Белорусская АЭС

Lietuva griežtai sureagavo į ENSREG vizito į Astravo AE atšaukimą

(atnaujinta 18:19 2020.12.16)
Europos ekspertai šią savaitę turėjo apsilankyti Baltarusijos branduoliniame objekte netoli Astravo

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Lietuvos politikai pakomentavo Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) vizito Baltarusijos AE atšaukimą. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Anksčiau buvo pranešta, kad Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) ir Europos Komisijos atstovai gruodžio 16–18 dienomis lankysis Baltarusijos AE statybvietėje, toliau vertinant po 2018 metais atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parengtą nacionalinį veiksmų planą. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad Baltarusija tariamai ir toliau ignoruoja branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų reikalavimus, ir pavadino tai yra absoliučiai netoleruotina.

"Mums žinoma apie daugybinius veiklos incidentus nuo Astravo paleidimo pradžios. Dauguma tarptautinių ekspertų rekomendacijų taip ir neįgyvendinta, ir tai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, visuomenės ir žmonių sveikatai", — sakė Kreivys.

Pasak ministro, Lietuva ir toliau sieks, kad "nesaugios" atominės elektrinės Lietuvos pasienyje nebūtų eksploatuojamos. 

Ministras taip pat ragina Europos Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl ES lygio mechanizmo nesaugios elektros importo stabdymui pagal gruodžio 11 d. Europos Vadovų tarybos gaires, tačiau pabrėžia, jog Lietuvos žmonių saugumą užtikrinti galima tik tada, kai Astravas neveiks.

"Lapkričio 3-ąją pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie rodo nepakankamą įrangos bei statybos darbų kokybę. ES ekspertų paskelbtos saugos gerinimo rekomendacijos taip ir nebuvo įgyvendintos", — teigiama ministerijos pranešime.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad jo nenustebino ENSREG ekspertų vizito atšaukimas.

"Pastarieji Minsko veiksmai yra dar vienas, jau nebestebinantis, įrodymas. Atsisakymas įsileisti branduolinės saugos ekspertus yra labai rimtas ir pavojingas signalas regionui ir visai Europos Sąjungai, kad branduolinės saugos užtikrinimo viltis Baltarusijos atominėje elektrinėje atsimušė į sieną. Esame pasirengę dirbti kartu su Europos Komisija, kad įvertintume ir įvardintume, kokie instrumentai gali užkirsti kelią elektrai iš nesaugių atominių elektrinių patekti į ES teritoriją – tai buvo sutarta praeitos savaitės Europos Vadovų Taryboje", — sakė užsienio reikalų ministras.

Kaip praneša "BelTA" su nuoroda į "Gosatomnadzor", sprendimą atšaukti vizitą BelAE priėmė Europos partneriai, o Baltarusija negavo jokio oficialaus pranešimo. Baltarusija pažymėjo, jog Minskas patenkino visus Europos partnerių norus, kad šis vizitas vyktų dabartinėmis sunkiomis epidemiologinėmis sąlygomis.

Vilniaus ir Minsko ginčai dėl BelAE

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama savo turimą ryšį su Rusija.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (519)
Dar šia tema
Seime paskelbtas naujas Lietuvos gelbėjimo nuo BelAE planas
ES branduolinės saugos ekspertai gruodį inspektuos BelAE
Lietuva išpučia BelAE "grėsmę" Europai, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerija
JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

JAV atsisakė "atkurti" santykius su Rusija

(atnaujinta 21:58 2021.03.02)
Pasak administracijos atstovo, Baideno administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu skirsis nuo ankstesnės administracijos veiksmų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. JAV neketina siekti "atkurti" santykius su Rusijos Federacija, antradienį trumposios konferencijos metu sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, rašo RIA Novosti.

"Mūsų tikslas yra palaikyti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija... Akivaizdu, kad JAV nenori nei santykių su Rusija "atkūrimo", nei jų eskalavimo", — sakė jis.

Pasak administracijos atstovo, Baideno administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu skirsis nuo ankstesnės administracijos veiksmų.

"Mūsų ir mūsų partnerių veiksmai turi aiškiai užkrauti atsakomybę Rusijai, kai ji peržengia kitų šalių priimtas ir gerbiamas ribas", — sakė jis.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, atsakydama Rusija pradėjo importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
WSJ: JAV ir Kanada atnaujins palydovų tinklą, kad kovotų su Rusija Arktyje
JAV ieško "rusų" programišiaus, kuris pavogė 22 Amerikos kariškių duomenis
Žiniasklaida: JAV pripažįsta F-35 naikintuvų nesėkmę
Agnė Bilotaitė

Bilotaitė su JK ambasadoriumi aptarė Rusijos veiksmus "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:00 2021.03.02)
Rusijos tyrimų komitete buvo iškelta baudžiamoji byla teisėjams, kurie "paskelbė neteisingą nuosprendį", nagrinėdami 1991 metų įvykius

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Brian Olley aptarė Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, kurie svarstė Sausio 13-osios įvykių Vilniuje bylą, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Susitikimo metu Bilotaitė ir Olley taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) ir OUK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą, kovą su prekyba žmonėmis ir COVID-19 pandemijos valdymą.

"Susitikimo metu vidaus reikalų ministrė taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos Federacijos veiksmų Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą", — rašo ministerija.

Pranešama, kad atsakydamas į tai Didžiosios Britanijos ambasadorius išreiškė paramą Lietuvai.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES paveiks nusikalstamų veikų skaičiaus dinamiką, pavyzdžiui, sumažės prekybos žmonėmis srautas iš Lietuvos į JK, tačiau fiktyvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais skaičius gali padidėti.

Be to, Lietuva išreiškė norą įsteigti vieną iš ES regioninių cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) pajėgumų centrų.

Diskusijoje dėl COVID-19 pandemijos valdymo politikai pabrėžė dezinformacijos problemą, ypač melagingų žinių apie skiepus gausą.

Ambasadorius pasidalijo patirtimi vykdant informacines kampanijas Didžiojoje Britanijoje, dalyvaujant tokiems žymiems žmonėms kaip karalienė Elžbieta II ar seras Eltonas Džonas.

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tyrimų komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
Sausio 13-osios byla
Bunny Wailer

Mirė regio atlikėjas Bunny Wailer

(atnaujinta 08:57 2021.03.03)
Wailer koncertavo kartu su regio karaliumi Bobu Marley, be to, gavo tris prestižinius "Grammy" apdovanojimus už geriausią regio albumą

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Legendinis regio atlikėjas Bunny Wailer mirė Jamaikoje būdamas 73 metų, rašo žurnalas "Rolling Stone".

Muzikanto vadybininkas Maxine Stowe pranešė, kad Wailer mirė antradienį vienoje iš Jamaikos sostinės Kingstono ligoninių. Mirties priežastis neįvardijama.

​Wailer kartu su regio karaliumi Bobu Marley koncertavo nuo kultinės grupės "The Wailers" įkūrimo momento 1963 metais. Pirmapradį kolektyvo sudėtį sudarė tik trys muzikantai — Marley, Wailer ir jų draugas Piteris Tošas.

Po dešimties metų Wailer paliko grupę ir pradėjo solinę karjerą. Kaip regio atlikėjas jis tris kartus gavo prestižinį "Grammy" apdovanojimą už geriausią regio albumą.

Tegai:
muzika
Temos:
Metų netektys — 2021