Seimo narys Laurynas Kasčiūnas

"Neliečiamieji net ir pandemijos metu?" Gaižauskas dėl Kasčiūno iškvietė į Seimą policiją

(atnaujinta 17:13 2020.12.22)
Seimo narys Dainius Gaižauskas į Seimą iškvietė policiją, įtardamas, kad konservatorius Laurynas Kasčiūnas galėjo pažeisti saviizoliacijos taisykles

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Seimo posėdyje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas saviizoliavosi ir balsuoja iš Seimo vertėjų kabinos. Apie tai buvo paskelbta rytinio Seimo posėdžio metu.

Pabrėžiama, kad parlamentaras priėmė savanorišką sprendimą saviizoliuotis, kai sužinojo, kad vienas iš jo patarėjų Seime susirgo koronavirusu.

Tuo tarpu Seimo narys Dainius Gaižauskas į Seimą iškvietė policiją, įtardamas, kad konservatorius Laurynas Kasčiūnas galėjo pažeisti saviizoliacijos taisykles. Tačiau policija į parlamentą neatvyko.

"Šiandien į Seimą iškviečiau policijos pareigūnus patikrinti, ar Seime tikrai fiziškai yra ir Seimo posėdyje dalyvauja, kiek man yra žinoma, saviizoliacijoje turintis būti Seimo narys Laurynas Kasčiūnas", — savo Facebook puslapyje parašė Gaižauskas.

Jo teigimu, kol visi Lietuvos piliečiai yra ribojami griežtų karantino suvaržymų, saviizoliacijos taisyklių, kol visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos skambios ribojimo priemonių antraštės, "valdantiesiems, o tiksliau konservatoriams, jų pačių yra sudaromos išskirtinės sąlygos palikti saviizoliacijos vietą, patekti į parlamentą ir dalyvauti posėdyje".

"Nustatyta saviizoliacijos tvarka yra galiojanti, todėl ji privaloma visiems, net ir Seimo daugumos atstovams", — pabrėžia parlamentaras.

Pasak Gaižausko, policija net nesiteikė atvykti į Seimą patikrinti situacijos. Jo manymu, akivaizdu, kad būtina atlikti parlamentinę kontrolę nustatant, kaip tarnybos reaguoja į galimus saviizoliacijos pažeidimus.

Tuo tarpu pats Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Seime svarstomas turbūt bene svarbiausias įstatymas — kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetas.

"Sunku patikėti, bet kai kurių neatsakingų Seimo narių dėka dėmesį nuo šio teisės akto bandyta nukreipti... į mane. Praėjusį trečiadienį vienas iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjų susirgo COVID-19 ir nors neturėjau artimo kontakto, ėmiausi visų būtinų priemonių: savo iniciatyva izoliavausi, vakar atlikau laboratorinį testą (šiandien ryte gavau neigiamą atsakymą)", — Facebook rašo Kasčiūnas.

Parlamentaras teigia kreipęsis į Seimo vadovybę ir kanceliariją, prašydamas užtikrinti dalyvavimą šiandienos posėdyje.

"Tai ir buvo padaryta ėmusis specialių priemonių: atskiras įėjimas nekontaktuojant su kitais žmonėmis, visą dieną darbas vertėjo kabinoje ir kitos apsaugos priemonės. Ir dar kartą pabrėžiu: neigiamas testas ir savanoriška izoliacija, nes šiuo atveju taisyklės privalomos saviizolicijos nereikalavo. Tačiau dariau viską, kad nebūtų net menkiausios, net visiškai teorinės grėsmės aplinkiniams", — sako Kasčiūnas.

Seimo narys piktinasi, kad esą vietoj to posėdžio metu iš kai kurių opozicijos parlamentarų "sulaukė pliūpsnio purvo ir melagingų kaltinimų".

"Valstietis" Dainius Gaižauskas net į Seimo posėdį iškvietė policiją!" — piktinasi Kasčiūnas.

Jo teigimu, tokie veiksmai "kaip šiandien elgėsi Gaižauskas negali likti neįvertinti".

"Jie ne tik parodo stulbinančiai žemą jo politinę kultūrą, nekompetenciją, primityvumą, bet ir aroganciją, kai nesivarginama įvelti net policijos pareigūnų, kurie ir taip vos spėja reaguoti į tiesioginius iššūkius dėl pandemijos, bet dar turi ir savo pajėgas nukreipti į nevykusias politines kovas Seime. Ar adekvatus politikas kviestų policiją, ar visų pirma išsiaiškintų situaciją Seimo kanceliarijoje, kuri turi visą informaciją? Ar įsivaizduojate tokį elgesį civilizuotame Vakarų valstybių parlamente?" — klausia Kasčiūnas.

Anot jo, "tokiais veiksmais ir naikinamas Seimo kaip institucijos autoritetas visuomenės akyse".

Kaip antradienį Seime pranešė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Kasčiūnas saviizoliavosi ir balsuoja iš Seimo vertėjų kabinos, tai yra, patalpos, kurioje asmuo gali sėdėti atskirai nuo visų kitų plenariniame posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.

Anot buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nesvarbu, kad Kasčiūnas sulaukė neigiamo testo rezultato, jam izoliuotis vis tiek reikia.

"Nu kokia čia izoliacija būdelėje, atėjus į darbo vietą? Tai arba yra izoliacija, arba jos nėra. Atėjimas į darbą, nesvarbu, ar į būdelę, ar į laiptinėlę, ar į sandėliuką, nėra izoliacija. Tai yra vaikščiojimas, važiavimas kažkur. Jei žmogus žino, kad turėjo kontaktą, jis privalo izoliuotis namuose", — Kasčiūno elgesį kritikavo Veryga.

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen pareiškė, kad dar tuo metu ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas Veryga valdybos posėdyje pasiūlė, parekomendavo, kad "galėtume įrengti kelias būdeles tiems Seimo nariams, kuriems bus taikoma saviizoliacija".

"Taigi šioje vietoje manau, kad viskas padaryta teisingai ir tie priekaištai iš opozicijos yra labiau manipuliacija", — aiškino Seimo pirmininkė.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Dainius Gaižauskas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Sausio 16-oji

Kokia šiandien diena: sausio 16-osios šventės

(atnaujinta 18:49 2021.01.15)
Šią dieną 1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos.

2021 metų sausio 16 dieną saulė saulė teka 08:34, leidžiasi 16:24, dienos ilgis — 7 val. 50min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Sausio 16-oji Lietuvos istorijoje

1891 metais gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis. Mirė 1980 m.

1891 metais gimė Stanislovas Puzinas, lietuvių poetas. Mirė 1936 m.

1897 metais gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius. Mirė 1967 m.

1906 metais gimė poetas Jonas Gutauskas. Mirė 1986 m.

1917 metais gimė ilgametis Lietuvos operos solistas Vladas Česas. Mirė 2008 m.

1922 metais gimė publicistas, dramaturgas Anatolijus Beriozovas. Mirė 1986 m.

1932 metais gimė dailėtyrininkas Stasys Budrys. Mirė 1970 m.

1941 metais įkurta Lietuvos Mokslų akademija ir jos biblioteka.

1991 metais Vilniuje palaidotos Sausio 13-osios aukos.

2009 metais prie Seimo rūmų įvyko mitingas, kuris baigėsi kruvinomis riaušėmis. Mitinge įvairių profesijų atstovai iš visos šalies protestavo prieš valdžios taupymo planus, slegiančius pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

2012 metais 26-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta poetei Elenai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį "Pasaulio krašte".

Sausio 16-oji pasaulio istorijoje

1547 metais karūnuotas Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis).

1778 metais Prancūzija pripažino JAV nepriklausomybę.

1909 metais britų tyrėjas Ernestas Šakletonas atrado magnetinį Pietų polių.

1920 metais JAV uždrausta gaminti ir pardavinėti alkoholį.

1933 metais Niujorke gimė garsi amerikiečių eseistė ir novelistė Siuzan Zontag.

1964 metais Kaire susitikę trylikos arabų tautų lyderiai nutarė suvienyti karines pajėgas, sprendžiant arabų problemas su Izraeliu.

1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą.

1987 metais atsistatydino Kinijos komunistų partijos lyderis Hu Jaobangas, prisiimdamas kaltę už politines klaidas per studentų neramumams.

1990 metais Bulgarijos vyriausybė suteikė opozicijai teisę spausdinti laikraščius.

1992 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Graikijos premjerą Andreasą Papandreu 210 mln. dolerių iššvaistymo byloje.

1999 metais keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Irake, pažymėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias metines, išėjo į gatves, skanduodami antiamerikietiškus šūkius ir degindami JAV vėliavas.

2009 metais sulaukęs 91-erių metų amžiaus savo namuose Filadelfijos priemiestyje mirė garsus amerikiečių tapytojas Endriu Vajetas. 1948 m. dailininkas nutapė savo žymiausią paveikslą "Kristinos pasaulis" (Christina's World).

2012 — būdamas 89 metų mirė paskutinis buvęs Ispanijos diktatoriaus Franco ministrų kabineto narys Manuelis Fraga.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai