Lietuva kreipėsi į ES dėl Rusijos Federacijos kaltinimų teisėjams Sausio 13-osios byloje
(atnaujinta 10:32 2020.12.16)
Anksčiau Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Lietuvos teisėjų taryba pasmerkė Rusijos tyrimų komiteto sprendimą pareikšti kaltinimus bylą dėl 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykių nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams, rašoma tarybos pranešime.
"Teisėjų taryba yra įsitikinusi, kad nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimas dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo negali būti toleruojamas ir pateisinamas, privalo būti pasmerktas tarptautiniu mastu", — sakoma pranešime.
Teisėjų taryba pareiškė padėką Lietuvos valdžiai, kuri ėmėsi būtinų politinių žingsnių šiam klausimui išspręsti.
©
CC BY-SA 3.0 / Сannot
"Teisėjų taryba pažymi, kad visuotinai pripažintos teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kaip kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti menkiausią poveikį priimant teismo sprendimą, o taip pat ir persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo. Procesas Sausio 13-osios ir kitų įvykių byloje dar nėra pasibaigęs — byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina, kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę — vykdyti teisingumą", — pranešė Teisėjų tarybos spaudos tarnyba.
Taryba paprašė paramos iš užsienio instancijų — Europos teisėjų tarybų tinklo (ENCJ), Europos teisėjų konsultacinės tarybos, Europos veiksmingo teisingumo komisijos.
Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
©
Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos iš Baltarusijos patekimo į Ukrainą
(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinęVILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".
Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve
Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.
"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.
Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.
"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.
Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.
Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminusVILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.
Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.
Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.
Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.
Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.
Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".
Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.
Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.
Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų
(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programasVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
©
Depositphotos / AllaSerebrina
Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.
"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).
Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.
Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.
Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.
Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.
Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.
Tegai:
Temos: