Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymą

(atnaujinta 18:29 2020.12.21)
Kaip pažymėjo premjerė Ingrida Šimonytė, epideminė situacija šalies viduje prasta, ir norint ją stabilizuoti, dar reikės nuveikti nemažai darbų

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį nuotoliniu būdu dalyvavo susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais ir aptarė klausimus, susijusius su pandemijos valdymu.

Apie tai praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. 

"Epideminė situacija prasta. Gydymo ir globos įstaigose situacija visiems puikiai žinoma. Todėl labai dėkoju Lietuvos merams, kurie prisideda prie Vyriausybės raginimų ir kviečia žmones likti namuose", — sakė premjerė.

Susitikime aptarti vėluojantys ligonių kasų atsiskaitymai su savivaldybėms pavaldžiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, privačių gydymo įstaigų įsitraukimo į paslaugų COVID-19 sergantiesiems teikimą svarba, iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, finansavimo trūkumas.

Pranešama, kad kitų metų biudžete Vyriausybė numatė savivaldybėms papildomus 79 mln. eurų jų savarankiškosioms funkcijoms atlikti ir papildomoms išlaidoms kompensuoti.

Premjerės ir LSA susitikimus susitarta rengti kas dvi savaites, o esant būtinybei — ir dažniau. 

Susitikime taip pat dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Po susitarimo su Vyriausybės vadove Palangos meras Šarūnas Vaitkus papasakojo, kad šių susitikimų metu bus aptariama ne tik esama situacija, bet ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad padėtis būtų valdoma geriau.  

"Susitikimo metu Šimonytė atkreipė dėmesį, kad epidemiologinė situacija šalyje yra prasta, ir norint ją stabilizuoti, dar reikės nuveikti nemažai darbų. Daug kas priklausys ir nuo to, kaip žmonės elgsis karantino metu, kaip jie laikysis karantino reikalavimų bei rekomendacijų", — rašo savo paskyroje Facebook Vaitkus.

Šiandien su aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių merais nuotoliniu būdu susitiko ir Lietuvos prezidentas Giranas Nausėda su patarėjų komanda. Pagrindinis šalies vadovo dėmesys teko COVID-19 pandemijos valdymui ir pasiruošimui vakcinuoti gyventojus. 

Šalies vadovas gavo merų patvirtinimą, kad savivaldybėse jau numatytos vakcinavimo vietos, rengiamasi personalo mokymams. Vakcina Lietuvą pasieks jau sekmadienį — gruodžio 27 dieną.

Pirmadienio Statistikos departamento duomenimis, per parą Lietuvoje nustatyta 2 130 naujų koronaviruso atvejų,  fiksuota 20 naujų mirčių nuo koronaviruso atvejų.

Bendras koronaviruso atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios siekia 114 487. Iš viso per pandemiją Lietuvoje dėl COVID-19 mirė 1 039 žmonės.

Lietuvoje iki sausio 3 dienos galioja sugriežtintas karantinas. Naujos taisyklės yra gana griežtos: judėjimas leidžiamas tik esant būtinybei, ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, bendravimas leidžiamas tik tarp vienos šeimos ar vieno namų ūkio narių, veiks tik būtinųjų prekių parduotuvės.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1186)
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nuo COVID-19 mirė 20 žmonių
Čaplinskas papasakojo apie mutavusio viruso iš JK ypatybes
Sveikiname, pilieti, jūs apsimelavote! Lietuva išgalvoja naują energetikos realybę
Rusijos Gamalėjaus centras ir "AstraZeneca" pasirašė memorandumą dėl vakcinų
ETPA posėdis, archyvinė nuotrauka

ETPA patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus

(atnaujinta 13:49 2021.01.28)
Sausio 25 dieną, atidarant Asamblėjos žiemos sesiją, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinami Rusijos delegacijos įgaliojimai. 

ETPA pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Už rezoliuciją balsavo 107 parlamentarai, prieš — 36, susilaikė 24 parlamentarai. Transliacija vyko ETPA svetainėje. 

Rengiant rezoliucijos į projektą buvo įtrauktos 11 pataisos, įskaitant pasiūlymą nepatvirtinti delegacijos įgaliojimų ir pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą birželio sesijai. Parlamentarai balsavo prieš abu pakeitimus. 

Pirmąją sesijos dieną, sausio 25 dieną, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė iš esmės ginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Po jos pareiškimo dėl darbo tvarkos taisyklių buvo balsuojama, todėl dauguma palaikė Ukrainos atstovės idėją užginčyti delegacijos įgaliojimus pagal organizacijos taisyklių 8 straipsnį — 38 parlamentarai iš penkių skirtingų nacionalinių delegacijos balsavo už. 

Rusijos parlamentarai ne kartą pareiškė, kad jų teisių ribojimas yra nepriimtinas, ir jei asamblėja palaikys šį sprendimą, jie paliks aikštelę. 

Antradienį Asamblėjos profilio komitetas rekomendavo ratifikuoti rusų įgaliojimus. 

Maskvos ir Strasbūro santykiai jau išgyveno krizę. 2014 metų balandžio mėnesį delegacijai buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo grąžinimo Rusijai. 

2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. 

Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimų ir nustojo mokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą. 

2019 metų birželio mėnesį ETPA atkūrė delegacijos teises, o Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje. Paskutinį kartą Rusijos atstovų įgaliojimų klausimas buvo iškeltas 2020 metų sausį, prieš tai — 2019 metų birželio mėnesį. 

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas paragino sąjungininkus padidinti išlaidas gynybai dėl Rusijos "agresijos"

(atnaujinta 10:33 2021.01.28)
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės"

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Karinį komitetą padidinti išlaidas gynybai, kad aljansas būtų pasirengęs reaguoti į "agresyvius" Rusijos ir Kinijos veiksmus. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas NATO svetainėje.

"Sąjungininkai turi investuoti į šiuolaikinius pajėgumus ir pagerinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą kovoti su tokiomis pasaulinėmis grėsmėmis kaip agresyvus Rusijos elgesys, terorizmas ir Kinijos pakilimas", — sakė jis.

"Mūsų demokratiją, vertybes ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką bandoma užginčyti. Todėl turime būti pasirengę įveikti bet kokias grėsmes, kurias gali sukelti ateitis", — sakė Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO, Jensas Stoltenbergas
Dar šia tema
Stoltenbergas įvertino galimybę naudoti NATO branduolinius ginklus
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje
Darbo partijos lyderys Viktoras Uspaskichas

VRK Uspaskicho ir Dragūno pokalbį prieš rinkimus pripažino politine reklama

(atnaujinta 12:58 2021.01.28)
Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad Uspaskicho ir Dragūno socialiniuose tinkluose paskelbti jų susitikimo įrašai buvo paslėpta reklama, nes nebuvo atitinkamai pažymėti

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho ir atlikėjo Egidijaus Dragūno susitikimo prieš Seimo rinkimus paviešinimas socialiniuose tinkluose buvo paslėpta politinė reklama. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Vyriausioji rinkimų komisija.

VRK pripažino, kad pernai rugsėjį ir spalį Uspaskicho ir Dragūno socialiniuose tinkluose paskelbti jų susitikimo įrašai buvo paslėpta reklama, nes nebuvo atitinkamai pažymėti.

Darbo partija už šiuos paskelbimus sumokėjo bendrovei, kuri buvo pasamdyta rūpintis Seimo rinkimų reklamos skelbimu. Taip pat Partijos atstovai tvirtina, kad jie pažymėti šių įrašų kaip politinę reklamą  per skubėjimą. Kartu jie pažymi, kad nei Dragūnui, nei kitiems dalyvavusiems asmenims už reklamą nebuvo mokėta.

Dainininkas VRK savo ruožtu teigė savo socialinių tinklų profiliuose susitikimo su Uspaskichu įrašą paskelbęs, norėdamas informuoti gerbėjus apie savo gyvenimą, o ne siekdamas propaguoti ar reklamuoti politiko, jo vadovaujamos partijos.Anot atlikėjo, jeigu būtų pažymėjęs įrašą kaip politinę reklamą, būtų klaidinęs savo sekėjus, nes jiems būtų susidaręs įspūdis, kad jis ragina balsuoti už Darbo partiją, o tokių ketinimų neturėjo.

Už paslėptos politinės reklamos skleidimą Uspaskichui ir Dragūnui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Spalį Lietuvoje vyko Seimo rinkimai. Darbo partija per juos surinko 9,43 proc. rinkėjų balsų.

Tegai:
Viktoras Uspaskichas, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Uspaskichas atsiprašė. Jį "ne taip suprato"
Viktoras Uspaskichas pašalintas iš EP frakcijos dėl homofobiškų pareiškimų