Seimo posėdis

Seimas pritarė kitų metų biudžetui: augs pensijos, numatytos darbo paieškos išmokos

(atnaujinta 17:09 2020.12.22)
Už 2021 metų biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš — 2, susilaikė — 49. Priimtą kitų metų biudžeto projektą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Po 2021 metų biudžeto projekto svarstymo Seimas galiausiai jam pritarė.

Deficitas sieks net 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete rasta lėšų spartesniam pensijų augimui, 200 eurų darbo paieškos išmokai, vaiko pinigų didinimui. COVID-19 pandemijai suvaldyti bus skirta beveik 1 mlrd. eurų, vakcinos nuo COVID-19 pirkimui — 65 mln. eurų.

Už 2021 metų biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš — 2, susilaikė — 49. Priimtą kitų metų biudžeto projektą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Parlamentarams pritarus 2021 metų biudžeto projektui, kitąmet biudžete bus numatytos lėšos didesniems vaiko pinigams, senatvės, netekto darbingumo pensijoms, taip pat numatyta ir didesnė minimali mėnesinė alga (MMA).

Vaiko pinigai turi didėti nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 111 eurų. Biudžeto išlaidos vaiko pinigams 2021 m. sieks 564 mln. eurų (63 mln. eurų daugiau nei 2020 m.).

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 9,58 proc.

Biudžete planuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės galėtų didėti nuo 377 iki 413 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą — nuo 399 iki 440 eurų.

Iki 642 eurų planuojama didinti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Į rankas tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų, jeigu asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.

Nuo kitų metų rugsėjo taip pat ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus.

Naujosios Vyriausybės patobulintas 2021 metų biudžetas pasižymės didesniu, nei anksčiau planuota, deficitu. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų siekti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), t. y. 335,33 mln. eurų, arba 2,16 proc., daugiau, nei planuota anksčiau. Pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, t. y. 132,82 mln. eurų, arba 1,17 proc., mažiau, nei prognozavo ankstesnė Vyriausybė. Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Valdžios sektoriaus skola taip pat bus didesnė, nei planuota pirminiame biudžeto projekte. 2021 metais valdžios sektoriaus skola sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 p. p. didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuota valdžios sektoriaus skola.

Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, deficitas didėja, nes Vyriausybė COVID-19 valdyti skirtas lėšas (933,5 mln. eurų) įtraukė į biudžeto projektą. To nebuvo padariusi buvusi Vyriausybė.

"Didžioji dalis išlaidų didėjimo yra COVID-19 priemonės. Kai ką buvusi Vyriausybė buvo sau būdinga maniera numačiusi skolinimosi limite. Tai reiškia neparodžiusi išlaidose, bet nusiteikusi pasinaudoti teise pasiskolinti išlaidoms, apie kurias mes dabar kalbame. Tačiau mes neturėtume daryti to, už ką patys kritikavome buvusią Vyriausybę, kad biudžetas yra neskaidrus, kad nematome, kokiems tikslams yra skiriamos išlaidos", — sakė Šimonytė.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikavo sprendimą didinti biudžeto deficitą ir teigė, kad tai gali lemti nevaldomą skolos augimą, o dėl to gali tekti didinti jau esamus mokesčius, sugalvoti naujų ir mažinti išlaidas.

Iš COVID-19 pandemijos valdymui numatytų 934 mln. eurų daugiau nei pusė lėšų, t. y. 480 mln. eurų, papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek dar ieškantiems darbo žmonėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, jie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, iš dalies palūkanoms kompensuoti bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, jie bus reikalingi COVID-19 vakcinai (65 mln. eurų), gydymo ir medicininei įrangai įsigyti, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, šie pinigai skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms ir kt. Taip pat papildomai bus skiriama lėšų socialinei pagalbai, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

(atnaujinta 09:40 2021.01.22)
Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", — teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Raketos Bulava paleidimas

JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti branduolinę sutartį

(atnaujinta 09:26 2021.01.22)
Vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV START-III baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki (Jen Psaki).

Ji pažymėjo, kad susitarimas yra naudingas JAV nacionaliniam saugumui ir jo "pratęsimas yra dar svarbesnis tuo metu, kai santykiai su Rusija yra tokioje rimtoje konfrontacijoje, kokia yra dabar".

"Tai yra vienintelis susitarimas, kuris sulaiko Rusijos branduolines pajėgas, ir tai yra strateginio stabilumo inkaras tarp mūsų dviejų šalių", — pridūrė ji.

Kita vertus, Psaki teigė nežinanti, ar Baideno administracija pranešė Maskvai apie savo ketinimus.

JAV
© Sputnik / Игорь Михалев

Anksčiau Rusija pasisakė už START-III sutarties pratęsimą maksimaliam numatytam penkerių metų laikotarpiui. Kaip pažymėjo užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, situacija ginklų kontrolės srityje "visiškai nenormali". Jis pažymėjo, kad Rusija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų. 

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Karo politologas: keičiasi JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorius
Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti dėl START-III pratęsimo
Rusijos ambasadorius JAV: Rusijos sutramdymas yra JAV politikos alfa ir omega
Rusijoje bandoma unikali įranga AE saugumui padidinti
F-35A Lightning II

Pentagono vadovas griežtai pasisakė apie F-35

(atnaujinta 10:47 2021.01.22)
Jį į šias pareigas paskyrė tuometis prezidentas Donaldas Trampas 2020 metų lapkričio 9 dieną, tačiau Mileris atsistatydino atvykus naujajai JAV administracijai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Laikinai einantis JAV gynybos ministro pareigas Kristoferis Mileris prieš pat atsistatydinimą penktosios kartos naikintuvą F-35 pavadino "gabalu...", pranešama Pentagono svetainėje, praneša RIA Novosti.

Renginio metu Mileris papasakojo apie savo pokalbį su amerikiečių pilotu. Pentagono vadovas paklausė, kokiu lėktuvu skraido pilotas, šis atsakė, kad su F-35.

Raketos paleidimas
© Sputnik / The Ministry of Defence of the Russian Federation

"Aš toks: tai gabalas... Ir jis ... nusijuokė, aš pasakiau: "Ne, rimtai, papasakokite man apie jį", — sakė Mileris. Tačiau jis pridūrė, kad pilotas pavadino F-35 "neįtikėtinu lėktuvu".

"Manau, kad mes sukūrėme monstrą, bet jūs tai jau žinote", — sakė Pentagono vadovas.

Milerį į šias pareigas paskyrė tuometis prezidentas Donaldas Trampas 2020 metų lapkričio 9 dieną ir jis atsistatydino atvykus naujajai JAV administracijai.

Anksčiau "Bloomberg", remdamasi Pentagono bandymų skyriumi, pranešė, kad F-35 turi 871 defektą, kuris pakerta jo pasirengimą kovai. Pasak agentūros, trūkumai yra susiję su orlaivio programine ir technine įranga, dešimt iš jų yra potencialiai rimtos pirmosios kategorijos problemos: tai yra kritiniai defektai, galintys pakenkti pilotų saugumui ir sumažinti karinių operacijų efektyvumą.

F-35 — penktosios kartos naikintuvas, kuris, be JAV, aptarnauja daugybę savo sąjungininkų (nedaug). "Lockheed Martin F-35 Lightning II" programa jau kainavo apie 1,5 trln. USD — tai brangiausia ginklų programa istorijoje.

Tegai:
Pentagonas, naikintuvai