Džo Baidenas

Ir vis dėlto Baidenas. Kas sutrukdė Trampui atsirevanšuoti

Jokių staigmenų iš rinkikų kolegijos: kaip ir reikėjo tikėtis, 306 balsai už Džo Baideną, Donaldas Trampas gavo 232 rinkikų balsus

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Demokratas artėja prie inauguracijos, o dabartinio vadovo galimybės užginčyti rezultatus blėsta. Kas sutrukdė jam laimėti teismus — RIA Novosti medžiagoje rašo Sofija Melničiuk.

Liudininkė — žvaigždė

"Aš žinau, ką mačiau. Ir aš pasirašiau dokumentą, kuriame buvo parašyta: jei meluosiu, pateksiu į kalėjimą. O tu? Registruotų rinkėjų sąrašuose yra šimtai tūkstančių neatitikimų... Pasirodo, kad aktyvumas buvo 120 proc." Tokius parodymus apie pažeidimus rinkimų apylinkėse Detroite davė Mellissa Carone — Donaldo Trampo komandos "žvaigždinė liudininkė". Ji nuolat pertraukinėjo klausimus uždavusį senatorių, o asmeninis prezidento advokatas Rudis Džiulianis ją net tildydavo.

Kai kas nusprendė, kad moteris su ekscentriška šukuosena ir savita kalbos maniera neblaivi. Todėl komiškame šou "Saturday Night Life" Mellissa tapo interneto sensacija ir parodijos personažu.

Trampo šalininkai taip ir neįrodė, kad rinkimų apylinkės pareigūnai du kartus per skaitytuvus perleido "dešimtis tūkstančių" biuletenių ir kad netikri balsavimo biuleteniai esą buvo pristatyti į skaičiavimo centrą su maisto pristatymo furgonais. Nepridėjo pasitikėjimo ir "žvaigždės-liudytojos" žodžiai ir žinia apie jos teistumą. Spauda atskleidė, kad Mellissa siuntė nepadorius vaizdo įrašus buvusiai savo draugo žmonai.

Posėdyje Trampo komanda vėl norėjo užginčyti lapkričio rinkimų rezultatus. Tačiau problemų kilo beveik kiekvieną kartą, kai teismui buvo bandoma pateikti sukčiavimo įrodymus.

Nesėkmė po nesėkmės

Trampo kampanijos būstinės atstovai iš karto po rinkimų pradėjo bylinėtis apygardos teismuose. Buvo pateikiami reikšmingi neatitikimai. Pavyzdžiui, Arizonos rajone Marikopoje respublikonų rinkėjai skundėsi, kad skaičiavimo mašinos visiškai "neskaičiavo" jų biuletenių, nes jie buvo užpildyti "Sharpie" žymekliais.

Tačiau posėdžio metu liudytojai prieštaravo patys sau: jie teigė, kad balsai dingo visai ne dėl žymeklių. Be to, prokuratūros advokatas Koris Langhoferis (Kory Langhofer) teigė, kad kalbama ne apie sukčiavimą, o apie "kai kuriuos netyčinių klaidų atvejus". Paklausus, ar jam mokėta už parodymus, ar ne, vienas rinkėjas atsakė nežinąs: iki šiol niekas su juo to neaptarė, tačiau jis nebuvo nusiteikęs prieš atlyginimą, jei toks numatytas.

Džordžijos teisme kibernetinio saugumo pareigūnas aiškino, kad aparato suskaičiuotų balsų skaičius viršija registruotų rinkėjų skaičių. Tiesa, ne Džordžijoje, o Mičigane. Tuo tarpu sąraše miestų, kuriuose neva buvo užfiksuoti pažeidimai, daugiausia buvo Minesotos gyvenvietės.

Pensilvanijoje, vienoje svarbiausių valstijų, dėl rinkimų rezultatų prezidento advokatai ilgai ruošėsi ieškiniui. Bet jie nesurinko tinkamų įrodymų. Kai kuriais atvejais patys teisininkai pripažino, kad sukčiavimo įrodymų tiesiog nebuvo.

Paskutinis šansas

Buvo manoma, kad lemiamas bus procesas, kurį praėjusią savaitę pradėjo Teksaso valstija. Aukščiausiajam teismui buvo išsiųstas ieškinys, kuriame reikalaujama panaikinti rinkimų rezultatus "svyruojančiose valstijose" — Džordžijoje, Mičigane, Pensilvanijoje ir Viskonsine. Teksaso generalinį prokurorą palaikė 17 valstijų.

Skundas buvo pateiktas Aukščiausiajam teismui, nes ginčai tarp regionų sprendžiami tiesiogiai, apeinant žemesnes instancijas. Paprastai taip reikia spręsti ginčus dėl vandens išteklių ribų ar paskirstymo. Tačiau šį kartą kalbėta apie tai, kad rinkimų rezultatai yra antikonstituciniai ir turėtų būti anuliuoti.

Įtikinamų įrodymų nepateikta. Kaip ir tikėtasi, Aukščiausiasis teismas ieškinį atmetė. Nepadėjo ir tai, kad tarp teisėjų yra Trampo paskirtų asmenų.
Nebraskos respublikonų senatorius Benas Sasas (Ben Sasse) apibendrino: "Aukščiausiojo teismo, kuriame sėdi trys Trampo žmonės, nutartis yra paguoda kiekvienam amerikiečiui, kuriam rūpi įstatymai".

Paskutinį kartą Aukščiausiasis teismas rinkimų likimą nusprendė 2000 metais. Tada nebuvo aišku, kas laimėjo Floridoje — demokratas Alas Goras ar respublikonas Džordžas Bušas. Valstija, kurioje gubernatorius buvo Bušo brolis Džebas, pergalė atiteko respublikonui. Balsai buvo suskaičiuoti demokratų prašymu, mūšis vyko dėl kiekvieno balso, kabinėtasi prie kiekvienos smulkmenos, tačiau nebuvo įmanoma nuspręsti, kas laimėjo.

Galiausiai Aukščiausiasis teismas nusprendė pripažinti pirminius rezultatus. Bušas tapo prezidentu, nepaisant to, kad surinko mažiau balsų.
Prieš dabartinius rinkimus kai kurie baiminosi, kad situacija pasikartos, o Trampo paskirti teisėjai padės prezidentui. Tačiau Aukščiausiojo teismo kėdė skirta visam gyvenimui, todėl teisėjams nėra poreikio reikšti padėkos už pareigas.

Rinkikų pasirinkimas

Paskutinis akordas buvo rinkikų kolegijos posėdis. Balsavo kiekvienos valstijos atstovai. Jų skaičius priklauso nuo regiono gyventojų: daugiau rinkėjų — daugiau atstovų. Taigi, iš tankiai apgyvendintos Kalifornijos ir Floridos dalyvauja atitinkamai 55 ir 38 rinkėjai, iš Šiaurės ir Pietų Dakotos — trys. Norint laimėti, reikia surinkti daugiau nei 270 balsų.

Rinkimų sistemos kritikai pabrėžia, kad kandidatuoti į prezidentus galima net turint mažiau paprastų amerikiečių balsų. Jos šalininkai pažymi, kad retai apgyvendintos valstybės turi garantuotą svorį rinkimuose.

Šį kartą viskas buvo nuspėjama: šalyje veikia principas "nugalėtojas gauna viską". Kitaip tariant, kiekvienos valstijos lyderis gauna visų vietinių rinkėjų balsus, nori jie to ar ne.

Jungtinių Valstijų istorijoje buvo atvejų, kai rinkikai ėjo prieš daugumos rinkėjų valią. Paskutinį kartą tai įvyko 2016 metais: penki demokratai ir du respublikonai nebalsavo taip, kaip tikėtasi. Tiesą sakant, Konstitucija jų niekam neįpareigoja, tačiau kai kuriuose regionuose už savivalę skiriamos baudos ar net laisvės atėmimas.

Sausio 6 dieną abu Kongreso rūmai svarstys rinkimų balsavimo rezultatus ir tik tada paskelbs galutinę Baideno pergalę. Tačiau trečią to paties mėnesio dieną Kongreso sudėtis bus atnaujinta. Teoriškai Trampo pralaimėjimas dar gali būti nepripažintas — ir tai galbūt yra paskutinė dabartinio prezidento galimybė.

Tegai:
Džo Baidenas, Donaldas Trampas, rinkimai, JAV
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (104)
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiimė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 20:27 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", – sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", – teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę – pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", – kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą – nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", – teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Rolandas Kriščiūnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ambasadorius JAV Kriščiūnas taps Šimonytės patarėju užsienio politikai

(atnaujinta 16:46 2021.01.20)
Paskutiniais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai, taip pat jis yra dirbęs užsienio reikalų viceministru

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Nuo sausio 21-osios premjerės Ingridos Šimonytės patarėju užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pradeda dirbti Rolandas Kriščiūnas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas paskutiniais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai.    

Savo karjerą Kriščiūnas pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, ėjo šios ministerijos sekretoriaus ir viceministro pareigas. Kriščiūnas taip pat yra dirbęs užsienio reikalų viceministru.    

Tegai:
Lietuva, JAV, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos eksportuota 17% daugiau gyvūninių maisto produktų

(atnaujinta 16:17 2021.01.20)
Baltijos šalies įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Praėjusiais metais gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc., rašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos duomenimis, 2020 metų sausio-gruodžio mėnesiais šalies gamintojai iš viso eksportavo per 24 tūkst. gyvūninės kilmės maisto produktų ir kitų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nuo pat 2020 metų pradžios buvo fiksuojamas daugumos produktų iš Lietuvos eksporto augimas, o per metus išaugo ypač didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų — tai yra pieno, šviežios mėsos, žuvies ir kitų gaminių eksporto kiekiai.

Apibendrinti statistikos duomenys rodo, kad pernai pieno produktų užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau (per 111 tūkst. tonų). Tiek pat augo (23 proc.) ir šviežios mėsos pardavimai (eksportuota 12,8 tūkst. tonų), labiausiai šioje grupėje didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas.

Tuo tarpu žuvies ir jos gaminių pernai buvo eksportuota 7 proc. daugiau (iš viso 113,2 tūkst. tonų) nei 2019-ais. Šalies įmonės 2020 metais užsienio rinkose aktyviai prekiavo ir ėdalu augintiniams (katėms, šunims) — jų išvežimai siekia 9,9 tūkst. tonų.

Lietuvos įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių.

Tegai:
maisto produktai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Statistikos departamentas: auga eksportuotų ir importuotų prekių kainos
Įvardytas galimas Baltarusijos eksporto iš Lietuvos į Rusiją perkėlimo laikas 
Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus