Gabrielius Landsbergis

Lietuva reikalauja "europinio atsako" į Rusijos veiksmus Sausio 13-osios byloje

(atnaujinta 21:09 2020.12.29)
Anksčiau RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę Lietuvos teisėjų, kurie Rusijos piliečiams skyrė neteisingą nuosprendį, paiešką

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pokalbyje su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus nagrinėjant 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje bylą. Apie tai pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Ministras ragino Europos Komisiją teikti pasiūlymus dėl koordinuoto ir bendro visos Europos Sąjungos atsako į politiškai motyvuotus trečiųjų šalių paieškos ir ekstradicijos prašymus.

"Reikia bendro europinio atsako, kad apsaugotume mūsų piliečius ir neleistume pasinaudoti Interpolo sistemomis politiškai motyvuotais tikslais", — sakė jis.

Gavus Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos sutikimą, buvo nuspręsta koordinuoti tolesnius veiksmus šiuo klausimu.

Anksčiau Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus teisėjai Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką. Komitetas taip pat pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tyrimų komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti Sausio 13 dienos įvykių bylą. Teisėjų kolegija planuoja paskelbti procesinį sprendimą 2021 m. kovo 15 d.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Per susirėmimus 14 žmonių žuvo ir daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Anksčiau Lietuvos teismas apkaltino 67 asmenis. Asmeniškai buvo teisiami Rusijos armijos rezervo pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs kariškis Genadijus Ivanovas, jie nuteisti atitinkamai septyneriems ir ketveriems metams.

Rusija teismo procesą Sausio 13-osios byloje vadino "gėdingu procesu".

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prieštarauja teisiniams pagrindams ir taiko įstatymus "atgaline data".

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje



Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (109)
Dar šia tema
Rusijos TK už akių apkaltino Lietuvos teisėjus už rusų nuteisimą Sausio 13-osios byloje
Lietuva atsakė į Rusijos TK kaltinimą teisėjams už nuosprendį Sausio 13-osios byloje
Dobrovolska paprašė ES apsaugoti Sausio 13-osios bylos teisėjus nuo RF nuosprendžio
Lėktuvas danguje, archyvinė nuotrauka

Skuodis atšaukė pareigų "Oro navigacijos" vadovą

(atnaujinta 18:19 2021.01.19)
Pasak susisiekimo ministro, išsiskyrė "Oro navigacijos" vadovo ir valdybos požiūriai į iškeltų įmonei tikslų įgyvendinimą, veiklos efektyvumą ir investicijas

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį iš pareigų atšaukė VĮ "Oro navigacija" generalinį direktorių Marių Beliūną. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Įsakymą dėl "Oro navigacijos" vadovo atšaukimo ministras pasirašė antradienį.

Šios oro transporto infrastruktūros įmonės vadovu Beliūnas ministro Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas pernai rugsėjį.

"Įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą vadovu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė vadovo ir valdybos požiūriai į iškeltų įmonei tikslų įgyvendinimą, veiklos efektyvumą ir investicijas. Neturiu pagrindo nepasitikėti įmonės valdyba. Todėl, įvertinęs įmonėje susidariusią užsitęsusią ir paveldėtą pato situaciją, kuri gali pakenkti ir nacionalinio saugumo interesams, stringantį valstybės lūkesčių įgyvendinimą, įsisenėjusį vadovybės susipriešinimą, peraugantį į susipriešinimą ir su darbuotojais, priėmiau sprendimą atšaukti vadovą", — sprendimą komentuoja susisiekimo ministras.

Atšaukus Beliūną, laikinąja "Oro navigacijos" vadove paskirta įmonės Teisės ir dokumentų valdymo skyriaus vadovė Redvita Četkauskienė. Naujam įmonės vadovui išrinkti bus skelbiamas konkursas.

"Per savo kadenciją sieksiu, kad visos valstybės įmonės kuo skubiau pakeistų teisinę formą į akcines bendroves ir įmonių vadovų skyrimas būtų depolitizuotas, atsakomybė būtų perduota  šiuolaikiniais vadybos principais dirbančioms įmonių valdyboms", — sako ministras.

Beliūnas "Oro navigacijoje" pradėjo dirbti nuo 2018 metų generalinio direktoriaus patarėju. Po to dirbo įmonės Saugos, kokybės ir saugumo departamento vadovu. Pernai balandį jis tapo laikinuoju įmonės vadovu. Laimėjęs skelbtą įmonės vadovo konkursą, ankstesnio susisiekimo ministro Narkevičiaus jis buvo paskirtas vadovauti šiai įmonei.

"Oro navigacija" yra vienintelė įmonė šalyje, kuriai suteikta teisė teikti oro eismo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas Lietuvos oro erdve skrendantiems orlaiviams. Įmonėje dirba 250 darbuotojų.

Tegai:
VĮ "Oro navigacija"
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada gali būti atnaujinti skrydžiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos
Skuodis ir eurokomisarė aptarė krovinių judėjimą Europoje ir Mobilumo paketą
JAV kariuomenė Afganistane, archyvinė nuotrauka

"Mes radome būdą pralenkti Rusiją". Ko ėmėsi Pentagonas

(atnaujinta 17:42 2021.01.19)
Šiuo metu JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose, tačiau karininkai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį. Dar dabartinis prezidentas Donaldas Trampas pasirašė dekretą dėl mažos galios branduolinių reaktorių kūrimo kariuomenei ir kosmoso tyrimams. Pirmą kartą per pusšimtį metų JAV atominę energiją naudos ne tik laivyne. Apie tai, kodėl Vašingtonui reikalingi nauji kompaktiški reaktoriai, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Atsargos šaltinis

JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose. Tai leidžia didžiausiems Amerikos laivyno laivams jūroje išlikti beveik neribotą laiką.

Branduolinę energiją naudoja ir kitų šalių laivynai. Pavyzdžiui, prancūzų lėktuvnešis su branduoliniu varikliu "Charles de Gaulle" ir Rusija — sunkiųjų raketų kreiseris "Petras Didysis". Tačiau Jungtinėse Valstijose yra daug daugiau branduoliniu varikliu veikiančių laivų. Amerikiečiai ties tuo nesiruošia sustoti.

Авианосец ВМС США Эйзенхауэр (USS Dwight D. Eisenhower)
JAV lėktuvnešis "Eisenhower"

"Prezidento Trampo nurodymu Gynybos departamentas parengs ir įgyvendins planą, kaip parodyti mažų branduolinių reaktorių energijos lankstumą ir ekonominį efektyvumą šalies kariniame objekte, taip pat išbandyti mobilų mažos galios reaktorių. Tokie energijos šaltiniai yra būtini giliam kosmoso tyrinėjimui ten, kur neįmanomas saulės energijos naudojimas, taip pat gynybos sektoriuje", — praneša Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Kokių tiksliai kompaktiškų branduolinių reaktorių prireikė, valdžia nenurodo. Defensenews.com ekspertai mano, kad kalbama apie atsarginius elektros šaltinius kariuomenės bazėse. Jei kariniame objekte nutrūks elektros tiekimas, reaktorius tieks energiją kritinei įrangai. Pagal dekreto tekstą, pirmojo prototipo bandymai turėtų prasidėti per šešis mėnesius — ekspertų teigimu, Nevados bandymų aikštelėje, vienoje didžiausių JAV.

Užkariauti kosmosą

Ne pelno siekiančios organizacijos "Secure World Foundation" kosmoso saugumo ekspertas Brian'as Weeden'as primena, kad be branduolinės energijos negalima apsieiti ilgalaikių skrydžių, įskaitant pilotuojamų, į Mėnulį, Marsą ir kitas planetas, metu. Ateityje reaktorių reikės pirmosioms nežemiškoms kolonijoms. Kai kurie ekspertai mano, kad orbitinių ginklų platformose gali būti naudojamos naujos technologijos. Iš esmės šis scenarijus gerai dera su gana agresyvia JAV kosmoso pajėgų doktrina, kuri kosmosą laiko potencialiu mūšio lauku.

"Manau, kad amerikiečiams to pirmiausia reikia kosmoso tikslais, — RIA Novosti sakė žurnalo "Tėvynės arsenalas" vyriausiasis redaktorius Viktoras Murachovskis. — Fraze "atominis reaktorius" mes turime omenyje skirtingus dalykus. Pirma, tai yra prietaisas, veikiantis remiantis grandinine urano dalijimosi reakcija su strypais-sugėrikliais ir pajėgumo reguliavimu. Rusijoje panašūs įrenginiai jau sukurti "Burevestnik" ir "Poseidon" gaminiams. Antra, izotopiniai branduolinės energijos šaltiniai naudojami palydovuose, radijo švyturiuose ir meteorologinėse stotyse. Jie yra daug mažiau efektyvūs, bet ne tiek daug spinduliuotės".

Ekspertas priminė, kad 1950 ir 1960 metais tiek JAV, tiek TSRS bandė sukurti kompaktišką orlaivių branduolinį reaktorių. Tačiau šių projektų atsisakyta — ne vienas, net ir didžiausias orlaivis, negalėjo ištraukti įgulos biologinės apsaugos sistemos. Todėl reaktoriai buvo naudojami tik dideliuose laivuose.

Pasak Murachovskio, iki šiol nė vienai pasaulio valstybei nepavyko sukurti kompaktišką dalijimosi reaktorių, kurį būtų galima naudoti pilotuojamuose orlaiviuose, nedidelio tūrio laivuose ar sausumos transporto priemonėse. Tačiau kartu ekspertas abejoja, ar amerikiečiai nori atkartoti rusiškus "Burevestnik" ir "Poseidon".

Испытания крылатой ракеты с ядерным двигателем Буревестник
© Sputnik / Минобороны РФ
Branduolinės sparnuotosios raketos "Burevestnik" bandymai

"Šios sistemos yra gana specifinės, — aiškina jis. — Jos buvo skirtos garantuotam atsakomajam smūgiui bet kokiomis sąlygomis, kai agresorius paleidžia branduolinį karą, ir išlyginti Vakarų priešraketinės gynybos sistemą. Amerikiečiai jau turi pakankamai ginklų, tinkamesnių jų tikslams".

Radiacijos problema

Kadaise atominė elektrinė buvo sukurta tarpžemyniniams strateginiams bombonešiams "Convair B-36", kurie 1949–1959 tarnavo JAV oro pajėgose. Skraidančios laboratorijos NB-36H priekinėje dalyje buvo sumontuota apsauginė 12 tonų kapsulė. O bombos laikymo skyriuje — greitas vieno megavato galios, 1,2 metro skersmens ir 16 tonų svorio reaktorius. Jis turėjo pasileisti skrydžio metu ir vėsintis atmosferos oru, kuris patektų per orlaivio oro įleidimo angas. Eksperimentinis orlaivis atliko 47 skrydžius, tačiau branduolinis variklis buvo įjungiamas tik trumpam laikui.

Nors idėja atrodė labai patraukli. Toks orlaivis galėtų būti naudojamas kaip strateginis bombonešis ar žvalgybinis orlaivis, galintis kelias dienas ore atlikti kovinę užduotį be degalų papildymo. Tačiau problemų buvo per daug.

Самолет Convair NB-36H (на переднем плане)
Lėktuvas "Convair NB-36H" (priekinis planas)

Pirma, kiekvienas atominis lėktuvas iš esmės yra "purvina" bomba, kuri gali nukristi ant saviškių. Antra, eksperimentinis orlaivis ore turėjo radioaktyviųjų medžiagų "šleifą". Galiausiai įgula gaudavo didelę radiacijos dozę. Tarpžemyninių balistinių raketų kaip pagrindinių branduolinių ginklų pristatymo priemonių plėtra, visiškai atėmė iš sudėtingos ir pavojingos atominių orlaivių programos perspektyvas.

Jungtinėse Valstijose jau buvo bandyta ant antžeminės technikos įrengti branduolinį reaktorių. 25 tonų tankas "Chrysler TV-8" niekada nebuvo gaminamas masiškai — jis egzistavo kaip pilno dydžio maketas, kuriame buvo tik dalis standartinių sistemų. Mašiną turėjo užvesti garo variklis, kuriam šilumą tiekė nedidelis branduolinis reaktorius. Tačiau Amerikos kariuomenė neįvertino novatoriško "Chrysler" ginklininkų požiūrio. Tankas buvo pripažintas per sunkiu, o jo koviniai pajėgumai buvo laikomi nepakankamais atsisakyti tradicinių transporto priemonių. 1956 metų balandžio 23 dieną TV-8 projektas buvo uždarytas.

Tegai:
branduolinė energetika, JAV
Dar šia tema
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties
"Atskleisti rajonai": kur JAV karinis jūrų laivynas nukreipia ginklus
Koronavirusas

PSO įvertino vakcinacijos poveikį imuniteto COVID-19 vystymuisi

(atnaujinta 22:08 2021.01.19)
Organizacijos atstovės spaudai teigimu, prireiks daugelio mėnesių, kol bus pasiektas pakankamas imunitetas, galintis apsaugoti nuo viruso

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Reikės daugelio mėnesių, kol vakcina sukurs didžiulį imunitetą COVID-19, ir nežinoma, ar tai padės sustabdyti infekcijų plitimą, antradienį pranešė PSO atstovė spaudai Margaret Haris, rašo RIA Novosti autorė Jelizaveta Isakova.

"Vakcinos padės, bet ne iš karto. Prireiks daugelio mėnesių, kol bus pasiektas pakankamas imunitetas, galintis apsaugoti. Mes net nežinome, kada sustos viruso plitimas. Mes tik žinome, kad vakcinos sustabdys šią ligą", — sakė ji.

Lietuvoje bendras patvirtintų koronaviruso atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 168 708. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 494.

Karantinas Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja iki sausio 31 dienos. Vyriausybė anksčiau atsisakė svarstyti verslo atstovų prašymą atidaryti ne maisto prekių parduotuves ir grožio salonus.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje