Sanatorija Belarus Druskininkuose

Lietuva išvaro šalies Baltarusijos investuotojus

(atnaujinta 13:20 2020.12.28)
Lietuvoje areštuotos sanatorijos "Belarus", esančios Druskininkuose ir priklausančios kaimyninės šalies prezidento kanceliarijai, banko sąskaitos

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Tai yra pirmasis konkretus ES sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms ir su jomis susijusiems juridiniams asmenims paketo įgyvendinimo pavyzdys. Akivaizdu, kad po sanatorijos "blokados" Lietuvos konservatoriai bandys įgyvendinti kur kas ambicingesnį tikslą — išvaryti iš Klaipėdos uosto įmonę "Belaruskalij", turinčią dalį kapitalo birių krovinių terminale. Apie tai rašo portalo "Rubaltic.Ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Autorius primena, kad gruodžio 17 dieną Europos Sąjunga priėmė trečiąjį sankcijų paketą prieš Lukašenkos režimą ir jau kitą dieną jos pradėjo veikti. Švedijos bankas "Swedbank" Lietuvoje areštavo "Belarus" sanatorijos sąskaitas.

Straipsnio autoriaus teigimu, tai išsiaiškinta ne iš karto.

"Niekas mūsų iš anksto neįspėjo, negavome laiškų, kad sąskaitos areštuotos, sužinojome tik pabandę atlikti pavedimus", — sako sanatorijos direktorius Ilja Epifanovas.

Pasak jo, pateisindami savo veiksmus, banko atstovai nurodė atnaujintą Europos Sąjungos sankcijų režimą.
Ir čia, žinoma, anot straipsnio autoriaus Aleksejaus Iljaševičiaus, kyla klausimas dėl sanatorijos sąskaitų arešto teisėtumo. Epifanovas pažymi, kad sanatorija nėra įtraukta į "juodąjį sąrašą".

Pasak Iljaševičiaus, atsiras prieštaraujančių, nes Baltarusijos Respublikos prezidento Administracinio aparato pagrindiniam ekonomikos departamentui buvo įvestos sankcijos. Taigi šios valstybės organizacijos turtui Europos Sąjungos teritorijoje taip pat turėtų būti suduotas smūgis.

"Kuri pozicija teisinga? Į šį klausimą atsakymo nėra", — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, dar kartą pasireiškia chroniška Europos Sąjungos problema: joje nustatomos sankcijos, tačiau nepaaiškinama, kaip jos turėtų veikti tam tikrose ginčytinose situacijose.

Iljaševičius, palygindamas šią situaciją su JAV, sako, kad Valstijose elgiamasi kitaip. Puikus pavyzdys, anot jo, yra "Countering America's Adversaries Through Sanctions Act" (CAATSA) įstatymas. Pats dokumentas priimamas Kongreso, o vėliau Valstybės departamentas parašo viešą jo naudojimo vadovą, kuriame paaiškina Amerikos sankcijų teisėsaugos praktiką.

Tuo tarpu autorius pabrėžia, kad Europos Sąjungoje tokios praktikos nėra. Pasinaudodamos tuo, Latvijos teisėsaugos institucijos neseniai pradėjo "kurpti" baudžiamąsias bylas laisvai samdomiems Rusijos agentūrų "Sputnik" ir "Baltnews" korespondentams. Jie kaltinami bendradarbiavimu su tarptautine naujienų agentūra MIA "Rossija segodnia", kurios vadovui Dmitrijui Kiseliovui taikomos ES asmeninės sankcijos.

Pasak Iljaševičiaus, įtariamųjų advokatai, žinoma, pažymės, kad pačios žiniasklaidos agentūros nėra ES sankcijų sąrašuose. "Belarus" vadovybė gali pasekti jų pavyzdžiu.

"Tačiau vargu ar šią kovą vainikuos sėkmė. Jei sanatorijos sąskaitų areštas buvo politinio įsakymo rezultatas (ir dėl to nėra jokių abejonių), tada jas atblokuoti bus problemiška", — svarsto straipsnio autorius.

Jo teigimu, dar problemiškiau dirbti apeinant bankų sistemą. Greičiau net nerealu, jei kalbame apie turizmo verslą. Todėl, autoriaus manymu, oficialus Minskas tikrai turėtų pagalvoti apie "Belarus" sanatorijos pardavimą. Priešingu atveju šis turtas taps nuolatinio valstybės galvos skausmo šaltiniu.

"Epizodas, atrodo, nereikšmingas, bet labai daug atskleidžiantis. Sanatorijoje "Belarus", vienoje didžiausių Lietuvoje, dirba apie 400 žmonių, beveik visi jie yra lietuviai. Ar valstybė galės jiems sukurti naujas darbo vietas? Nė vienas iš oficialiojo Vilniaus atstovų neskuba atsakyti į šį klausimą. Svarbiausia — pakenkti kaimynui", — sako Iljaševičius.

Anot jo, didelė tikimybė, kad po mažų nešvarių triukų seks daug didesni. Toliau gali būti puolamas vienas iš ekonominių Lukašenkos valdžios ramsčių "Belaruskalij". Būtent šiai įmonei Svetlana Tichanovskaja pasiūlė įvesti sankcijas. O Lietuvos valdžia pažadėjo apie tai pagalvoti.

"Kodėl į Lietuvos valdžios akiratį pateko "Belaruskalij", o ne "MAZ", "BelAZ" ar, pavyzdžiui, Baltarusijos metalurgijos gamykla? Atsakymas slypi paviršiuje. 2013 metais "Belaruskalij" iš verslininko Igorio Udovickio nupirko 30 proc. birių krovinių terminalo Klaipėdos uoste akcijų (būtent per šį terminalą eksportuojamos baltarusiškos trąšos)", — sako Iljaševičius.

Autorius primena, kad jau tada Lietuvoje šis sandoris buvo kritikuojamas.

Pagrindiniai Baltarusijos investicijų priešininkai — dabar perėmę valdžią "landsberginiai" konservatoriai.

Pernai bendra Udovickio ir "Belaruskalij" įmonė norėjo įsigyti kitos Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės akcijų. Tada Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas iškėlė Baltarusijos investicijų saugumo klausimą premjerui Sauliui Skverneliui: jie klausė, ar dėl to nepadidės Minsko įtaka Lietuvai?

Neseniai Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, juos laimėjo konservatoriai. Dabar jie tapo valdančiosios daugumos ir naujos Vyriausybės, kuriai vadovauja Ingrida Šimonytė, "šerdimi".

Gabrielius Landsbergis, kažkada matęs baltarusių investicijų Klaipėdos uoste "grėsmę", dabar vadovauja Užsienio reikalų ministerijai ir teigia esąs naujasis Lietuvos politikos lyderis.

"Ar keista, kodėl konservatorių Vyriausybė svarsto apie sankcijas "Belaruskalij"? Jiems tai gali būti "nepatikimo" investuotojo pašalinimo iš Klaipėdos uosto įrankis. Neatmetama galimybė, kad Vilnius tikrai privers "Belaruskalij" parduoti birių krovinių terminalo kapitalo dalį. Konservatoriai taip pat turi asmeninių motyvų", — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ideologija — siekis paversti šalį "apgulta tvirtove".

Apgultos tvirtovės teritorijoje neturėtų būti priešo tiltų.

"Todėl "Belaruskalij" atsisakymas investuoti į Klaipėdos uostą būtų didelė Landsbergio ir Ko pergalė. To negalima pasakyti apie Lietuvos ekonomiką ir lietuvius", — sako straipsnio autorius.

Jis ragina prisiminti vieną pagrindinių Baltarusijos tranzito perorientavimo priešininkų argumentų: kaip, pavyzdžiui, "Belaruskalij" galės apleisti Klaipėdos uostą, jei jame turės savo terminalą? Autorius daro prielaidą, kad pati Lietuva yra pasirengusi išspręsti šią problemą.

Tegai:
"Belarus", "Belaruskalij", sanatorija, investuotojai, sankcijos, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva negreitai ras kuo pakeisti Baltarusijos naftos produktus
Tiсhanovskaja papriekaištavo ES už per ilgą sankcijų Minskui priėmimą
Rusija Baltijos jūroje turi viską, kad pamirštų apie Latvijos tranzitą, sakė senatorius
Naftos tranzitas mainais į prezidentę Svetą. Lietuva padarė neteisingą pasirinkimą
Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla

Rusijos gynybos ministerija parodė įdomų "Tu-160" degalų papildymo vaizdo įrašą

(atnaujinta 10:19 2021.01.16)
Karo pilotai operacijas atliko šešių tūkstančių metrų aukštyje ir iki 600 kilometrų per valandą greičiu

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą apie strateginių raketnešių "Tu-160" degalų papildymą danguje virš Volgos regiono.

Kaip sakė gvardijos tolimojo nuotolio aviacijos gvardijos generolas majoras Olegas Pčela, tai yra pirmoji skrydžio pamaina 2021 metais. Skrydyje dalyvavo ir patyrę įgulos nariai, ir jauni karininkai.

Lakūnų užduotis buvo priartinti "Tu-160" prie oro tanklaivio "Il-78". Šie veiksmai buvo atlikti šešių tūkstančių metrų aukštyje ir iki 600 kilometrų per valandą greičiu.

Iš viso pratybose dalyvavo penki lėktuvai "Tu-160" ir "Il-78" su skirtingomis įgulomis.

Taip pat pratybose dalyvavo specialioji ir automobilių įranga.

Atlikę papildymą degalais ore, pilotai gali pratęsti buvimą skrydžio režimu ir suteikti tolimą nuotolį. Be to, tai leidžia orlaiviui pakilti su minimaliu reikalingu degalų kiekiu ir maksimaliu krovinio kiekiu.

"Tu-160" yra didžiausias ir galingiausias viršgarsinis lėktuvas karo aviacijos istorijoje. Jis turi 46 pasaulio atstumus, greitį, svorį ir dar daugiau. Tu-160 pilotai vadinami "Baltąja gulbe".

Tegai:
Rusijos gynybos ministerija, Tu-160
Dar šia tema
Amerikos žiniasklaida įvardijo "siaubą keliantį" Rusijos ginklą
Sudie, "Tuška": paskutinis keleivinis Tu-154 skrydis Rusijoje
Galingiausi Rusijos koviniai lėktuvai atliko naktinį kuro papildymą ore — video
"Mes atsižvelgėme į visas grėsmes": kokie bus nauji Rusijos ginklai