Petras Gražulis, archyvinė nuotrauka

Seimas leido Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn

(atnaujinta 15:15 2020.12.15)
Anksčiau generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą informuodamas, kad Gražulis galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadai dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės, praneša spaudos tarnyba.

Tyrimo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka teigė, kad komisija, patikrinusi generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi prokuroro Rolando Stankevičiaus ir Seimo nario Gražulio paaiškinimus ir atsakymus į komisijos narių klausimus, padarė išvadą, kad yra pagrindo patenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. 

"Tyrimo komisijai nebuvo pateikta jokių faktinių įrodymų, kad Seimo narys P. Gražulis būtų persekiojamas dėl politinių ar kitokių panašių motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos", — pridūrė Lydeka.

Už protokolinį nutarimą balsavo 97, prieš buvo 6, susilaikė 26 Seimo nariai.

Seimo sprendimą leisti Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn savo Facebook puslapyje pakomentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

"Naujasis Seimas išlaikė dar vieną egzaminą, šiandien pritardamas Petro Gražulio neliečiamybės atėmimui. Tuo buvau užtikrinta, tai ir pasakiau žiniasklaidai prieš posėdį. Kaip ir tai, kad Liberalų sąjūdis visada principingai laikosi pozicijos, jog  Seimo nariai negali "slėptis" už neliečiamybės", — parašė Seimo pirmininkė.

Gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą informuodamas, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis, būdamas valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. 

Generalinio prokuroro teigimu, įtariama, kad Gražulio veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Gruodžio 3 dieną Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Komisiją buvo sudaryta iš 11 Seimo narių: Sergejus Jovaiša, Paulė Kuzmickienė, Audrius Petrošius, Andrius Vyšniauskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Ligita Girskienė, Juozas Varžgalys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Vaida Giraitytė (Darbo partijos frakcija), Orinta Leiputė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Arminas Lydeka (Liberalų sąjūdžio frakcija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Jonas Pinskus (Mišri Seimo narių grupė).

Seimo statutas numato, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Tegai:
prokuratūra, Seimas, Petras Gražulis
Dar šia tema
Generalinė prokuratūra vėl paprašė panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę
Gražulis atskleidė, kas buvo tas pusnuogis vyras, pasirodęs per nuotolinį posėdį
Už Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį
ETPA posėdis, archyvinė nuotrauka

ETPA patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus

(atnaujinta 13:49 2021.01.28)
Sausio 25 dieną, atidarant Asamblėjos žiemos sesiją, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinami Rusijos delegacijos įgaliojimai. 

ETPA pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Už rezoliuciją balsavo 107 parlamentarai, prieš — 36, susilaikė 24 parlamentarai. Transliacija vyko ETPA svetainėje. 

Rengiant rezoliucijos į projektą buvo įtrauktos 11 pataisos, įskaitant pasiūlymą nepatvirtinti delegacijos įgaliojimų ir pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą birželio sesijai. Parlamentarai balsavo prieš abu pakeitimus. 

Pirmąją sesijos dieną, sausio 25 dieną, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė iš esmės ginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Po jos pareiškimo dėl darbo tvarkos taisyklių buvo balsuojama, todėl dauguma palaikė Ukrainos atstovės idėją užginčyti delegacijos įgaliojimus pagal organizacijos taisyklių 8 straipsnį — 38 parlamentarai iš penkių skirtingų nacionalinių delegacijos balsavo už. 

Rusijos parlamentarai ne kartą pareiškė, kad jų teisių ribojimas yra nepriimtinas, ir jei asamblėja palaikys šį sprendimą, jie paliks aikštelę. 

Antradienį Asamblėjos profilio komitetas rekomendavo ratifikuoti rusų įgaliojimus. 

Maskvos ir Strasbūro santykiai jau išgyveno krizę. 2014 metų balandžio mėnesį delegacijai buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo grąžinimo Rusijai. 

2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. 

Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimų ir nustojo mokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą. 

2019 metų birželio mėnesį ETPA atkūrė delegacijos teises, o Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje. Paskutinį kartą Rusijos atstovų įgaliojimų klausimas buvo iškeltas 2020 metų sausį, prieš tai — 2019 metų birželio mėnesį. 

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas paragino sąjungininkus padidinti išlaidas gynybai dėl Rusijos "agresijos"

(atnaujinta 10:33 2021.01.28)
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės"

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Karinį komitetą padidinti išlaidas gynybai, kad aljansas būtų pasirengęs reaguoti į "agresyvius" Rusijos ir Kinijos veiksmus. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas NATO svetainėje.

"Sąjungininkai turi investuoti į šiuolaikinius pajėgumus ir pagerinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą kovoti su tokiomis pasaulinėmis grėsmėmis kaip agresyvus Rusijos elgesys, terorizmas ir Kinijos pakilimas", — sakė jis.

"Mūsų demokratiją, vertybes ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką bandoma užginčyti. Todėl turime būti pasirengę įveikti bet kokias grėsmes, kurias gali sukelti ateitis", — sakė Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO, Jensas Stoltenbergas
Dar šia tema
Stoltenbergas įvertino galimybę naudoti NATO branduolinius ginklus
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus

Baltarusijos URM: kai kurie ES ambasadoriai šalyje skleidžia antivalstybinę informaciją

(atnaujinta 13:10 2021.01.28)
Užsienio politikos skyriaus vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ambasadoriai turėtų prisidėti prie šalių ir tautų suartėjimo, dvišalio bendradarbiavimo plėtros

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Kai kurie Europos Sąjungos ambasadoriai Baltarusijoje skleidžia antivalstybinę informaciją. Užsienio reikalų ministras Vladimiras Makei apie tai šiandien pranešė žurnalistams per NVS valstybių narių nuolatinių įgaliotųjų atstovų tarybos posėdį, praneša BelTA

"Dabar matome, kad kai kurie ambasadoriai, atstovaujantys Europos Sąjungai, talpina informaciją, antivalstybinės pozicijos. Mes dar neatsakome į šiuos faktus, bet mes juos sekame. Būkite tikri, kad pateiksime labai konkrečius, esminius ir griežtus tokių faktų įvertinimas", — sakė jis.

Užsienio politikos skyriaus vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ambasadoriai turėtų prisidėti prie šalių ir tautų suartėjimo, dvišalio bendradarbiavimo plėtros.

"Jei ambasadorius vienareikšmiškai laikosi pozicijos, nukreiptos prieš šalies, kurioje jis yra, valdžią, toks ambasadorius neturėtų užimti tinkamos pozicijos", — sakė ministras.

Jis pridūrė, kad Baltarusija ne kartą yra susidūrusi su išoriniu kišimusi į vidaus reikalus ir savo Vakarų partnerių bandymais šalyje įdiegti "demokratiją".

"Čia akredituoti diplomatinių institucijų atstovai ne tik kvietė dalyvauti akcijose, bet ir juose dalyvavo. Natūralu, kad mes turėjome reaguoti į tokius faktus ir labai griežtai. Tai bus ir toliau", — pabrėžė ministras.

Neseniai panaši situacija susiklostė ir Rusijoje, kai Amerikos ambasada paskelbė protestų kelius.

Tegai:
ES, Baltarusija, Vladimiras Makejus