Эмблема Организации Объединённых Наций (ООН) на здании организации в Женеве

Lietuva paprašė JT reaguoti į Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus

(atnaujinta 11:40 2020.12.23)
Rusijos tyrimų komitetas pateikė kaltinimus trims Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios įvykių bylą, ir ketina pradėti jų tarptautinę paiešką

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas paprašė JT reaguoti į Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus. Apie tai praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija. 

Gruodžio 21 dieną Krivas laišku informavo JT specialųjį pranešėją teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diegą García-Sayáną apie "neteisėtus" Rusijos veiksmus prieš Lietuvos prokurorus bei teisėjus, tyrusius ir nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą, bei paprašė specialiojo pranešėjo pagal mandatą į situaciją reaguoti.

Ambasadorius laiške atkreipė specialiojo pranešėjo dėmesį į 2020 metų gruodžio 14 dieną pasirodžiusią informaciją, kad Rusijos tyrimų komitetas pateikė kaltinimus in absentia trims Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios įvykių bylą, ir ketina pradėti jų tarptautinę paiešką.

"Lietuvos Vyriausybė tokius veiksmus laiko atviru spaudimu Lietuvai, jos teisinei sistemai ir teisėsaugos pareigūnams. Tai yra netoleruotina ataka prieš teisėjų nepriklausomumą, nešališkumą ir teisės viršenybės principą apskirtai", — rašoma laiške. 

Tai yra jau antrasis Lietuvos nuolatinio atstovo Ženevoje laiškas JT specialiajam pranešėjui teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Rusijos veiksmų dėl Sausio 13-osios bylos tema.

Anksčiau Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi būtinų priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Tegai:
Sausio 13-oji, Rusija, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Rusijos TK už akių apkaltino Lietuvos teisėjus už rusų nuteisimą Sausio 13-osios byloje
ETPA posėdis, archyvinė nuotrauka

ETPA patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus

(atnaujinta 12:35 2021.01.28)
Sausio 25 dieną, atidarant žiemos asamblėjos sesiją, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinamos Rusijos delegacijos galios. 

ETPA pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Už rezoliuciją balsavo 107 parlamentarai, prieš — 36, susilaikė 24 parlamentarai. Transliacija vyko ETPA svetainėje. 

Rengiant rezoliucijos į projektą buvo įtrauktos 11 pataisos, įskaitant pasiūlymą nepatvirtinti delegacijos įgaliojimų ir pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą birželio sesijai. Parlamentarai balsavo prieš abu pakeitimus. 

Pirmąją sesijos dieną, sausio 25 dieną, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė iš esmės ginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Po jos pareiškimo dėl darbo tvarkos taisyklių buvo balsuojama, todėl dauguma palaikė Ukrainos atstovės idėją užginčyti delegacijos įgaliojimus pagal organizacijos taisyklių 8 straipsnį — 38 parlamentarai iš penkių skirtingų nacionalinių delegacijos balsavo už. 

Rusijos parlamentarai ne kartą pareiškė, kad jų teisių ribojimas yra nepriimtinas, ir jei asamblėja palaikys šį sprendimą, jie paliks aikštelę. 

Antradienį Asamblėjos profilio komitetas rekomendavo ratifikuoti rusų įgaliojimus. 

Maskvos ir Strasbūro santykiai jau išgyveno krizę. 2014 metų balandžio mėnesį delegacijai buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo grąžinimo Rusijai. 

2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. 

Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimų ir nustojo mokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą. 

2019 metų birželio mėnesį ETPA atkūrė delegacijos teises, o Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje. Paskutinį kartą Rusijos atstovų įgaliojimų klausimas buvo iškeltas 2020 metų sausį, prieš tai — 2019 metų birželio mėnesį. 

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas paragino sąjungininkus padidinti išlaidas gynybai dėl Rusijos "agresijos"

(atnaujinta 10:33 2021.01.28)
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės"

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Karinį komitetą padidinti išlaidas gynybai, kad aljansas būtų pasirengęs reaguoti į "agresyvius" Rusijos ir Kinijos veiksmus. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas NATO svetainėje.

"Sąjungininkai turi investuoti į šiuolaikinius pajėgumus ir pagerinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą kovoti su tokiomis pasaulinėmis grėsmėmis kaip agresyvus Rusijos elgesys, terorizmas ir Kinijos pakilimas", — sakė jis.

"Mūsų demokratiją, vertybes ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką bandoma užginčyti. Todėl turime būti pasirengę įveikti bet kokias grėsmes, kurias gali sukelti ateitis", — sakė Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO, Jensas Stoltenbergas
Dar šia tema
Stoltenbergas įvertino galimybę naudoti NATO branduolinius ginklus
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje
NATO ir Rusijos vėliavos

Karo ekspertas paaiškino NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Rusijos "agresiją"

(atnaujinta 12:18 2021.01.28)
Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina įtraukti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksandras Žilinas pakomentavo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą apie Rusijos "agresyvius veiksmus".

Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina tempti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą.

"Pagrindinis viso to, kas vyksta prieš Rusiją, tikslas yra sukurti sąlygas mums priimti bet kokį ultimatumą iš Vakarų, kaip tai darėme valdant Gorbačiovui", — komentare "Ura.ru" sakė jis.

Anksčiau Stoltenbergas, kreipdamasis į NATO generalinio štabo vadovus, paragino sąjungininkus toliau didinti išlaidas gynybai, visų pirma investuoti į šiuolaikinius pokyčius, kad ateityje sėkmingai galėtų įveikti tokius globalius iššūkius kaip "agresyvūs Rusijos veiksmai, terorizmas ir Kinijos augimas".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO