Trampas paragino respublikonus kovoti dėl jo pergalės rinkimuose
(atnaujinta 11:29 2020.12.27)
Anot jo, rinkimuose buvo "didelio masto biuletenių klastojimas" per balsavimą paštu "svyruojančiose" valstijose, dvigubo balsavimo atvejai, mirusių rinkėjų sąrašai, melagingi parašai, balsų ir rinkėjų skaičiaus neatitikimas bei daugybė kitų pažeidimųVILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas paragino respublikonų atstovus Senate kovoti užginčijant prezidento rinkimų rezultatus.
"Atėjo laikas respublikonų senatoriams sustiprėti ir kovoti dėl prezidento posto, kaip tai darytų demokratai, jei jie iš tikrųjų laimėtų (prezidento rinkimus — Sputnik). Įrodymai yra nepaneigiami!" — Twitter'yje rašė Trampas.
Anot jo, rinkimuose buvo "didelio masto biuletenių klastojimas" per balsavimą paštu "svyruojančiose" valstijose, dvigubo balsavimo atvejai, mirusių rinkėjų sąrašai, melagingi parašai, balsų ir rinkėjų skaičiaus neatitikimas bei daugybė kitų pažeidimų.
Be to, JAV prezidentas skundėsi, kad teismai ir FTB "neatlieka savo darbo". JAV rinkimų sistema, pasak jo, "atrodo, kad tai sistema trečiojo pasaulio šalyje".
Lapkričio 3 dieną Jungtinėse Valstijose vyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo buvęs viceprezidentas Džo Baidenas, tačiau dabartinis prezidentas Donaldas Trampas nepripažįsta pralaimėjimo. Nugalėtoją oficialiai paskelbs Kongresas sausio 6 dieną, o inauguracija numatyta sausio 20 dieną.
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
(atnaujinta 09:40 2021.01.22)
Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiuVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.
Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", — teigė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".
©
Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybė
Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą.
Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.
Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.
JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti branduolinę sutartį
(atnaujinta 09:26 2021.01.22)
Vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV START-III baigia galioti 2021 metų vasario 5 dienąVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki (Jen Psaki).
Ji pažymėjo, kad susitarimas yra naudingas JAV nacionaliniam saugumui ir jo "pratęsimas yra dar svarbesnis tuo metu, kai santykiai su Rusija yra tokioje rimtoje konfrontacijoje, kokia yra dabar".
"Tai yra vienintelis susitarimas, kuris sulaiko Rusijos branduolines pajėgas, ir tai yra strateginio stabilumo inkaras tarp mūsų dviejų šalių", — pridūrė ji.
Kita vertus, Psaki teigė nežinanti, ar Baideno administracija pranešė Maskvai apie savo ketinimus.
Anksčiau Rusija pasisakė už START-III sutarties pratęsimą maksimaliam numatytam penkerių metų laikotarpiui. Kaip pažymėjo užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, situacija ginklų kontrolės srityje "visiškai nenormali". Jis pažymėjo, kad Rusija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų.
START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.
Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.
Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai
(atnaujinta 10:08 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušių policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos pagrindiniam kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentuiVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politiko spaudos tarnyba.
"Svetlana Tikhanovskaya pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukdama į OMON ir GUBOPiK [Vidaus reikalų ministerijos pagrindinio kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija direktorato — Sputnik] pareigūnų, teisėjų ir verslininkų, kurie palaiko, pareigūnų sąrašus [dabartinis politinis — Sputnik] režimas", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.
Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.
©
Photo : Twitter / Kersti Kaljulaid
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas
Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį artėjanti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.
ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat buvo sankcionuotas dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Įskaitant anksčiau, ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, kuriame dalyvavo 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. Tuo pat metu ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir prieš įmones, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.
©
Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas
Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga.
Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.
Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.
Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.