Sanatorija Belorus Druskininkuose

"Sankcijų šabas": Baltarusija įvertino sanatorijos Lietuvoje situaciją

(atnaujinta 12:56 2020.12.30)
Šalies valdžia apriboja miestą formuojančios įmonės veiklą, dėl to šimtai Lietuvos šeimų netenka darbo ir pragyvenimo šaltinių, pareiškė Baltarusijos URM spaudos sekretorius Anatolijus Glazas

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į situaciją aplink sanatoriją "Belorus" ("Baltarusija") Druskininkuose.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė įstaigos sąskaitas dėl to, kad įsigaliojo trečiasis ES sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms paketas. Šimtai šioje įmonėje dirbančių Lietuvos piliečių liko be darbo užmokesčio.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas pareiškė, kad tai rodo ne tik "ES sprendimų nuostolingumą", bet ir "aukščiausios veidmainystės pavyzdį".

"Iš karto Lietuva visiškai neapgalvotai, arba atvirkščiai — sąmoningai — pridaro problemų, sąmoningai palikusi savo piliečius be darbo užmokesčio per Naujųjų metų šventes, o po to aktyviai pareiškia, pabrėžiu — kol kas tik pareiškia — apie didvyriškas pastangas išspręsti klausimą. Situaciją, žinoma, mes kontroliuojame, ir mes būtinai informuosime visuomenę, kai ką nors nuspręs Lietuvos pusė. Atsakomybė čia akivaizdi ir tik žodžiais, tikimės, nepavyks jos atsikratyti", — pasakė jis.

Glazas pažymėjo, kad sanatorija "Belorus" yra gydymo įstaiga, kuri yra vaikų, įskaitant neįgalius, reabilitacijos centras. Kasmet jame gydoma daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, įskaitant daugiau nei 6,5 tūkstančio vaikų.

Pasak URM spaudos sekretoriaus, Lietuvos "sankcijų šabas" paliečia ne tik Baltarusijos piliečius, bet ir daro žalą Lietuvos ekonomikai bei Lietuvos piliečių interesams.

"Sanatorija "Belorus" yra viena didžiausių Lietuvos teritorijoje. Iš 400 darbuotojų beveik 90 procentų yra Lietuvos piliečiai. Baltarusijos gydymo įstaiga reguliariai įtraukiama į pagrindinių Druskininkų mokesčių mokėtojų penketuką. Tai, iš esmės, miestą formuojančios įmonės veiklos apribojimas, dėl kurio netenka darbo ir pragyvenimo šaltinių šimtai Lietuvos šeimų", — pasakė jis.

Anot diplomato, Vakarų nusivylimas dėl nepavykusio "pseudodemokratinio blickrygo" virsta "bejėgiu pykčiu" ir noru nubausti ir savus, ir kitus.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo naudojamos ašarinės dujos, guminės kulkos, garsinės granatos ir vandens patrankos.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, įskaitant Lukašenką.

Gruodžio viduryje ES pristatė trečiąjį sankcijų sąrašą, į kurį pateko 29 Baltarusijos pareigūnai ir septyni juridiniai asmenys.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą neaudrinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, sankcijos, ES
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (557)
Dar šia tema
Baltarusijoje prieš Tichanovskają iškelta byla dėl ekstremistų grupuotės sukūrimo
Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungai
Tichanovskaja pareiškė, kad ES sankcijos Baltarusijai yra nepakankamos
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires

(atnaujinta 13:27 2021.01.16)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje, pareiškė kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.

"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.

Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.

Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje