Nida Grunskienė, archyvinė nuotrauka

Nausėda į generalinio prokuroro pareigas siūlo Nidą Grunskienę

(atnaujinta 12:10 2020.12.14)
Šalies vadovas tikisi, kad būsima prokuratūros vadovybė imsis priemonių stiprinant prokuroro profesijos prestižą, sistemiškai vertins vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo mechanizmus, ypač rezonansinių tyrimų atvejais

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo į generalinio prokuroro pareigas Seimui teikia prokurorės Nidos Grunskienės kandidatūrą.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Kaip teigiama pranešime, šalies vadovas naujajam generaliniam prokurorui kelia aukštos profesinės kompetencijos, atsparumo politiniam poveikiui, aukštų skaidrumo standartų priimant sprendimus vidaus administravimo srityje lūkesčius.

"Generalinis prokuroras turi būti aktyvus teisėkūros procese, lyderiauti vadovaujant procesui su ikiteisminio tyrimo institucijomis, būti drąsus priimant ne visada populiarius sprendimus ir gebantis tinkamai juos paaiškinti visuomenei", — rašoma pranešime.

Prezidentas tikisi, kad būsima prokuratūros vadovybė imsis priemonių stiprinant prokuroro profesijos prestižą, sistemiškai vertins vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo mechanizmus, ypač rezonansinių tyrimų atvejais, ir apie tokius tyrimus efektyviau komunikuos.

"Man padarė didelį įspūdį, kaip prokurorė N. Grunskienė išmano prokuratūros sistemą ir kaip ji yra pasiryžusi pasiekti joje gerų pokyčių. Tikiuosi, kad, Seimui pritarus jos kandidatūrai, N. Grunskienė sėkmingai įgyvendins savo viziją", — sakė prezidentas.

Nuo 2013 metų Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovaujanti N. Grunskienė turi 28 metų darbo prokurore patirtį, iš jų daugiau nei 10 metų — Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų (ONKT) skyriuje, dalyvavo tiriant ne vieną rezonansinę bylą, palaikė valstybės kaltinimus teisiant organizuotas nusikalstamas grupuotes, vėliau specializavosi prekybos žmonėmis bylose. 2013 metais kandidatė tapo "Metų prokurore". 

Tegai:
Gitanas Nausėda, prokuratūra, prokuroras
Dar šia tema
Nausėda ragino ES paskubėti su COVID-19 vakcina
Nausėda pasveikino prisiekusią naująją Vyriausybę ir priminė apie COVID-19 grėsmę
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Karo politologas: keičiasi JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorius

(atnaujinta 11:27 2021.01.20)
Džo Baideno administracija iškart po inauguracijos ketina spręsti START-III klausimą, politologas mano, kad tai geras ženklas JAV ir Rusijos santykių atžvilgiu

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Išrinkto JAV prezidento Džo Baideno administracija ketina apsvarstyti galimą START III pratęsimą iškart po inauguracijos. Radijo Sputnik eteryje šiuos ketinimus pakomentavo karo politikos analitikas Andrejus Koškinas.

Rusijos URM
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Išrinktojo prezidento Džo Baideno administracija iškart po inauguracijos spręs Sutarties dėl ginkluotės mažinimo (START, START-3), klausimą, sakė į valstybės sekretoriaus postą iškeltas Entonis Blinkenas.

Pasak jo, naujoji Baltųjų rūmų komanda sieks pratęsti šį susitarimą. Kandidatas į valstybės sekretorius patikino, kad administracija nesutiks su jokiais oro gynybos sistemos apribojimais.

Radijo Sputnik eteryje karo politologas Plechanovo universiteto Politikos mokslų ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas pakomentavo šiuos ketinimus.

"Galime pasveikinti Baideno administraciją, kad jie ketina pratęsti START-3 sutartį. Tam tikru mastu tai keičia JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorių. Tai — noras išsaugoti branduolinio ginklavimosi varžymo mechanizmą — tikriausiai bus kitokios JAV administracijos politikos, susijusios su strateginių ginklų apribojimų, pradžia. Ir, greičiausiai, tai turėtų paskatinti sukurti kitus susitarimus, kurie galėtų visiškai leisti kontroliuoti valstybių, įskaitant JAV, branduolines priemones", — sakė Andrejus Koškinas.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiuo metu START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei jis nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
branduolinis ginklas, START-3, Rusija, JAV
Dar šia tema
Putinas įvertino Rusijos branduolinės triados lygį
Rusijos gynybos ministerija neatmetė galimybės pakeisti JAV poziciją dėl START-III
Sergejus Lavrovas: nereikia tikėtis greito santykių su JAV ištaisymo
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Dujotiekio Nord Stream-2 vamzdžiai, archyvinė nuotrauka

Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:27 2021.01.20)
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV paskelbė apie sankcijų taikymą laivui "Fortuna", kuris dalyvauja užbaigiant "Nord Stream-2", taip pat jo savininkei — bendrovei "KBT-Rus"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas naujas sankcijas, kurias JAV įvedė "Nord Stream-2" vamzdyno klojimo laivui, priminė, kad Maskva apgailestauja dėl spaudimo projektui.

Anksčiau buvo pranešta, kad JAV paskelbė apie sankcijų taikymą laivui "Fortuna", kuris dalyvauja užbaigiant "Nord Stream-2", taip pat jo savininkei — bendrovei "KBT-Rus".

"Ryte per konferencinį pokalbį atsakiau į panašų klausimą", — RIA Novosti sakė Peskovas.

Tada prezidento atstovas spaudai sakė, kad projektas ir toliau susiduria su dideliu neteisėtu JAV spaudimu. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija dėl to apgailestauja ir toliau atidžiai stebi padėtį, "siekdama tęsti nuoseklų darbą užbaigiant šį projektą".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
JAV, Rusija, Kremlius, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas prognozuoja "Nord Stream-2" ateitį prie Lašeto
Vokietijos valdžia pakomentavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream 2"
"Akivaizdi gudrybė": naujas Vokietijos ir JAV ginčų dėl "Nord Stream-2" etapas

Vilniaus savivaldybė nufilmavo Neries upe plaukiantį ledą

(atnaujinta 11:17 2021.01.20)
Šią savaitę Lietuvos sostinėje šalčiai turėtų atslūgti, o dienos metu bus net pliusinė temperatūra, prognozuoja sinoptikai

Vilniaus miesto savivaldybė savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą su sostinės vaizdais per šalčius.

Filmuotoje medžiagoje matyti Neries upė, per kurią plaukia skirtingų dydžių ledo luitai. Iš pradžių galima pamatyti vandens srautą, tada vaizdas pasikeičia į snieguotą miesto panoramą.

Šią savaitę sinoptikai prognozuoja, kad sulauksime sniego ir šalčio atsitraukimą. Antradienio popietę Vilniuje oro temperatūra siekia 11 laipsnių šalčio. Numatomas atšilimas, o ketvirtadienį orai sušils iki trijų laipsnių šilumos.

Tegai:
žiema, Neris, Vilnius
Dar šia tema
Nežemiškas grožis: Rusijos kosmonautas nufotografavo šiaurės pašvaistę
Paskelbtas vaizdo įrašas iš čiuožėjos Alinos Zagitovos treniruotės