Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Nauja valdžia siekia "Lietuvos išnykimo", pareiškė "valstiečių" lyderis

(atnaujinta 20:31 2020.12.21)
Karbauskis priminė, kad "nedidelio" draudžiamų medžiagų kiekio dekriminalizavimas nepanaikina fakto, kad jos yra draudžiamos respublikoje

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Lietuvos valdžia, skatindama narkotikų legalizavimą, nori, kad šalis išnyktų, Facebook parašė buvusios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Anot politiko, valdančioji dauguma antrą Seimo darbo savaitę pašvenčia narkotikų įteisinimui.

Karbauskis priminė, kad praėjusią savaitę stumtas pluoštinių kanapių įstatymo projektas sustojo atsitrenkęs į paviešintą Europos Komisijos raštą. Jame Lietuva nedviprasmiškai įspėjama, kad jei įstatymas bus priimtas, neatsižvelgus į Europos Komisijos pastabas, Europos Sąjunga pradės teisinį procesą. Bet, vienam projektui sustojus, pajudėjo kitas.

"Šios savaitės Seimo darbotvarkėje — ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio parašu patvirtintas siekis dekriminalizuoti tam tikrą "mažą" narkotikų kiekį", — rašo politikas.

Anot jo, teisininkai taip pat negailestingai kritikuoja valdančiųjų požiūrį, kuris sulygina alkoholio ir narkotikų vartojimo pavojingumą, kai net ir už didelio narkotikų kiekio vartojimą viešai būtų skiriama tokia pat bauda, kaip už alkoholio vartojimą viešoje vietoje.

"Nors Baudžiamąjame kodekse dekriminalizuoja tik "nedidelį" narkotikų kiekį, valdantieji jų teikiamose Administracinių nusižengimų kodekso pataisose numato, kad tik administracinę atsakomybę užtrauktų ir didelio narkotikų kiekio vartojimas "gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose", kas jau savaime skamba makabriškai", — paaiškino Karbauskis.

Anot parlamentaro, liberalai su konservatoriais lyg netyčia pamiršta, kad narkotinių medžiagų, skirtingai nei alkoholinių gėrimų, turėjimas savo žinioje jau pats savaime yra neteisėtas ir toks išliks, net ir dekriminalizavus "nedidelius" narkotikų kiekius.

"Kažkam labai norisi, kad Lietuva išnyktų taip ir nepasiekusi tos vizijos išsipildymo, kurios siekė [Lietuvos tautinio atgimimo patriarchas] Jonas Basanavičius drauge su toli matančiais valstybės kūrėjais. Visuomenė taip pat turi į tai nedviprasmiškai reaguoti, net jei už lango ir gražiausios metų šventės, nors ir įkalintos koronaviruso, kad Lietuvoje būtų daugiau šviesos ir laimingų žmonių, nei tamsos, kuri niekada nežadės gražios ateities", — teigė Karbauskis.

Šiuo metu nedidelio narkotikų kiekio laikymas Lietuvoje gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai ne pirmas kartas, kai "valstiečių" lyderis ragina visuomenę atkreipti dėmesį į pasekmes, kurias sukels narkotikų dekriminalizavimas.

Anksčiau konservatoriai ne kartą yra pateikę įstatymus dėl legalizavimo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mykolas Majauskas keletą metų bandė įtikinti Lietuvos Seimą, kad produktai iš kanapių pirmiausia yra gydomieji preparatai. Siekdamas sustiprinti savo poziciją, jis į Seimą atnešė kanapių arbatos.

Tegai:
narkotikai, Lietuva, Vyriausybė, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
Karbauskis griežtai sukritikavo Majausko inicijuotą Vartojimo kredito įstatymo pataisą
Karbauskis išeina. "Valstiečiai" griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje
"Komendanto valanda 24/7": Karbauskis įvertino Vyriausybės priemones dėl COVID-19
Aurelijus Veryga

Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos

(atnaujinta 23:25 2021.01.24)
Paskutinėmis kadencijos dienomis Pranckiečio priimtu sprendimu, leidimas deputatams dirbti su konfidencialia informacija bus nagrinėjamas pagal paklausimą kiekvienu konkrečiu atveju

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, deputatas Aurelijus Veryga laiko įtartinu tai, kad buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo paskutiniu sprendimu panaikino prievolę Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Apie tai jis išsamiai papasakojo Facebook.

Kaip pažymėjo Veryga, per praėjusią kadenciją būtent dėl ​​prašymų leisti dirbti su slapta informacija kilo du skandalai dėl galimo buvusio Seimo vicepirmininko socialdemokrato Mindaugo Basčio ir deputatės Irinos Rozovos santykių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

"Paskaičiau šią žinutę (medžiagą apie Pranckečio leidimų panaikinimą — Sputnik) ir iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Faktas ir tiek. <...> Tuometinio Seimo pirmininko Pranckiečio sprendimas dėl prievolės Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija Basčio ir Rozovos istorijos kontekste buvo logiškas ir bent jau turėjo paaiškinamą priežastį", — parašė Veryga.

Tačiau sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, ir tik šią savaitę buvo sužinota apie Pranckiečio sprendimą, kuris buvo priimtas dar lapkritį.

"Todėl man iškilo klausimas, kam to prireikė? Juolab, kad ne pirmas kartas, kai šioje kadencijoje politikoje dalyvaujantiems asmenims leidimas susipažinti su slapta informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai naikinamas. Antai, prieš keletą savaičių užsienio reikalų ministro Landsbergio stumti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai prisidengiant "gražiais" diplomatinės tarnybos skaidrinimo tikslais iš esmės turėjo panašų tikslą", — mano Veryga.

"Gali būti, kad tiesiog buvo bijomasi, jog jis (Adomėnas — Sputnik) negaus leidimo dirbti su slapta informacija ir, atitinkamai, užimti viceministro pozicijos", — daro prielaidą Veryga.

Jis taip pat papasakojo, jog nusprendė tiesiog paieškoti informacijos apie Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir rado įdomios viešos informacijos, paskelbtos dar 2005 metais.

"Konservatoriams priklausantis Seimo narys Antanas Matulas sovietiniais metais tikrąją karinę tarnybą atliko kariuomenės žvalgybinės struktūros GRU padalinyje", — cituoja Veryga žiniasklaidos priemones.

"Tikrai nenoriu nieko niekuo kaltinti ar užsipulti, bet sutapimas pasirodė įdomus. O gal kolega Matulas gali bet kokias abejones išsklaidyti ir tiesiog paprašyti bei gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Ir visiems bus viskas aišku", — parašė Veryga.

Iki 2017 m. leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti Seimo vadovybė, visi nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai.

Pranckietis, tuo metu ką tik pradėjęs eiti Seimo pirmininko pareigas, pasinaudojo savo teise ir pakeitė procedūrą, kad leidimai taptų prieinami visiems visų Seimo komitetų vadovams. Jei paskirtas komiteto pirmininkas negalėtų gauti leidimo, tai reikštų, kad jis negalėtų eiti komiteto pirmininko pareigų.

Paskutinėmis Seimo pirmininko kadencijos dienomis, o būtent praėjusių metų lapkričio 3 d., Pranckietis vėl pakeitė tvarką. Seimo kanceliarijos duomenimis, dabar leidimą dirbti su slapta informacija vėl turi gauti ne visų komitetų ir komisijų pirmininkai. Prašymas bus nagrinėjamas kiekvienu atveju atskirai.

Tiesa, kai kurie Seimo komitetų vadovai apie šiuos pokyčius net nežino. Visų pirma, kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė, jog nežinojo apie šį įsakymą.

Situacija su Mindaugu Basčiu

Buvęs Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Mindaugas Bastys savo noru atsistatydino 2018 m. kovo mėn. dėl skandalo dėl nepavykusios jo apkaltos. Deputatai bandė surengti nepasitikėjimą juo dėl įtarimų ryšiais su Rusijos valdžios ir verslo atstovais.

Jam buvo atsisakyta dirbti su įslaptinta informacija, nes jis neva slėpė ryšius su "buvusiu KGB pareigūnu" Piotru Vojeika.

2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Bastys pažeidė priesaiką ir Pagrindinį įstatymą. Tačiau dėl slapto balsavimo Seime jis išsaugojo savo mandatą. Po to Bastis atsistatydino.

Rozovos byla

NSGK pradėjo tyrimą deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu 2019 metais po to, kaip paaiškėjo, kad ji neturi priegos dirbti su įslaptinta informacija.

Rozova patvirtino, kad leidimą turėjo iki 2017 m. — tada ji buvo Žmogaus teisių apsaugos Seime komisijos narė. Po to, kai ji paprašė naujo, Valstybės saugumo departamentas jai atsisakė išduoti leidimą. Anot jos, ji anketoje padarė klaidą ir pridūrė neketino slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi ir taip žino ir dėl kurių kilo skandalas aplink ją.

Parlamentarė skandalą laiko "politiniu užsakymu". Jos nuomone, deputatai "prisiminė" apie pažymą iš VSD tik tada, kai ji buvo naudinga jų tikslams.

Tegai:
Mindaugas Bastys, Irina Rozova, Lietuva, Seimas, Viktoras Pranckietis, Aurelijus Veryga
Vilnius

SAM vadovas priminė Lietuvos tikslus sumažinti sergamumą COVID-19

(atnaujinta 23:21 2021.01.24)
Ministras palygino duomenis su beveik pusantro mėnesio skirtumu ir aiškiai parodė, ką respublikai jau pavyko pasiekti

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalijo teigiama statistika apie pastarųjų mėnesių sergamumą COVID-19. Šią informaciją jis paskelbė savo Facebook paskyroje.

Jo teigimu, turėtų motyvuoti bendras tikslas, kuris buvo nustatytas dar gruodžio 11 d. Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia užtikrinti, kad atvejų skaičius per parą būtų mažesnis nei 200 (7 d. vidurkis), teigiamų testų procentas nuo visų testų būtų mažesnis nei 5 % (per 7 d.), o efektyvus R būtų mažesnis už 1, t. y. kad šimtas žmonių užkrėstų mažiau nei šimtą kitų.

Dulkys taip pat paskelbė paveikslą su statistika, kurioje pateikiami duomenys apie sergamumo dažnio pokyčius. Taigi, vidutiniškai per parą gruodžio 11 d. buvo nustatyta 2 560 koronaviruso atvejų, sausio 22 d. — 961 atvejis. Teigiamų rezultatų procentas buvo atitinkamai 21,2 ir 10,2. Tuo pačiu metu efektyvumas R gruodį buvo 1,26, o sausį, kaip buvo nustatyta tiksle, mažiau nei vienas — 0,86.

"Ačiū visiems, kurie prisidedate pilietiško elgesio pavyzdžiu. Mums pavyks", — parašė ministras.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2 649. Nuo gruodžio 27 dienos šalyje prasidėjo vakcinacija.

Karantinas respublikoje buvo įvestas lapkričio 7 d., jis galioja iki sausio 31 d. Valdžia mano, kad jis dar gali būti pratęstas.

Tegai:
karantinas, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas įvardijo trūkumą, kai vietoje kaukės reikia dėvėti respiratorių
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Lietuva dar tik pradeda valdyti COVID-19 pandemiją, mano ekspertas
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai