Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergis pakvietė JAV stiprinti karinį buvimą regione

Užsienio reikalų ministras pasidžiaugė tvirtais JAV įsipareigojimais saugumo užtikrinimui Baltijos jūros regione ir kvietė tęsti bendradarbiavimą NATO

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakvietė JAV stiprinti karinį buvimą regione. Apie tai praneša URM spaudos tarnyba.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministras nuotolinio pokalbio su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robert Gilchrist metu aptarė situaciją regione, aktualius dvišalius ir daugiašalius Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo, tarptautinio saugumo politikos klausimus.

Ministras pasidžiaugė tvirtais JAV įsipareigojimais saugumo užtikrinimui Baltijos jūros regione ir kvietė stiprinti JAV karinį buvimą, tęsti bendradarbiavimą NATO.

Kalbėdamas apie tolesnio bendradarbiavimo su JAV darbotvarkę, ministras teigė, kad labai svarbūs yra demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės klausimai, vieningas požiūris į globalius ir kovos su pandemija iššūkius.

Ministras Landsbergis pasidžiaugė aktyvia JAV ambasadoriaus veikla Lietuvoje, išreiškė glaudaus bendradarbiavimo su naująja JAV administracija lūkesčius.

Pokalbio metu buvo aptarta ir situaciją Baltarusijoje. Pažymėta paramos opozicijai ir pilietinei visuomenei svarba, pabrėžtas Baltarusijos režimo naudojamų prievartos priemonių nepriimtinumas, Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimo Baltarusijos klausimais būtinybė.

Landsbergis taip pat pabrėžė regiono valstybių, ES bei JAV veiksmų koordinavimo svarbą, siekiant atsako į Rusijos keliamas "grėsmes" Europoje. Susitikimo metu aptarti Astravo atominės elektrinės saugumo klausimai.

NATO stiprina karinį kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, už dideles sumas aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
NATO, JAV, Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
JAV valstybės sekretorius Rusiją vadina Amerikos prieše
JAV neatsakė į pasiūlymus pratęsti START-III, sakė Putinas
Įvardyta JAV bejėgiškumo prieš "Nord Stream-2" priežastis
Kodėl JAV bijo Turkijos nupirktų rusiškų S-400?
Viktoras Uspaskichas

Viktoras Uspaskichas pašalintas EP frakcijos dėl homofobiškų pareiškimų

(atnaujinta 09:15 2021.01.21)
Pasak "Renew Europe" pirmininko, jų frakcijoje "nėra vietos homofobijai", o Lietuvos politiko komentarai nesuderinami su jų vertybėmis

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Liberalioji Europos Parlamento "Renew Europe" frakcija pašalino Lietuvos darbo partijos pirmininką, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą iš savo gretų už viešus homofobiškus komentarus apie LGBT+ bendruomenę, sakoma politinės grupės tinklalapyje.

Trečiadienio vakarą frakcija, vykdydama vidaus drausmės procedūrą, balsavo dėl narystės nutraukimo. Suskaičiavus balsus Viktoras Uspaskichas buvo nedelsiant pašalintas.

"Atsinaujinančios Europos šeimoje nėra vietos homofobijai. Kaip politinė šeima, mes esame tvirtai pasiryžę saugoti ir plėsti LGBTI+ žmonių teises. Pono Uspaskicho komentarai nesuderinami su vertybėmis, kurios mums brangios ir atsidūrė mūsų šeimos ribose", — sakė "Renew Europe" prezidentas Dačianas Čiološas (Dacian Cioloș).

Anksčiau Viktoras Uspaskichas sukėlė nemažai nepasitenkinimo savo pareiškimais apie LGBT bendruomenę ir "struktūrizuoto" vandens pardavimu.

Be to, anksčiau Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono partijos europarlamentarai paragino iš liberalų frakcijos "Renew Europe" Europos Parlamente pašalinti Uspaskichą dėl jo homofobiškų komentarų.

"Esame šokiruoti sužinoję apie mūsų politinės grupės Lietuvos europarlamentaro homofobiškus pareiškimus. Griežčiausiai juos smerkiame ir prašome pradėti pašalinimo procedūrą. Mes remiame LGBTI žmones Europoje", — Twitter'yje parašė grupė "Renaissance", vienijanti Makrono partijos narius ir šalininkus "Renew Europe" frakcijoje.

Po jo pareiškimų liberaliosios Europos Parlamento frakcijos nariai paragino Uspaskichą palikti politinę grupę. Lietuvos politikas bandė teisintis ir teigė, kad žiniasklaida esą neteisingai interpretuoja jo žodžius ir dažnai rašo apie jį "melą", nors jo reputacija yra "švari". Taip pat jis atsiprašė.

Tegai:
Europos Parlamentas, Viktoras Uspaskichas
Dar šia tema
Guoga reikalauja pašalinti Uspaskichą iš partijos
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Uspaskichas atsiprašė. Jį "ne taip suprato"
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiėmė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 21:51 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", — sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", — teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę — pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", — kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą — nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", — teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Трубы для газопровода Северный поток - 2

Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:56 2021.01.21)
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucijos yra patariamojo pobūdžio, "Nord Stream-2" likimas priklausys nuo Vokietijos pozicijos, RIA Novosti sakė "Fitch" gamtos išteklių ir žaliavinių prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.

Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, anksčiau pranešė Vokietijos laikraštis, remdamasis rezoliucijos projektu. Ketvirtadienį dokumentas bus svarstomas Europos Parlamente.

"Europos Parlamento rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio, galų gale viskas priklauso nuo Vokietijos pozicijos, kuri vis dar bando atskirti "Nord Stream-2" klausimą nuo geopolitikos", — sakė Marinčenka.

Vokietijos ministrų kabineto atstovo spaudai pavaduotoja Martina Fietz trečiadienį sakė, kad Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir kad Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto. Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

"Tačiau dabartinė padėtis gali turėti įtakos "Nord Stream-2", — sakė Marinčenka.

"Nieko negalima atmesti, rezoliucija ir įtempta geopolitinė padėtis padidina riziką projektui", — sakė jis.

"Nord Stream-2" numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso jo dviejų linijų ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos į sąrašą bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas tekiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė nutraukianti visą veiklą, susijusią su dujotiekio patikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. O sausio 19 d. JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei — "KBT-Rus" kompanijai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Aleksejus Navalnas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
"Nord Stream-2" operatorius pranešė apie dalyvių reakciją į JAV sankcijas