Paulius Saudargas

Seimo vicepirmininkui Saudargui susiformavo retas imunitetas nuo COVID-19

(atnaujinta 22:13 2020.12.14)
Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyta apie 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, 10 žmonių mirė

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Paulius Saudargas papasakojo, kad tapo imuninės plazmos donoru.

Apie tai politikas papasakojo savo paskyroje Facebook.

"Geros naujienos! Vėl atvykus donacijai, gydytoja informavo, kad iš praeitą kartą atliktų tyrimų nustatytas labai aukštas mano susiformavęs imunitetas kovidui (tik 10 proc. nuo susirgusių toks išsivysto). Taigi nusiurbtą mano kraujo plazmą galės sėkmingai naudoti sunkiai sergantiems kovidu", — rašo jis. 

Seimo vicepirmininkas pažymėjo, kad yra praktiškai nepavojingas nei sau, nei kitiems. Saudargas taip pat paragino tuos, kurie sėkmingai persirgo kovidu, tapti kraujo donorais.

Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyta 1 919 naujų koronaviruso atvejų, 10 žmonių mirė. 

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtintas 95 021 koronaviruso atvejis. Bendras mirusiųjų skaičius pasiekė 825.

Tegai:
Seimas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1142)
Dar šia tema
Ignalinos rajono ligoninėje susiklostė sudėtinga padėtis, reikalinga pagalba
Lukašenka pareiškė apie galimybę sukurti savo vakciną nuo COVID-19
Kasiulevičius įvertino naujus apribojimus dėl COVID-19: priimti sprendimai yra teisingi
Американские солдаты в Польше, архивное фото

"Smogsime rusams į pažeidžiamiausią vietą": sumąstė NATO

(atnaujinta 14:40 2021.01.22)
Gegužės–birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į jas bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Karinio kontingento kaupimas, kariuomenės infrastruktūros statyba ir tolesnė tarptautinė konsolidacija — 2021 metais NATO padidins spaudimą vakarinėms Rusijos sienoms. Gegužės–birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į juos bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021". Kuo visa tai gali baigtis, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Mūšio laukas — Europa

"Defender Europe 2021", kaip ir anksčiau, praktikuos gynybinius ir puolamuosius veiksmus Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Remiantis pratybų legenda, NATO pajėgos turės šturmuoti Kaliningrado sritį, blokuoti vakarinius Rusijos regionus ir taip pat atremti "didžiulį Rusijos puolimą". Skirtingai nei ankstesniais metais, 2021 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas ne Rytų, o Pietų Europai. Pratybos planuojamos Juodkalnijoje, Kosove ir Albanijoje. Oro gynyba ir "žemė-žemė" raketų pratybos vyks Bulgarijoje ir Rumunijoje. O Vengrija bus gilus besivystančio "karo" užnugaris.

Amerikiečiai permes reikšmingas pajėgas Europai, įskaitant 1-osios kavalerijos ir 82-osios oro desanto divizijų padalinius. Šimtai įvairios paskirties karinės technikos vienetų bus gabenami per Atlantą. Be to, iš Floridos bus pristatyta 53-ioji pėstininkų brigada. Neatmetama galimybė, kad po pratybų amerikiečiai vėl "pamirš" kai kuriuos ginklus Europoje, kaip tai nutiko ne kartą. Pasak ekspertų, tokiu būdu Pentagonas kasmet didina savo puolamuosius pajėgumus regione.

Reaguodamos į "Defender Europe 2021", Rusija ir Baltarusija rugsėjo mėnesį surengs pratybas "Vakarai 2021". Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas pirmadienį pareiškė, kad "bendros pratybos leis išbandyti naujus bendro veikimo metodus, kuriuos vykdo jungtiniai puolamieji padaliniai labai urbanizuotoje vietovėje" ir "įvertinti naujų ir modernizuotų ginklų ir įrangos efektyvumą". Minskas pabrėžė, kad strateginės pratybos atspindi "tvirtus sąjungininkų santykius ir Baltarusijos bei Rusijos gynybos departamentų bendrą požiūrį į Sąjunginės valstybės karinio saugumo užtikrinimą".

Parodyti jėgą

Abi pusės nevartojo įprastos diplomatinės kalbos apie nenukrypstančius manevrus prieš bet kurią valstybę ar karinį bloką. Praktikuojant NATO pajėgų užpuolimą Kaliningrade ir rengiant Rusijos kariškius miesto mūšiams, aiškiai nurodoma, kas su kuo kovos. Žinoma, viso masto ginkluoto konflikto tikimybė yra nedidelė, tačiau labai reali.

Американские военные в Польше
Amerikos kariai su karine įranga pratybose

Ekspertų teigimu, valdžios pasikeitimas JAV tiesiogiai paveiks NATO veiksmus 2021 metais. Per ketverius Donaldo Trampo prezidentavimo metus Šiaurės Atlanto bloko vienybė gerokai susilpnėjo. Baltųjų rūmų šeimininkas neslėpė, kad pirmiausia siekia Amerikos interesų, ir net neatmetė galimybės pasitraukti iš aljanso. Ši retorika sukėlė didelį susirūpinimą Europoje, vėl pasirodė ES kariuomenės klausimas. Naujasis prezidentas akivaizdžiai bandys viską sutvarkyti.

"Šiais metais Rusijos ir NATO santykiai pablogės, — mano Konstantinas Sivkovas, Geopolitinių problemų akademijos pirmasis viceprezidentas. — Baidenas nori atkurti ir sutelkti aljansą. O tam reikia išorinio priešo. Rusija šiam vaidmeniui geriausiai tinka, nes Kinija per toli. Vašingtonui taip pat reikalingas išorinio priešo įvaizdis, kad būtų konsoliduota Amerikos visuomenė".

Užsidirbti pinigų

Tačiau ekspertai mano, kad iš tikrųjų NATO neturi akivaizdžių agresyvių planų prieš Rusiją. O tolesnė aljanso plėtra amerikiečiams yra būdas užsidirbti pinigų ir dar labiau susieti Europą su savimi. Vašingtonas grįš į prieš-Trampo erą ir padidins kišimąsi į Senojo pasaulio reikalus.

"Man atrodo, kad 2021 metais NATO parodys, kaip ji iš karinės organizacijos virsta tam tikra pasauline korporacija, — aiškina Amerikos reikalų politologas Sergejus Sudakovas. — Pagrindinė aljanso problema vis dar yra neatidėliotina — finansavimas. Tas, kuris moka, tas ir užsako muziką. Du trečdalius biudžeto skiria JAV, ir tai niekam ne paslaptis. Puikiai žinome, kad išlaidos jau viršijo trilijoną dolerių. Ir visų pirma — Vašingtono dėka. Europos šalys pasikliauja tiekimais iš JAV — iki pat sausų davinių. Tai palaiko milžinišką JAV gynybos biudžetą — korporacijos, veikiančios NATO vardu, uždirba milžiniškas pinigų sumas".

Ekspertas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso veikla šiandien atrodo kaip pinigų pervedimas iš vienos kišenės į kitą. Vašingtonas skiria lėšų NATO, sąjungininkai jas panaudoja amerikiečių įrangai ir ginklams pirkti, ir ratas užsidaro.

Europa Baideno vadovaujamoms Jungtinėms Valstijoms išliks viena iš pagrindinių karinių produktų rinkų. Tai reiškia, kad turėtume tikėtis antirusiškos retorikos iš užsienio didėjimo. Tačiau dauguma ekspertų yra tikri: vargu ar Vašingtonas ir Briuselis išdrįs iš tikrųjų išbandyti antrosios pagal galingumą armijos pajėgas pasaulyje.

Tegai:
Rusija, NATO, JAV, pratybos
Dar šia tema
Baidenui buvo patarta pripažinti sankcijų Rusijai nesėkmę
Lemiama kova dėl "Nord Stream – 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 
Lietuva įsigijo kelių milijonų eurų vertės "Javelin" raketas iš JAV
"Mirusios smegenys": NATO bandoma atgaivinti Rusijos ir Kinijos sąskaita
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

(atnaujinta 09:40 2021.01.22)
Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", — teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1142)
Koronavirusui skirta vakcina

Įvardyta sunkios COVID-19 eigos priežastis

(atnaujinta 13:51 2021.01.22)
Mokslininkai ketina išsiaiškinti autoantikūnų gamybos mechanizmą, kuris, jų nuomone, dar labiau padės gydyti ne tik COVID-19, bet ir kitų virusinių ligų pasekmes

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Mokslininkai įvardijo naują sunkios koronaviruso eigos, susijusios su autoimunitetu, priežastis, rašo "Nature".

JAV
© Sputnik / Игорь Михалев

Pažymima, kad ekspertai nustatė "atvirkščių" antikūnų, kurie puola arba organizmo imuninės sistemos elementus, arba tam tikrus baltymus įvairiuose organuose, įskaitant širdį, vaidmenį.

"Skirtingai nuo citokinų audrų, kurios dažniau sukelia trumpalaikius sisteminius sutrikimus, autoantikūnai sukelia panašų, tačiau ilgalaikį pažeidimą", — sakė Jeilio universiteto imunologas Akiko Ivasakis.

Specialistai ištyrė 194 įvairaus sunkumo COVID-19 pacientus ir sveikatos priežiūros darbuotojus dėl įvairiausių autoantikūnų. Tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 gali sukelti autoantikūnų, kurie puola paties kūno audinius, gamybą. Kai kurie užkrėstieji parodė autoantikūnus baltymams kraujagyslėse, širdyje ir smegenyse, kurie dažnai siejami su koronaviruso poveikiu.

Mokslininkai ketina išsiaiškinti autoantikūnų gamybos mechanizmą, kuris, jų nuomone, dar labiau padės gydyti ne tik COVID-19, bet ir kitų virusinių ligų pasekmes.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1142)