BelAE, archyvinė nuotrauka

Lietuva išpučia BelAE "grėsmę" Europai, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerija

(atnaujinta 09:50 2020.12.15)
Anksčiau Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. Elektrinės saugumo klausimą susitikime iškėlė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Baltarusijos energetikos ministerija pakomentavo Europos Vadovų Tarybos raginimą blokuoti elektros energijos tiekimą iš Baltarusijos AE, praneša BelTA.

"Sprendimas yra grynai politizuotas, priimtas Lietuvos iniciatyva, kuri, kaip žinia, yra pareiškusi apie savo pasirengimą padaryti viską, kad boikotuotų BelAE. Vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau aktyviai išpučia BelAE "grėsmę" Europai, sąmoningai propaguoja antibaltarusišką retoriką tarptautinėse platformose", — sakoma pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad Europos Vadovų Tarybos išvados buvo padarytos remiantis subjektyvia Lietuvos pateikta informacija, tuo tarpu nebuvo atsižvelgta į Minsko poziciją ir ekspertų misijų, teigiamai įvertinusių saugumo situaciją BelAE, darbo rezultatus.

Energetikos ministerija mano, kad ši situacija dar kartą pabrėžia Europos politikų šališkumą Baltarusijos atžvilgiu.

"Tokie raginimai taikyti ribojamąsias priemones neprisideda prie stabilumo Europoje, sukuria papildomų įtampos taškų radiacijos ir branduolinės saugos klausimais", — pareiškė Baltarusijos ministerija.

BelAE
© Sputnik / Виктор Толочко

Be to, ministerija išreiškė įsitikinimą, kad Baltarusijos elektra yra paklausi užsienio rinkose, tačiau verslo pozicija ne visada sutampa su pareigūnų pareiškimais. Pasak Energetikos ministerijos, politinės spekuliacijos aplink BelAE nusveria ekonomikos ir sveiko proto dėsnius.

Ministerija pabrėžė, kad stotis statoma pirmiausia Baltarusijos vartotojams ir šis projektas yra strategiškai labai svarbus stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Astravo AE saugumo klausimą susitikime iškėlė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, atominė elektrinė pradėjo darbą "taip ir neįgyvendinus saugumo streso testų rekomendacijų".

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama savo turimą ryšį su Rusija.

Tegai:
Europos Vadovų Taryba, Gitanas Nausėda, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (492)
Dar šia tema
Seime paskelbtas naujas Lietuvos gelbėjimo nuo BelAE planas
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link"jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio