Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

COVID-19 ir didžiausio mirtingumo fone Lietuvos prezidentas prisiminė TSRS

(atnaujinta 11:43 2020.12.16)
Lietuvos vadovas teigė, kad Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės kelis dešimtmečius respublikos žmones persekiojo "kaip slogus sapnas"

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo konferencijoje, kurioje buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Renginyje dalyvavo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, "Lietuvos demokratijos patriarchas" Vytautas Landsbergis, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Zita Šličytė, Egidijus Bičkauskas ir Emanuelis Zingeris.

Valstybės vadovas teigė, kad slaptieji protokolai, kuriuos ilgus dešimtmečius sudarė TSRS ir nacistinė Vokietija, buvo "daugelio bėdų priežastis, ištikusi Lietuvos žmones".

"Nuo pat 1939 metų antrosios pusės šie dokumentai tiesiogiai lėmė mūsų šalies likimą. Su jais galime sieti daugelį Lietuvą ir jos žmones užklupusių nelaimių: okupacijas, masines žudynes, trėmimus, turto nusavinimą, represijas, teisių ir laisvių suvaržymus. Ne vieną dešimtmetį Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmės mus lydėjo kaip slogus sapnas", — sakė Lietuvos vadovas.

Anot jo, istorinė atmintis, kuri esą išsaugojo "tiesą" apie susitarimą ir slaptus jo protokolus, "padėjo sugriauti tautų kalėjimo, tapusio Sovietų Sąjunga, sienas".

Prezidentas teigė, kad aukščiausių TSRS struktūrų sprendimas pripažinti slaptų protokolų egzistavimą ir jų pasmerkimas suteikė vilties, kad Rusija "galės pripažinti savo klaidas, iš jų pasimokyti ir užmegzti santykius su kaimynais remdamasi žmonių apsisprendimo teisės ir abipusės pagarbos principais".

Tačiau, anot Nausėdos, naujoji politinė kultūra esą neįsigalėjo Rusijos Federacijoje, o kaimyninėje šalyje valdžia yra jėgų, kurioms "nekelia pasibjaurėjimo" Stalino ir Hitlerio susitarimai, rankose.

"Slaptuosius protokolus, kurie kartą jau buvo didžiulėmis pastangomis ištraukti į dienos šviesą, vėl bandoma pridengti tankiu melo ir dezinformacijos šydu", — sakė valstybės vadovas.

Nausėda teigė, kad įtemptoje geopolitinėje situacijoje Lietuva gali pasikliauti savo sąjungininkais. Visuotinio intereso užkirsti kelią "istoriniam revizionizmui" pavyzdžiu jis pavadino Vokietijos kanclerės Merkel sprendimą perduoti Lietuvai Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilę. Šie dokumentai bus pristatyti virtualioje parodoje, kuri atidaroma gruodžio 22 dieną.

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos šalių

Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusija yra įpareigota užtikrinti tiesos apie Didįjį Tėvynės karą išsaugojimą ir pasipriešinti bandymams klastoti savo istoriją. Pasak Rusijos vadovo spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo, darbas, siekiant užkirsti kelią istorinės tiesos iškraipymui, bus tęsiamas.

Lietuva griežtai kritikuoja 1939 metų Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Molotovo-Ribentropo paktą, teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą". 

Kartu su sutartimi buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo nurodytos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos "interesų sferos". TSRS įtakos zona apėmė Latviją, Lietuvą, Estiją, Vakarų Baltarusiją, Vakarų Ukrainą ir Besarabiją. Taigi, Europos dalies TSRS siena buvo nustumta kur kas toliau į vakarus. Tuo tarpu protokole nebuvo numatyta jokiu būdu pakeisti kitų šalių sienas, taip pat karinėmis priemonėmis.

Gegužės pabaigoje Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas pateikė įstatymo projektą, kuriame siūloma pripažinti negaliojančiu sovietų dekretą dėl Molotovo-Ribentropo pakto Rusijos Federacijos teritorijoje. Dokumente pažymima, kad nepuolimo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas, įskaitant slaptą papildomą protokolą, teisingai pripažįsta "priverstinį sovietų vadovybės žingsnį, siekiant apsaugoti TSRS nacionalinius-valstybinius interesus ir jos saugumą".

Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, pasipriešinusi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo su Vokietija paktu siekta išvengti karo grėsmės.

Tegai:
Gitanas Nausėda, TSRS, Lietuva
Lietuvos Seimo konferencijų salė

"Buvo karšta": vieno Seimo komiteto posėdyje pasireiškė chuliganizmas

(atnaujinta 17:16 2021.02.25)
Pažymima, kad nuotolinės sesijos metu kai kurie dalyviai buvo savavališkai pašalinti iš pokalbio ir pertraukti

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nuotolinio komiteto posėdžio metu kalbėjo apie chuliganizmą. Apie tai jis rašė Facebook'e.

"Prieš vakar dienos komiteto posėdį buvau ne kartą perspėtas: "lengva nebus", "pamatysi, ko dar nematęs", "bus karšta". Šalta nebuvo, nes vykdėme tęstinę vežėjų sektoriaus parlamentinę kontrolę gilindamiesi į tolimųjų reisų vairuotojų sektoriaus problemas", — rašė jis.

Lingė taip pat pažymėjo, kad netrūko griežtos dalyvių retorikos — tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš darbdavių pusės. Pasak jo, racionalus socialinių partnerių dialogas šioje srityje yra labai įtemptas.

"Negana to, per posėdį patyrėme ir chuliganizmo — kažkas iš prisijungusiųjų pradėjo savavališkai šalinti kitus posėdžio svečius, kai jiems būdavo suteikiamas žodis. Kažkas savavališkai, ne iš posėdžio organizatorių išjunginėjo kalbantiems mikrofonus", — teigė jis.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš susitikimo dalyvių jau gavo du oficialius laiškus, kuriuose buvo pranešta, kad jie kelis kartus buvo "išmesti iš susitikimo".

"Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų gyvame posėdyje", — rašė Lingė.

Pasak politiko, jis apie įvykį informavo Seimo valdybą ir paprašė sustiprinti nuotolinių sesijų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų kituose Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.

Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje susidarė įtempta situacija. Daugelis vežėjų perkelia firmas iš šalies į kaimynines valstybes. ES Mobilumo pakete yra opi problema. Lietuvos vežėjams ypač svarbu, kokius sprendimus priims Europos Komisija, vykdydama dabartinį Mobilumo paketo reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti sunkvežimius į savo šalį poveikio vertinimą. Vertinimo rezultatus planuojama pristatyti artimiausiu metu.

Mobilumo paketo sąlygos taip pat gali būti keičiamos ES Teisingumo Teismo sprendimu, tačiau teismo procesas šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir sprendimas šiais metais greičiausiai nebus priimtas.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Gedimino pilis

Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims

(atnaujinta 16:36 2021.02.25)
Baltijos šalių politinis elitas laikosi griežtos politikos, kad įtiktų Vakarams, mano politologas Artūras Atajevas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuva manosi esanti lyderė propaguojant Vakarų ideologinį modelį posovietinėje erdvėje, taip interviu Sputnik Lietuva politologas Artūras Atajevas pakomentavo neseniai įvykusį skandalą dėl Lietuvos parlamentaro Žygimanto Pavilionio pasisakymų Tbilisyje.

Gruzijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Pavilionis, Tbilisyje surengęs bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, pagrasino sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija.

"Ir štai dabar jie [Lietuvos valdžia], remdamiesi patirtimi, kai nuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio tapo Vakarų ideologinio modelio, Vakarų ideologinės matricos dirigentais posovietinėje erdvėje... Jie, šiurkščiai tariant, įsivaizduoja esą lyderiai Vakarų demokratinės sistemos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sistemos, kuri, deja, yra didelė fikcija ir didelė sistema, vykdanti dvigubų standartų ideologiją, propagavimo kontekste", — interviu pabrėžė Atajevas.

Anot jo, Gruzijoje šiurkščiai įsikišo vidutinio lygio Lietuvos politinio elito politikas.

"Ši tendencija, deja, ir toliau augs, nes už Latvijos, Lietuvos ir Estijos yra plati politinė siena Europos Sąjungos pavidalu, JAV pavidalu, o dabar JAV ir Europos Sąjunga tai daro nenorėdamos teptis rankų dėl demokratijos, nes demokratija daugeliu atžvilgių diskreditavo save. Dabar tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija yra vadinamųjų demokratinių vertybių propagavimo priešakyje, ten jau įsitvirtinęs politinis elitas vykdo tokią griežtą politiką", — sakė jis.

Pasak eksperto, buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis buvo pagrindinis Vakarų modelio dirigentas Gruzijoje. Todėl Vakarai deda viltis jei ne į jo kaip politinio lyderio grįžimą, tai bent jau į jo pasekėjus.

Tbilisis
© Sputnik / Александр Имедашвили

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į parlamento valdybą kelionės į Gruziją aplinkybių paaiškinti.

Tokį sprendimą priėmė vasario 24 dieną posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Pavilionis.

Kaip anksčiau pranešė Gruzijos žiniasklaida, Lietuvos parlamentaras Tbilisyje surengė bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, siūlydamas pagalbą sprendžiant politinę krizę. Jis pareiškė, kad jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija, tada bus gautas tarptautinis atsakymas, ir pagrasino sankcijomis.

Ministras pirmininkas iš valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Tegai:
Žygimantas Pavilionis, Gruzija, demokratija, TSRS, Lietuva
Vilniaus oro uostas

"Lietuvos oro uostai" išrinko naują valdybos pirmininkę

(atnaujinta 08:29 2021.02.26)
Ankstesnis bendrovės valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas atsistatydino šių metų vasario pradžioje

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Eglė Čiužaitė tapo Lietuvos oro uostų bendrovės valdybos pirmininke, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

VĮ Lietuvos oro uostų valdybos pirmininke Čiužaitė išrinkta iš esamų valdybos narių.

Šiuo metu LOU valdyboje yra trys nariai, vyksta dar dviejų narių atranka.

Naujas įmonės valdybos pirmininkas buvo renkamas vasario 1 d. atsistatydinus Arijandui Šliupui. Jo narystė įmonės valdyboje baigėsi vasario 5 d.

LOU valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos – ir vysto koordinuotą jų veiklą.

Anksčiau bendrovė paskelbė apie struktūrinius pokyčius koronaviruso pandemijos ir su ja susijusios krizės metu. Kai kurie ankstyvos stadijos projektai bus sustabdyti, o nuo metų pradžios buvo planuojama centralizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą. Bendrovė nori grąžinti keleivių srautą iki tokio lygio, koks buvo iki pandemijos. Manoma, kad 2021 metais keleivių srautas pasieks 50 procentų praėjusių metų.

Tegai:
Lietuvos oro uostai