankcijų šiai įmonei taikymas reikalauja papildomų diskusijų. Ji pažymėjo, kad Baltarusijos įmonėms visoje Europos Sąjungoje taikomos sankcijos, ir kad tai gali turėti didelį neigiamą poveikį darbuotojams. Pasak Skaisgirytės, "svarbu nenueiti per toli su sankcijomis, kai jos veikia pilietinę visuomenę, su kuria palaikome ir norėtume palaikyti geriausius santykius".

Vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais taip pat pažymėjo, kad baltarusiškos trąšos atneša didžiules pajamas Klaipėdos jūrų uostui ir Lietuvos geležinkeliui.

Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas mano, kad sprendimas dėl sankcijų "turi būti priimtas politiškai ir vienareikšmiškai, nes realiajai ekonomikai rezultatas bus neigiamas". Pasak jo, baltarusiškų krovinių svarbą uostui liudija pakrovimo ir iškrovimo operacijų rodikliai, o pajamos — ne tik uostui, bet ir visam transporto sektoriui, valstybinių ir privačių įmonių darbuotojams.

Pasak Lietuvos geležinkelių bendrovės "LTG Cargo" vadovo Egidijaus Lazicko, metinės Lietuvos geležinkelių pajamos iš Baltarusijos krovinių transportavimo sudaro apie 100 milijonų eurų, o sankcijų įvedimas Baltarusijos geležinkeliui taip pat bus skaudus Lietuvai.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Jie tęsiasi iki šiol, patys masiškiausi — sekmadieniais. Teisėsaugos pareigūnai pasakoja apie protestų radikalėjimą Baltarusijoje ir apie jų judėjimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus. Tuo tarpu Vakarų šalys, ypač ES valstybės, įvedė asmenines sankcijas daugeliui Baltarusijos pareigūnų, teigdamos, kad jie atsakingi už smurtą prieš protestuotojus ir prezidento rinkimų rezultatų klastojimą. ES baigia rengti kitą sankcijų Baltarusijai paketą.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarus tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje ir pažymėjo, kad neramumus koordinuoja JAV, o europiečiai jiems antrina. Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą. Lenkijos ir Lietuvos ambasados ​​Minsko prašymu buvo priverstos sumažinti savo ambasadų Baltarusijoje darbuotojų skaičių.

Tegai:
Lietuva, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (557)
Dar šia tema
Tichanovskaja pažadėjo persvarstyti Lukašenkos ir Rusijos susitarimus
"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją
Tichanovskaja paragino JAV Senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui
Tichanovskajos būstinė paskelbė turėjusi neoficialių kontaktų su Maskva
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires

(atnaujinta 13:27 2021.01.16)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje, pareiškė kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.

"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.

Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.

Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje